Apie tai rašo „Financial Times“.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas praėjusią savaitę pasakė kalbą, kuri daugelį europiečių suglumino ir perspėjo partnerius nemanyti, kad JAV kariuomenės buvimas Europoje bus „amžinas“.
„Tai, ką pasakė Hegsethas, yra labai nepatogu“, – sakė Londono „Royal United Services“ instituto ekspertų grupės vyresnysis bendradarbis Jackas Watlingas.
Kritika NATO
Nors D. Trumpas nėra vienintelis JAV prezidentas, kritikuojantis savo NATO sąjungininkus, jis pirmasis privertė Europą rimtai pagalvoti, ką ji turėtų daryti, jei JAV patrauktų savo gynybinį skydą. NATO rytinės valstybės ypač nerimauja, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyks užsitikrinti amerikiečių karių išvedimą iš jų teritorijos.
Svarbiausias Europos darbų sąrašas – kaip padidinti išlaidas gynybai, pagerinti oro gynybą, pakeisti logistiką ir kitą JAV kariuomenės teikiamą įrangą, taip pat kaip pagerinti Europos karių parengtį ir išlaikyti veiksmingą branduolinį atgrasymą.
Labiausiai viešai Europoje pasireiškusios diskusijos yra dėl gynybos perginklavimo, kurios pastarosiomis dienomis smarkiai įsibėgėjo, o lyderių derybos buvo skirtos diskusijoms, kaip padidinti nacionalinius karinius biudžetus ir rasti naujų finansinių mechanizmų, leidžiančių sutelkti pinigus bendriems projektams.
Tarp tokių yra visos Europos oro gynybos skydas, skirtas užpildyti skyles žemyno oro ir raketų apsaugos sistemose, taip pat projektas dėl transporto sistemų, tokias kaip sunkiasvoriai orlaiviai, skirti greitam mobilumui ir degalų papildymams oras į orą, kuriuos šiuo metu teikia tik JAV.
NATO pareigūnai sakė, kad Europai taip pat labai trūksta tolimojo nuotolio amunicijos ir masinės karinės logistikos platformų.
Pasak buvusio aukšto NATO pareigūno Camille'o Grando, jei Europa įsigytų šiuos strateginius pirkinius, tai būtų „didžiausias žaidimo pasikeitimas“, nes Europa galėtų atlikti beveik visas karines užduotis be JAV pagalbos.
„Jie [amerikiečiai] ne veltui vadinami nepakeičiamu sąjungininku“, – sakė vienas Europos užsienio reikalų ministras. „Be jų negalime vykdyti jokios sudėtingos karinės operacijos ar atlikti net paprastų užduočių.“
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas „Financial Times“ sakė, kad dauguma pagrindinių Europos gynybos sistemų yra iš JAV.
„Kai kalbame apie F-35, kai kalbame apie žemė-oras raketų sistemas, jos beveik visos yra amerikietiškos“, – sakė jis.
Kalbant apie sunkiasvorius sraigtasparnius, JAV pagamintas „Chinook“ buvo geriausias pasirinkimas, sakė ministras ir pridūrė, kad panašus Europos sukurtas lėktuvas NH90 yra „siaubingas“.
Karas Ukrainoje
Pirmadienį Paryžiuje aptarti, kaip reaguoti į JAV ir Rusijos taikos derybas, susirinkę Europos lyderiai padarė išvadą, kad bet kokiam Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimui Ukrainoje būtina JAV parama.
„Europos šalys turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, tačiau reikia JAV pagalbos“, – antradienį sakė JK gynybos sekretorius Johnas Healey.
Iššūkis yra tas, kad 80 metų Europos kariuomenės buvo suburtos ir mokomos pasikliauti JAV parama, o ją pakeisti prireiks laiko ir milijardų eurų.
Iš karto kyla klausimas, ką daryti, jei JAV staiga išvestų dalį arba visus iš maždaug 90 000 Europoje dislokuotų karių.
Pareigūnai ir analitikai teigė, kad didžiausia rizika kyla, jei D. Trumpas nuspręstų išvesti iš Rytinių NATO šalių karius, kuriuos Joe Bidenas pasiuntė dėl prasidėjusio karo Ukrainoje.
D. Trumpas antradienį pareiškė nenorintis išvesti visų JAV karių iš Europos pagal taikos susitarimą. „Niekas to neprašo, todėl nemanau, kad turėtume tai daryti. Aš nenorėčiau to daryti. Tačiau šis klausimas niekada nebuvo iškilęs“, – sakė jis.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad pagal pokario scenarijų rems Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje: „Jei jie nori tai padaryti, puiku. Aš esu už tai, jei jie nori tai padaryti.“
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė dvejojantis dėl pažado siųsti Lenkijos karius į pokario Ukrainą kaip Europos „taikos palaikymo pajėgų“ dalį, nes tai gali palikti pažeidžiamą jo paties šalį, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Maskvos karine sąjungininke Baltarusija.
Teoriškai Europai turėtų būti nesunku aprūpinti pakankamai karių, kad apsaugotų savo sienas nuo puolimo. Europos kariuomenėse yra beveik 2 mln. kariškių, o vien ES – 1,3 mln. Tačiau praktiškai daugelis tų karių yra netinkami dislokuoti.
„Dažnai yra didelis atotrūkis tarp pajėgumų ir kariuomenės parengties“, – sakė buvęs britų kariuomenės brigados vadas ir Londono Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis bendradarbis Benas Barry. „Taip pat toli gražu neaišku, ar Europos pajėgos turi pakankamai amunicijos, atsargų ir atsarginių dalių“, – pažymėjo jis.
Europos vyriausybės šiuo metu svarsto, kaip bendrai finansuoti bendrus gynybos projektus, taip pat su Didžiosios Britanijos ir kitomis ES nepriklausančiomis šalimis.
Ko gero, didžiausia strateginė problema, su kuria susiduria Europa, yra JAV branduolinio skydo ateitis, ypač taktiniai branduoliniai ginklai, kurių Europos tautoms trūksta.
Prancūzija ir JK, dvi žemyno branduolinės valstybės, turi apie 515 branduolinių galvučių. Tačiau tai daugiausia strateginiai ginklai, esantys branduolinio eskalavimo laiptų viršuje.
Jei JAV oficialiai paskelbtų, kad nebesaugos Europos, NATO Europos valstybės netektų prieigos prie JAV taktinių branduolinių ginklų, skirtų sunaikinti taikinius konkrečioje teritorijoje, kitaip nei strateginės branduolinės galvutės, skirtos sunaikinti ištisus miestus.
Taktinių branduolinių ginklų trūkumas Europoje sukuria „atgrasymo spragą“, kurią Rusija galėtų išnaudoti turėdama savo arsenalą, teigia Oslo branduolinio projekto doktorantas Fabianas Hoffmannas.
„Europos NATO šalys turi sparnuotąsias ir balistines raketas, bet kitas laiptelis aukštyn eskalavimo laiptais yra tik visiškas branduolinis karas, ir tai yra spraga, kurią turime užpildyti“, – leidiniui sakė aukštas Vakarų pareigūnas.
Europos „gynybos autonomijos“ troškimas nėra naujas: jis buvo bandomas didžiąją NATO istorijos dalį, pradedant nuo idėjos sukurti Europos gynybos bendriją šeštojo dešimtmečio pradžioje.
Visos tos pastangos žlugo. Tačiau tai buvo tada, kai JAV vis dar norėjo garantuoti Europos gynybą.
„Europos mąstymas turi pasikeisti“, – sakė buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö. „Negalite išvengti karo būdami silpni.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
