Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, jo metu pasiektas tarptautinis konsensusas pradeda byrėti, rašo „The Washington Post“.
1945 m. rugsėjo 2 d. Japonijos atstovai pasirašė kapituliacijos aktą laive „USS Missouri“, taip atverdami kelią aljansų ir laisvosios prekybos erai. Tačiau šiandien karo prisiminimai blėsta – kartu ir sutarimas dėl to, kaip išvengti jo pasikartojimo.
Prieš 80 metų JAV vadovaujama armada įplaukė į Tokijo įlanką priimti Japonijos kapituliacijos. Tai įvyko vos po 27 dienų nuo atominės bombos sprogimo Hirošimoje, kurio metu vienu smūgiu žuvo apie 70 tūkst. žmonių.
Praėjo 125 dienos nuo Adolfo Hitlerio savižudybės, užbaigusios vieno žmogaus, atsakingo už 60 mln. gyvybių pražūtį, gyvenimą. Praėjo 218 dienų nuo Raudonosios armijos įžengimo į Aušvicą, kur išsekę išgyvenusieji liudijo apie kraupiausius žmonijos nusikaltimus.
Daugeliui amerikiečių tuometinės pamokos atrodė akivaizdžios: izoliacionizmas, nacionalizmas ir autoritarizmas veda į katastrofą. Tik aljansai, laisvoji prekyba ir demokratija gali užtikrinti saugią ateitį, o JAV turi prisiimti lyderės vaidmenį.
„Pirmiausia Amerika“ – susitarimo pabaiga?
Nepaisant nesėkmių, šis konsensusas beveik 80 metų iš esmės išliko – bent jau tarp politikų. Tačiau Donaldo Trumpo prezidentūra, kurios šūkis „Pirmiausia Amerika“ grindžiamas vien JAV pranašumo siekiu, gali reikšti šio sutarimo pabaigą. Tai kelia nerimą tiems, kurie tiki karo pamokomis.
„Kaip orientuotis sudėtingame ir pavojingame pasaulyje? Tikrai negriaunant to, kas veikė“, – sakė buvęs senatorius ir gynybos sekretorius Chuckas Hagelis.
Ir pridūrė: „Negalima sugriauti po Antrojo pasaulinio karo sukurtos pasaulio tvarkos, paremtos institucijomis, teisine valstybe ir bendrais interesais. Tai būtų labai pavojinga. Tai – didžiausia grėsmė žmonijos ateičiai.“
C. Hagelio tėvas Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Pietų Ramiajame vandenyne. Pats C. Hagelis, apdovanotas dviem Purpurinėmis širdimis už tarnybą Vietname ir vėliau dirbęs gynybos sekretoriumi Baracko Obamos administracijoje, prisiminė, kad jo vaikystėje karo patirtis buvo visur: „1950-aisiais visi mūsų miestelio vyrai buvo Antrojo pasaulinio karo veteranai. Kiekvienas vaikas žinojo, kas įvyko, kodėl tai įvyko, kaip viskas baigėsi ir kokia laukia ateitis.“
Tačiau karta, mačiusi nacių Vokietijos ir imperinės Japonijos žiaurumus, beveik išnyko. Iš 16,4 mln. Antrojo pasaulinio karo JAV veteranų gyvi liko vos 45418 – mažiau nei vienas procentas.
Europa praranda galią
Prieš 80 metų siekdami užkirsti kelią kitam pasauliniam kataklizmui, pasaulio lyderiai sukūrė institucijas, kurios formavo šiuolaikinį pasaulį: 1944 m. Brettonas Woods‘as konferencijoje sukūrė tarptautinę finansų sistemą.
Joje 1945 m. įkurtos Jungtinės Tautos, 1949 m. – NATO, o netrukus – ir Europos Sąjungos pirmtakė. Pagrindinė idėja buvo aiški: šalių bendradarbiavimas yra kelias į taiką.
D. Trumpas puolė šias institucijas, kritikavo NATO ir JT, o vasarį pareiškė, kad ES sukurta siekiant pakenkti JAV.
Jo politika sukrėtė 1947 m. suderintą tarptautinės prekybos sistemą. Jis taip pat nevengė vartoti sąvokų, ilgą laiką sietų su autoritarizmu, pavyzdžiui, „nacionalistas“.
Apklausos rodo, kad respublikonų ir demokratų požiūriai keičiasi – šiandien aktyvesnio JAV vaidmens pasaulyje nori daugiausia demokratai.
Vis dėlto karo pamokos nyksta ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Didžioji Britanija išstojo iš ES, nacionalistinės partijos stiprėja net Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tai rodo, kad konsensusas, kuris kadaise buvo akivaizdus, praranda galią.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
