2019 metais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad JAV vadovaujamą aljansą, kuris buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo siekiant pasipriešinti Sovietų Sąjungai, ištiko „smegenų mirtis“.
Dabar, praėjus puspenktų metų, Aljanso narių skaičius padidėjo iki 32, prie jo prisijungus Švedijai ir Suomijai, o E. Macronas 2022 metais rusų pradėtą puolimą pavadino „elektros šoku“.
Reaguodama į invaziją NATO padidino karių skaičių savo rytiniame flange ir parengė naujus planus, kaip atremti bet kokį potencialų Rusijos puolimą.
„Po invazijos į Ukrainą NATO vėl suaktyvėjo“, – sakė JAV analitinio centro „RAND Corporation“ gynybos ir saugumo direktoriaus padėjėjas Jamesas Blackas.
„Per dvejus metus NATO išsiplėtė, padidino savo veiklos mastą, turi daugiau pajėgų Rytų Europoje“, – pridūrė jis.
Po to, kai pasibaigus Šaltajam karui kai kas abejojo, ar Aljansas vis dar reikalingas, jis vėl sutelkė dėmesį į savo seną priešininkę Maskvą, ir tai suteikė NATO aiškią kryptį.
Šis procesas prasidėjo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymą ir dar labiau pagreitėjo po to, kai 2022 metais ji pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Likus vos šešiems mėnesiams iki Rusijos pajėgų įžengimo į Ukrainą, NATO vis dar vykdė paskutinius pasitraukimo iš Afganistano etapus, po kurių į valdžią atėjo Talibanas.
Nuo karo Ukrainoje, siekiančioje vieną dieną įstoti į NATO, pradžios šios organizacijos narės Kyjivui nusiuntė ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių (eurų).
Tačiau Aljansas vengia aktyviau įsitraukti, nes baiminasi įsitraukti į tiesioginį konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Maskvos pajėgoms mūšio lauke įgyjant pranašumą ir mažėjant Vakarų ginklų tiekimui, baiminamasi, kad jei Kremliui pavyks pasiekti pergalę Ukrainoje, Rusija gali pulti kitas NATO nares.
„Jei pagalba sumažės, o Ukraina bus spaudžiama derėtis ir sutikti su jos netenkinančiomis taikos sąlygomis, padidės Rusijos agresijos pavojus“, – pareiškė J. Blackas.
„Todėl dabar būtina remti Ukrainą. Tai investicija į NATO rytojų“, – tvirtino jis.
Trumpas – tiksinti bomba?
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra vienintelė grėsmė, su kuria susiduria NATO.
Anksčiau šiemet buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukrėtė sąjungininkus pareiškęs, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.
Šie aštrūs tikėtino respublikonų kandidato šių metų JAV prezidento rinkimuose komentarai sukėlė politinę audrą ir pakurstė abejones dėl Vašingtono įsipareigojimų sąjungininkams, jei lapkritį vyksiančius rinkimus laimėtų D. Trumpas, o ne Joe Bidenas (Džo Baidenas).
„Tikroji D. Trumpo problema yra jo nenuspėjamumas“, – sakė Camille'is Grandas, buvęs aukšto rango NATO pareigūnas, šiuo metu dirbantis Europos užsienio santykių tarybos analitiniame centre.
„JAV pasitraukimas iš NATO net nėra būtinas. Užtenka vienos žinutės socialiniame tinkle arba tiesiog pareikšti, kad nė vienas amerikiečių karys nežus už tokią sąjungininkę kaip Lietuva“, – pridūrė jis.
NATO pavyko įtikinti daugiau šalių gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šiemet jų turėtų būti 20, o 2014-aisiais tiek skyrė tik trys valstybės.
Aljanso būstinėje Briuselyje dirbantys diplomatai viltingai žiūri į galimą D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, mat po jo pirmosios kadencijos NATO būklė pagerėjusi.
Pasak jų, vienas iš būdų įtikinti Jungtines Valstijas, kad NATO išlieka svarbi, yra skirti daugiau dėmesio Kinijai, kuri Vašingtonui kelia didelį nerimą.
Tačiau, nepaisant padidėjusių Europos išlaidų gynybai, daugelis mano, kad NATO be Jungtinių Valstijų negalėtų normaliai funkcionuoti.
„Jei JAV pasitrauks, mes nesugebėsime nieko suvaldyti“, – sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs europiečių diplomatas.
„Europa didina tempą, tačiau praeis nemažai laiko, kol ji galės bent priartėti“, – pridūrė jis.
