„Aš viską darysiu, kad tyliai, ramiai perduoti valdžią naujajai kartai“, – pareiškė Aliaksandras Lukašenka pamaldų Logoiske metu, rašoma „Meduza“.
Jis taip pat pridūrė, kad pats tikisi „pagyventi valdant naujai valdžiai“, ir „nori pamatyti, kaip tuo metu gyvens vaikai“. „Todėl tai yra mano privalumas, kad aš nebandau kažkaip jėga laikytis“, – pareiškė jis, dar prieš kelerius metus bėgiojęs po Minską su kalašnikovu rankose ir užsiundęs saugumo tarnybas susidoroti su tūkstančiais protesto prieš jo diktatorišką valdžią dalyviais.
Sausio 26 d. šalyje vyks eiliniai valstybės vadovo rinkimai, kurie leis A. Lukašenkai būti išrinktam septintajai prezidento kadencijai ir valdyti šalį bent iki 2030 m. Juose dalyvaus dar keli kandidatai, bet visi jie yra fiktyvūs ir atvirai išsakantys savo prielankumą dabartiniam valdovui.
Seimo vadovas: šį mėnesį Baltarusijoje vyksiančio proceso rinkimais vadinti negalima
Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sausį Baltarusijoje vyksiančio proceso rinkimais pavadinti negalima.
„Svarbiausia žinia, kad to proceso, kuris bus Baltarusijoje, rinkimais vadinti negalime. Nebereikia laukti, kol įvyks tas farsas, ir tada kažkokius sprendimus politinius daryti. Iš anksto galima preziumuoti, kad nieko bendro su rinkimais tai neturi“, – antradienį po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja kalbėjo parlamento vadovas.
Sausio 26 dieną, praėjus puspenktų metų po to, kai dėl įtariamo balsų klastojimo Baltarusijoje kilo masiniai protestai, vėl vyks prezidento rinkimai, juos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra pavadinęs „režimo organizuojamu Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo renginiu“.
Paskutiniu Europos diktatoriumi pramintas A. Lukašenka šalį valdo nuo 1994-ųjų. Politinės partijos, kurioms leidžiama veikti, jį rinkimuose remia.
Be to, Baltarusijos autoritarinis vadovas yra pasirašęs įstatymą, kuris jam visam gyvenimui suteikia neliečiamybę ir praplečia galimybes naudotis valstybės ištekliais, jei šis kada nors atsistatydintų iš prezidento posto.
Septintosios kadencijos siekiantis buvęs kolūkio vadovas stiprino Minsko ryšį su Rusija ir per savo tris valdymo dešimtmečius griežtai dorojosi su bet kokiais pasipriešinimo ženklais.
Po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol, Baltarusijai buvo paskelbtos Vakarų sankcijos.
Per represijas buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai įkalinti arba pabėgo iš šalies, tuomet iš kaimyninės valstybės pasitraukė ir S. Cichanouskaja.
Baltarusijos santykiai su Vakarais dar labiau pašlijo, kai 2022-aisiais A. Lukašenka leido Rusijai pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
