„The Wall Street Journal“ šaltinių JAV kariuomenės vadovybėje duomenimis, šalis nori po pasitraukimo iš Afganistano ir toliau palaikyti dabartinę afganų valdžia kovoje su talibais ir kitomis ekstremistų pajėgomis. Šiam tikslui labiausiai tiktų karinių pajėgų dislokavimas kaimyninėse su Afganistanu šalyse. Tačiau šiame regione juntamas aktyvus Rusijos karinis dalyvavimas ir auganti Kinijos įtaka. Oficialūs asmenys pripažįsta – tai gali apsunkinti JAV siekius įkurti karines bazes Centrinės Azijos šalyse.
Kitos alternatyvos amerikiečių kariuomenės dislokacijai yra numatomos Persijos įlankos šalys arba šiame regione „įsikursiantis“ lėktuvnešis, iš kurio ir būtų koordinuojamos galimos karinės operacijos.
JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau paskelbė, kad amerikiečių pajėgos yra pasirengusios galutinai palikti Afganistano teritoriją iki 20-ųjų Rugsėjo 11-osios metinių. WSJ šaltinių teigimu, kariuomenę gali pavykti iš vesti dar iki šių metų birželio.
Šalys gali būti suinteresuotos dėl saugumo
Apie JAV diplomatų pokalbius su kazachų, uzbekų ir tadžikų atstovais dėl galimų karinių bazių įrengimo balandžio 15-ąją pranešė ir „The New York Times“.
Ir iš tiesų, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas balandžio 22-ąją bendravo su Uzbekijos ir Kazachijos užsienio reikalų ministrais. Tiesa, nėra aišku, ar šių pokalbių metu buvo aptariamas JAV ar kitų NATO šalių kariuomenės dislokavimas šiose valstybėse.
Situacija Centrinės Azijos šalių pasienyje su Afganistanu nedaug kuo skiriasi nuo 90-ųjų pabaigos, rašoma RFERL. Kai kuriose pasienio teritorijose grįžo Talibanas, bet tadžikų ir uzbekų valdžioms aktualiau yra tai, kad jų pačių gyventojai ir vėl pastebėti teroristų grupuotėse Afganistane.
Centrinės Azijos šalys, leisdamos JAV įkurti laikinas karines bazes, jas gali pateisinti siekiu neutralizuoti viso regiono stabilumui grasinančias ekstremistų grupuotes Šiaurės Afganistane.
Tadžikija, jeigu sutiktų priimti JAV kariuomenę, būtų pirmoji šalis pasaulyje, tuo pat metu šalyje turinti JAV, Rusijos ir Kinijos karines bazes.
Tačiau anksčiau jau yra buvę atvejų, kuomet Kirgizija šalyje laikydavo JAV ir Rusijos karines bazes tuo pat metu, o Tadžikija – Rusijos ir NATO.
Uzbekija neturi įsileidusi pas save Rusijos karinės bazės, skirtingai nei Kazachija, Kirgizija ar Tadžikija, šalis nėra ir Kolektyvinio Saugumo Sutarties Organizacijos (CSTO) narė.
Rusija: „jos pačios nepriims JAV“
Rusijos politikų teigimu, Jungtinės Valstijos negalės dislokuoti savo iš Afganistano išvestos kariuomenės Uzbekistane ir Tadžikistane, nes tai prieštarauja įvairiems šių šalių susitarimams su Rusija, įskaitant CSTO ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EAEU) sutartis.
Rusijos Dūmos deputatas Viktoras Vodolackis išsakė viltį, kad pačios šalys „nepriims JAV“.
„Apie jokį amerikiečių dalinių dislokavimą šiose valstybėse ir negali būti kalbos, nes pagal susitarimus, kuriuos šiuo metu turi šios valstybės su Rusijos Federacija, įskaitant CSTO ir Eurazijos Sąjungą, kitų valstybių karinių pajėgų dislokavimas paprasčiausiai nenumatomas“, – cituojamas deputatas TASS.
JAV 2001-2005 metais jau turėjo savo karinę bazę Uzbekistane, iš kurios buvo vykdomi antskrydžiai Afganistane. Vėliau Islamo Karimovo režimas pareikalavo JAV palikti šalį per 6 mėnesius dėl šios šalies kritikos žmogaus teisių pažeidimų klausimais.
