A. Navalnas, kelis mėnesius gydęsis Vokietijoje po jo sunkaus apnuodijimo Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga „Novičiok“, buvo sulaikytas praeitą mėnesį, vos sugrįžęs į vieną Maskvos oro uostą. Šis žingsnis buvo pasmerktas ES ir virtinės svarbių Bendrijos šalių.
Ši įtampa vystosi Rusijoje įsiplieskus neįprastai dideliems neramumams per jau du dešimtmečius besitęsiantį V. Putino valdymą: policija du savaitgalius iš eilės sulaikė tūkstančius protestuotojų, išėjusių į gatves išreikšti solidarumo su pagrindiniu Kremliaus kritiku.
Tačiau analitikai prognozuoja, kad ES toliau kalbėsis su V. Putinu, net jeigu A. Navalno padėtis dar labiau aptemdytų abipusius santykius, smarkiai pašlijusius po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kaltinimų dėl kišimosi į rinkimus kitose šalyse ir įtarimų dėl Europoje organizuotų nužudymo sąmokslų.
„Navalno areštas iš tikrųjų gali vesti prie tolesnio ES ir Rusijos ryšių pablogėjimo, ypač tarp Vokietijos ir Rusijos“, – ataskaitoje apie Rusijos užsienio politiką, parengtai Vokietijos užsienio ryšių tarybai (DGAP), rašo Andrasas Raczas ir Milanas Ničas.
Pasak jų, Maskva „praranda suinteresuotumą“ plėtoti ryšius su Europa, juolab kai prezidento Xi Jinpingo vadovaujama Kinija tapo „vienintele Rusijos partnere iš didžiųjų galybių tarptautiniuose reikaluose“.
Europai reikia „protingai valdyti“ šią padėtį, nesant jokių perspektyvų, kad ryšiai su Maskva pagerės artimiausiu arba vidutiniu laikotarpiu, tačiau išliekant galimybių toliau bendradarbiauti kai kuriose srityse, įskaitant klimato kaitos, Arkties valdymo klausimus ir kovą su koronaviruso pandemija.
„Macrono klaida“
Svarbus šių ryšių išbandymas bus ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ketvirtadienį planuojama kelionė į Maskvą. Toks ES diplomatijos vadovo vizitas Rusijoje būtų pirmasis nuo 2017 metų.
A. Navalno apnuodijimas ir vėlesnis suėmimas taip pat iš esmės sužlugdė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą bandyti gerinti ryšius su V. Putino Rusija.
Prancūzijos lyderio pagrindiniai pasiekimai šiame fronte apsiriboja pirmininkavimu 2019 metais įvykusiam viršūnių susitikimui, padėjusiam pasiekti 2020 metų liepą sudarytą paliaubų susitarimą, smarkiai sumažinusį susirėmimų Rytų Ukrainoje tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Dabar ES svarstys tolesnes sankcijas aukšto rango Rusijos pareigūnams, bet labai abejojama, ar Vokietija būtų linkusi aukoti prieštaringai vertinamą dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as pirmadienį interviu radijui „France Inter“ užsiminė, kad Berlynas privalo apsispręsti šiuo klausimu, taip pat leido suprasti, kad Bendrijos lyderių nuomonės gali išsiskirti. Pasak jo, Paryžius turi „itin didelių abejonių“ dėl „Nord Stream 2“ projekto ir jau anksčiau prašė Berlyno jo atsisakyti.
Londone veikiančio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) specialusis patarėjas Francois Heisbourgas, taip pat bendradarbiaujantis su Strateginių tyrimų fondu (FRS) Paryžiuje, sakė, kad Vakarai pasiruošę padaryti daugiau žalos Rusijos reputacijai sankcijomis, bet kraštutinių priemonių nesiims.
Analitikas sakė, kad E. Macronui ir kitiems Europos lyderiams kelia nerimą Rusijos partnerystė su Kinija ir kad jie pageidauja, jog jos nebeliktų.
„Tačiau Macrono klaida – tikėti, kad europiečiai turi priemonių tai paspartinti“, – pabrėžė F. Heisbourgas.
„Neturime pasirinkimo“
Paryžiuje veikiančio universiteto „Sciences-Po“ lektorius Cyrille'as Bret sakė, kad Vakarai gins žodžio laisvę Rusijoje – įskaitant A. Navalno atvejį – bet bendradarbiavimas su Maskva saugumo srityje išlieka reikalingas.
„Neturime pasirinkimo – Rusija turi nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir yra įtraukta į keletą būtinų formatų, Irano branduolinius susitarimus, hipotetinį politinį konflikto Sirijoje sprendinį“, – aiškino jis.
Panašios pozicijos tikriausiai laikysis ir naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio administracija pažėrė aštrios kritikos Rusijai dėl A. Navalno, bet taip pat pageidauja pratęsti branduolinės ginkluotės kontrolės sutartį, kuri turėjo liautis galiojusi artimiausiomis dienomis.
Netikrumo prideda ir artėjantys rinkimai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel planuoja pasitraukti iš valdžios po rugsėjį įvyksiančių rinkimų, o Rusijoje tą patį mėnesį irgi vyks potencialiai įtempti parlamento rinkimai.
Žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas, kurio pozicija dažnai atspindi Kremliaus kursą, sakė, kad Rusija naujų sankcijų veikiausiai nesureikšmins.
Vis dėlto jis pridūrė: „Jeigu šis spaudimas tęsis – jis neveiks. Tai tik dar labiau sustiprins įsitikinimą, jog Vakarai nori trukdyti Rusijai ir kad reikia padaryti viską, jog už tai būtų atsimokėta.“
