Naujausios žmonių nuomonės apklausos Moldovoje rodo, kad šiuo metu parlamente daugumą turinti provakarietiška „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) artėjančiuose rinkimuose gali prarasti daugumą, o kitos partijos ar blokai neturės aiškios daugumos. Apklausos rodo, kad daug kas priklausys nuo didelio skaičiaus vis dar neapsisprendusių rinkėjų ir diasporos balsų (kurių nuomonės apklausose nefiksuojamos), todėl šiuo metu tikėtini rinkimų rezultatai tebėra neaiškūs.
Rusija pasitelkia su Kremliumi siejamus Moldovos politikus ir kitus veikėjus, kad sudarytų sąlygas po rinkimų kilti protestams, nepriklausomai nuo rinkimų baigties. Rusijos žvalgybos pareigūnai, kaip pranešama, mokė moldavus, kaip rengti provokacijas ir kelti riaušes per protestus. Kremlius gali siekti sukelti smurtinius protestus, kad pabandytų nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu.
Šį kartą Rusija gali mėginti surengti protestus, panašius į 2014 m. Ukrainoje spontaniškai kilusį proeuropietišką judėjimą „Euromaidan“, nuvertusį prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. ISW įspėja apie galimą didelį poveikį turėsiantį įvykį, bet nežinoma, kiek jis tikėtinas. Kremlius gali ir nesirinkti šio kelio arba jis gali baigtis nesėkme.
Galimi Rusijos pakurstyti protestai po rinkimų Moldovoje
Rusijos Federacijos Išorės žvalgybos tarnyba (SVR) rugsėjo 23 d. absurdiškai kaltino NATO dėl menamų ketinimų įsiveržti į Moldovą. Veikiausiai taip siekta pakurstyti antieuropietiškas ir antiukrainietiškas nuotaikas Moldovoje bei pateisinti agresyvius Rusijos veiksmus. SVR paskelbė neva „Briuselio eurobiurokratai“ pasiruošę pasiųsti karius okupuoti Moldovą.
Rusijos žvalgyba tikino, kad NATO pajėgos neva telkiamos prie Moldovos sienų, o NATO neva ruošiasi „įsiveržti“ iš Ukrainos Odesos srities, kad įbaugintų Uždniestrę (Rusijos okupuotą nepripažintą valstybę rytinėje Moldovoje). Pasak SVR, pirmosios prancūzų ir britų karių grupės neva jau atvyko į Odesos sritį prieš tariamą įsiveržimą į Moldovą. Rusijos žvalgyba taip pat aiškino neva NATO pratybų metu Rumunijoje buvo rengiamasi tokio scenarijaus įgyvendinimui, o tariama NATO invazija gali įvykti po rugsėjo 28 d. rinkimų.SVR taip pat teigė, kad Europos pareigūnai susirūpinę, jog Briuselis ir Kišiniovas ruošiasi „šiurkščiai suklastoti“ rinkimų rezultatus, priversdami „nusivylusius“ moldavus „išeiti į gatves ginti savo teisių“. Anot rusų žvalgybos, prezidentė M. Sandu tada neva paprašys Moldovoje dislokuoti Europos šalių karines pajėgas, kad „moldavai būtų priversti pripažinti diktatūrą“. SVR teigė, kad Briuselis karius Moldovoje įvestų praėjus kuriam laikui po rinkimų, galimai lapkričio 30 d. per rinkimus į Uždniestrės aukščiausiąją tarybą.
NATO pratybos „Dacian Fall 2025“ Rumunijoje ir Bulgarijoje vyks nuo spalio 20 d. iki lapkričio 13 d. Iš anksto suplanuotose pratybose dalyvaus Prancūzijos pajėgos, o jos taip pat bus surengtos Smardano poligone (netoli Moldovos – ELTA). Rusijai tikriausiai ir toliau iškraipys informaciją apie NATO pajėgų buvimą Rumunijoje šių pratybų metu, kad skleistų dezinformaciją apie tariamą NATO planą įsiveržti į Moldovą lapkričio 30 d.
Taip Rusija siekia iš anksto suversti kaltę Moldovos valdžiai dėl savo pačios aktyvių veiksmų, kuriuos ji galimai planuoja įgyvendinti. Tikėtina, kad SVR skelbė apie spontaniškų protestų tikimybę Moldovoje, nes norėjo nuslėpti pačios Rusijos pasirengimą kurstyti riaušes. Anksčiau pranešta, kad Rusijos žvalgyba Serbijoje ruošė moldavus, kurie turėtų organizuoti provokacijas ir destabilizuoti padėtį Moldovoje.
Rugsėjo 22 d. „Bloomberg“ paskelbė, kad 2025 m. pavasarį Rusijos prezidento administracija parengė dokumentus, kuriuose kalbama apie planus ir tikslus kišantis į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus.
SVR taip pat gali ruoštis suversti kaltę Moldovai ar Vakarams dėl pačios Rusijos suorganizuotų išpuolių prieš Uždniestrę.
Atrodo, kad Kremlius vykdo organizuotą informacinę kampaniją ir Moldovos informacinėje erdvėje platina naratyvus apie rinkimų rezultatų anuliavimą, siekdamas sukurti sąlygas protestams ir riaušėms.
Manoma, kad Maskva bandys sukurti tokias sąlygas, jog galėtų pateisinti protestus prieš M. Sandu nepaisant rinkimų baigties. Tai gali būti protestai, kuriais tariamai siekiama „neleisti“ M. Sandu vyriausybei anuliuoti rinkimų rezultatų, jeigu „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) pralaimės. Kita vertus, protestų metu gali būti „reikalaujama“ anuliuoti rinkimų rezultatus, jeigu PAS juos laimės.
