Rekordinės dienos atskleidė, kaip prastai mūsų miestai pasirengę atlaikyti 40 laipsnių temperatūrą. Ir atvirkščiai, dėl jų dar labiau vertiname tas dalis, kurios teikia palengvėjimą: medžiais apsodintas gatves, žaliuojančius parkus, dangoraižius ir oro kondicionieriais aprūpintas viešąsias vietas.
Miestuose būna daug karščiau nei kitose šalies dalyse, nes šiluma susikaupia tarp aukštų pastatų, ją sugeria asfaltas ir betonas. Todėl norint juos atvėsinti, reikia imtis novatoriškų priemonių.
Nuo Atėnų iki Antalijos – ne visuose miestuose karščio banga panaši. Tad ko galime pasimokyti iš tų, kurie pirmauja prisitaikymo prie klimato kaitos srityje?
Puiki situacija Vienoje
„Economist Intelligence Unit“ sudaryto pasaulinio gyvenimo sąlygų indekso duomenimis, Viena yra geriausiai gyvenamas miestas pasaulyje.
Austrijos sostinė taip pat turi aukštų rezultatų klimato kaitos švelninimo srityje, nes 1999 m. pirmą kartą parengė klimato planą, o 2018 m. tapo vienu iš pirmųjų Europos miestų, parengusių strategiją, kaip nustatyti ir kovoti su karščiu miestuose.
Kai karštis tampa per didelis, gyventojai gali vaikščioti gatvėmis, kuriose juos vėsina smulki dulksna.
Šios „vėsios gatvės“ („cool straßen“) yra tik viena iš savivaldybės valdžios viešosios infrastruktūros plano dalių. Be to, ji sukūrė naują dviračių takų tinklą, kad būtų patraukliau atsisakyti karštį gaminančių (ir aplinką teršiančių) automobilių, ir įsipareigojo kasmet pasodinti 4,5 tūkst. naujų medžių.
Viena ne tik įtraukia į miestą naujų elementų, bet ir laikosi to, kas veikia. Čia vis dar veikia daugiau nei 1 tūkst. viešųjų geriamojo vandens fontanėlių, išsaugotas platus savivaldybės baseinų tinklas, pirmą kartą pastatytas praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje.
„Vėdinimo koridoriai“ Frankfurte
Buvęs Europos medžių miesto nugalėtojas Frankfurtas itin gerai tvarkosi, kai kalbama apie žaliąją dangą. Remiantis 2021 m. palydovo tyrimo duomenimis, medžiai vasarą gali sumažinti paviršiaus temperatūrą iki 12 laipsnių, todėl apie 200 tūkst. medžių viešosiose erdvėse yra neabejotina nauda miestui.
Kadangi tai yra vienas šilčiausių Vokietijos miestų, reikėjo atlikti ir keletą svarbių pertvarkymų. Frankfurte įrengti „vėdinimo koridoriai“ („Luftleitbahnen“): žemės ruožai, kuriuose nėra aukštų pastatų ar didelių medžių plotų, kad iš aplinkinių vietovių būtų galima įsiurbti vėsesnį orą.
Pavyzdžiui, Nidos upėje esantis „vėdinimo koridorius“ vasaros naktimis į miestą įleidžia iki 40 tūkst. kubinių metrų šalto oro per sekundę.
Be to, Frankfurte reikalaujama, kad tam tikri nauji pastatai turėtų „žaliuosius“ stogus su augalais. Saulėtomis dienomis jie gali būti net 40 laipsnių vėsesni nei tradiciniai juodi stogai.
„Žalieji stogai turi daug teigiamų pasekmių, – aiškina Frankfurto aplinkos apsaugos departamento atstovė Lara-Maria Mohr. – Jie apsaugo pastatą, izoliuoja ir vėsina jį. Tai taip pat padeda taupyti išlaidas. Triukšmas nurimsta, smulkias dulkes filtruoja augalai, o stiprių kritulių poveikį sušvelnina tai, kad lietų gali sugerti substratas“.
