Trečiadienį Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) surengtoje diskusijoje Vašingtone Ukrainos analitikai Maxas Bergmannas, Maria Snegovaja ir Kateryna Bondar bei „Carnegie Endowment Fund“ atstovė Dara Massicot skyrė daug dėmesio ukrainiečių aukštųjų technologijų ginkluotės sektoriui.
Pasak jų, šiai pramonės šakai pavyko išvystyti didelius gamybos pajėgumus ir gerai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos mūšio lauke, tačiau trūksta kapitalo, kad galėtų išlaikyti dideles gamybos apimtis.
K. Bondar šią situaciją pavadino Ukrainos „pramonės paradoksu“.
„Pavyzdžiui, jei klausytumėte Ukrainos vyriausybės ir startuolių atstovų, jie visi sakytų, kad Ukrainos gamybos pajėgumai viršija vyriausybės pirkimo pajėgumus“, – sakė ji.
Kitaip tariant, Ukraina gali pagaminti daugiau ginklų, nei sugeba jų įpirkti, pažymi „Kyiv Post“.
Šis pusiausvyros trūkumas, anot jos, verčia Kyjivą ieškoti naujų finansavimo modelių – nuo eksporto sutarčių dėl karo sąlygomis išbandytų dronų ir šaudmenų iki tiesioginių užsienio užsakymų, pateiktų Ukrainos gamintojams.
Tačiau karo metu vyriausybės vykdomi pirkimai, pasak ekspertės, kelia tam tikrą pavojų.
„Ir, žinoma, vyriausybei atliekant pirkimus Ukrainoje, turėtų būti apsaugos priemonės nuo korupcijos rizikos; ji vis dar egzistuoja. Turime tai pripažinti, ir tai yra problema“, – įspėjo K. Bondar.
Viena pagrindinių diskusijos temų buvo skirtingų Rusijos ir Ukrainos karinių kultūrų susidūrimas.
„Manau, kad (rusų – ELTA) trūkumas yra tai, kad jie yra daug labiau hierarchiški ir vertikalūs, palyginti su Ukrainos kariuomene ir Ukrainos gynybos pramonės baze... Tai vis dar išlieka problema Rusijos kariuomenei“, – pažymėjo D. Massicot.
O Ukrainoje, pasak K. Bodnar, susikūrė startuolių stiliaus ekosistema, kurią ji pavadino „technologijų zoologijos sodu“. Šios sistemos rezultatas – sparti inovacijų plėtra karo lauke, bet taip pat ir koordinavimo trūkumas.
„Ukrainoje matome labai decentralizuotą sistemą... ji atneša išties daug inovacijų, bet vyriausybė turėtų išsirinkti (inovacijų – ELTA) čempionus, o šiuo metu to nedaro“, – sakė ji.
Esminis klausimas šiame kare, anot M. Snegovajos, dabar susijęs su tuo, ar Ukrainos gebėjimas prisitaikyti galiausiai pranoks centralizuotos, autoritarinės sistemos pajėgumus.
„Strateginis iššūkis atrodo taip: ar viskas vyks pagal Antrojo pasaulinio karo modelį, kai Rusija iš pradžių patiria pralaimėjimus, bet vėliau persigrupuoja, pasimoko ir veržiasi į priekį, ar, priešingai, Ukrainos decentralizuotas, aukštosiomis technologijomis grįstas gebėjimas prisitaikyti galės iš esmės pakeisti padėtį“, – kalbėjo M. Snegovaja.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad Ukrainos gynybos sektorius įrodė galįs kurti naujoves ir užtikrinti gamybą didelėmis apimtimis. Klausimas, kurį Vašingtonas pradeda kelti, ir kurio Kyjivas negali išvengti, pasak jų, yra tai, ar valdžiai pakaks lėšų nuo jo neatsilikti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