Kremlius gali mėginti po rinkimų pasinaudoti dirbtinai sukeltais protestais prieš M. Sandu vyriausybę, kad ją nuverstų. Rusija greičiausiai pateiks bet kokius inscenizuotus protestus Moldovoje kaip natūraliai kilusią piliečių reakciją į rinkimų rezultatus arba kaip atsaką į Moldovos institucijų veiksmus.
Su Kremliumi susiję veikėjai jau anksčiau yra mokėję pinigus protestuotojams Moldovoje. Oligarchas Ilanas Šoras pastaraisiais metais organizavo daugybę tokių protestų – neseniai jis Moldovos piliečiams siūlė 3 tūkst. JAV dolerių per mėnesį už dalyvavimą „neribotos trukmės“ palapinių proteste Kišiniove, kuris prasidėtų rugpjūčio 16 d.
Pranešimai apie tai, kad Rusijos žvalgyba ruošia moldavus kurstyti riaušes protestų metu rodo, jog Kremlius tikisi protestų intensyvėjimo ir išplitimo. Rusijos prezidento administracijos dokumentuose, apie kuriuos pranešė „Bloomberg“, nurodoma, kad Kremliaus tikslas Moldovoje yra pakirsti palaikymą PAS per rinkimus ir nuversti prezidentę M. Sandu.
Rusija jau ilgą laika ruošė dirvą savo teiginiams apie menamą Vakarų šalių įsiveržimą į Moldovą ir rinkimų rezultatų anuliavimą. Rugsėjo 23 d. nuskambėję SVR teiginiai apie NATO pajėgų įvedimą į Moldovą per Ukrainos teritoriją primena panašius teiginius pasirodžiusius 2025 m. liepą. Tada SVR tikino, kad NATO bandys įtraukti Moldovą į galimą Aljanso karą prieš Rusiją, o „kadaise taiki“ Moldova tampa karinių bandymų poligonu. Tikėtina, kad liepos mėn. Rusijos žvalgybos teiginiai pasirodė tam, kad išsamesnė informacija rugsėjį atrodytų įtikinamiau ir sukurtų įspūdį, kad Rusija renka vis daugiau žvalgybos duomenų apie tariamus NATO planus įžengti į Moldovą.
Kremliaus pastangos paveikti rinkėjus
Rusija taip pat bando pasinaudoti paniškai skambančiais savo žvalgybos teiginiais, kad paskutinėmis dienomis iki rinkimų paveiktų rinkėjų nuomonę. Rusijos žvalgyba skelbė, kad NATO pajėgos neva veršis į Moldovą iš Ukrainos Odesos srities, o ne per daug ilgesnę sieną su Rumunija šalies vakaruose.
SVR taip pat aiškino, kad NATO tariamas siekis įvesti pajėgas į Moldovą kyla iš Europos noro pademonstruoti „drąsą ir ryžtą“ po to, kai „žlugo“ ketinimai Ukrainoje po karo dislokuoti „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgas. Pasak Rusijos žvalgybos, Europa bando pasinaudoti „silpnaisiais“, įskaitant ir „mažyte Moldova“.
Rusijos žvalgyba siekia įbauginti rinkėjus Moldovoje ir skatinti antivakarietiškas nuotaikas, kad rinkimuose pakenktų provakarietiškai „Veiksmo ir solidarumo partijai“ (PAS). Teiginiais apie Ukrainos vaidmenį šiame tariamame įsiveržimo plane norima paskatinti antiukrainietiškas nuotaikas ir nuteikti žmones prieš PAS, nes M. Sandu vyriausybė tvirtai remia Ukrainą nuo pat Rusijos pilno masto karo prieš ją pradžios.
SVR teiginiais taip pat bandoma rinkimuose paremti su Kremliumi siejamus judėjimus, kurie savo programose ragina stiprinti Moldovos neutralumą. Prorusiški Moldovos parlamentarai praeityje bandė priimti įstatymą dėl neutralumo nuostatos Moldovos Konstitucijoje, kuri apribotų Moldovos galimybę bendradarbiauti su NATO ar su Ukrainą remiančiomis Aljanso valstybėmis, ar būti logistikos centru paramos tiekimui į Ukrainą. Kremlius taip pat gali siekti, kad prorusišku tapęs parlamentas ateityje priimtų tokį įstatymą.
Su Kremliumi siejami politikai, tiek iš „Patriotų bloko“, tiek iš koalicijos „Alternatyva“, rinkimuose dalyvauja žadėdami stiprinti Moldovos neutralumą. Rusijos žvalgybos teiginiais apie tai, kad NATO gali įsiveržti į Moldovą, siekiama sustiprinti nuotaikas prieš Aljansą ir už neutralumą, paremti „Patriotų bloką“ ir koaliciją „Alternatyva“ bei didinti paramą konstitucijos pataisai dėl neutralumo ateityje.
Rusija nuolat mokosi ir pritaiko pamokas iš prieš tai buvusių rinkimų ne tik Moldovoje, bet ir kitose valstybėse. ISW vertinimu, Kremlius naudojasi žiniomis, surinktomis per įtakos ir kišimosi kampanijas prieš Ukrainą, Rumuniją ir Sakartvelą, kad jas šiais metais pritaikytų prieš Moldovą. Rusijos naudojamos informacinės operacijos ar apmokami protestuotojai nėra naujiena, tačiau Maskva nuolat tobulina savo kišimosi taktiką.
Karas Ukrainoje reikalauja iš Rusijos daug laiko, išteklių ir dėmesio, bet Maskvos tikslai buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje siekia toliau nei Ukraina, įspėja ISW.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