Klimato prieglaudos Madride
Ispanijoje laukiama karštų vasaros dienų iki tam tikros ribos.
Praėjusią vasarą šalies sostinėje temperatūra reguliariai artėjo prie 40 laipsnių karščio, o pietiniame Valensijos mieste buvo sumuštas karščio rekordas, kai oro temperatūra siekė net 46,8 laipsnio.
Nors Viduržemio jūros regiono gyventojai jau seniai pritaikė savo darbo ir socialinį gyvenimą prie karščio, anksčiau pradėdami darbą ir po pietų ilsėdamiesi, tačiau tai ne visiems prieinama laisvė. 2022 m. nuo karščio smūgio tragiškai mirė 60-metis Madrido gatvių valytojas, kuris karštą dieną darbe tiesiog nukrito.
Ne visi gyventojai karščio bangas pakelia vienodai. Mažesnes pajamas gaunančių rajonų gyventojai taip pat daug rečiau turi tinkamai izoliuotus būstus ir galimybę naudotis vėsiomis žaliosiomis zonomis.
Siekdamas pagerinti savo rekordus, Madridas per praėjusių metų karščio bangą atidarė klimato prieglaudas viešosiose erdvėse su oro kondicionieriais, pavyzdžiui, bibliotekose ir bendruomenių centruose, ir sukūrė programėlę, kad būtų galima greičiau patekti į miesto savivaldybės baseinus, kuriems skiriamos didelės subsidijos.
Taip pat yra ilgalaikė miesto vėsinimo strategija. Pagal 2019 m. „Madrido spalvų sala“ planą, aplink sostinę kuriama 75 km ilgio miško „žalioji juosta“. Termografinės 2022 m. netoliese esančių vietovių nuotraukos parodė, kad per dvejus metus žemės temperatūra jau sumažėjo 2 laipsniais, pranešė „Politico“.
Kokie yra geriausi būdai atvėsinti miestus?
Yra daugybė kitų būdų, kaip miestai sulaiko temperatūrą karščiausiomis dienomis. Pavyzdžiui, Niurnberge (Vokietija) net tramvajų linijos buvo padengtos žole, kad jos atvėstų.
Noridžo (Didžioji Britanija) architektai pastatė 100 socialinių būstų, orientuotų į šiaurę ir pietus, su horizontaliomis užuolaidomis ant langų, nukreiptų į pietus, kad sulaikytų didžiausią karštį. Goldsmito gatvė yra retas pavyzdys Jungtinėje Karalystėje, kai namai efektyviai pritaikyti ir vasarą, ir žiemą.
Geresnis būstas ir humaniška aplinka, ekologiškas transportas, medžiai ir vandens telkiniai – tai pagrindiniai prie klimato kaitos prisitaikančių miestų principai. Tačiau kaip Europos vadovams ir miestų planuotojams žinoti, ką konkrečiai daryti, esant tokiems skirtingiems klimato ir istoriniams ypatumams?
Daugiau medžių – tai laimėjimas keliuose frontuose. Tačiau naudinga žinoti, kad, pavyzdžiui, norint iš tikrųjų maksimaliai išnaudoti žaliojo miestų planavimo eksperto Jono Burke‘o, vadinamo „pažangiausia gamtos oro kondicionavimo technologija“, teikiamą naudą, reikia, kad gatvėse augantys medžiai sudarytų 40 proc.
Be to, reikia atlikti svarbius skaičiavimus, kurie, be abejo, yra ir estetiniai patobulinimai. „C40 Cool Cities Network“ yra viena iš organizacijų, dirbančių šia kryptimi. Ji padėjo sukurti „Atsparių karščiui miestų“ įrankį, kuris leidžia sprendimų priėmėjams kiekybiškai įvertinti konkrečių parkų ir žaliosios infrastruktūros, upių, ežerų, vėsių ir augalinių paviršių naudą.
