Padarę neįtikėtiną atradimą, mokslininkai pirmą kartą atsekė mirtiną bakteriją, sukėlusį seniausią pasaulyje užregistruotą pandemiją, iki jos epicentro.
Justiniano maras, kuris prieš 1500 metų nusiaubė rytinę Viduržemio jūros dalį, jau seniai aprašytas istoriniuose tekstuose, tačiau iki šiol mikrobas, sukėlęs šią epidemiją, liko paslaptis, rašo „Euronews“.
Mokslininkai nustatė Yersinia pestis bakterijos pėdsakus masinėje kapavietėje Jordanijoje, pateikdami pirmuosius tiesioginius biologinius Justiniano maro įrodymus.
„Šimtmečius rėmėmės rašytiniais šaltiniais, aprašančiais pražūtingą ligą, tačiau neturėjome jokių tvirtų biologinių maro buvimo įrodymų“, – sakė Rays‘as Jiangas, tyrimo pagrindinis autorius ir USF Visuomenės sveikatos koledžo docentas.
„Mūsų atradimai užpildo trūkstamą šio galvosūkio dalį ir suteikia pirmąjį tiesioginį genetinį įžvalgą į tai, kaip ši pandemija plito imperijos centre“, – pridūrė jis.
Kaip Yersinia pestis sukėlė pandemiją?
Justiniano maras, prasidėjęs 541 metais prieš mūsų erą, yra pirmoji užregistruota pandemija pasaulyje.
Kai kurie istorikai mano, kad tai buvo viena iš mirtingiausių pandemijų istorijoje – ji nusirito per rytinę Viduržemio jūros dalį ir Bizantijos imperiją, o per du šimtmečius, per kuriuos kartojosi protrūkiai, nusinešė apie 15-100 milijonų žmonių gyvybių.
Mirties paslaptis dabar išaiškinta: mokslininkai mano, kad ją sukėlė Yersinia pestis bakterija, ta pati, kuri buvo atsakinga už vėlesnius protrūkius, įskaitant Juodąją mirtį 1346 m.
Zoonozinė bakterija plinta daugiausia per blusas, kurios užkrečia graužikus, ypač žiurkes, gyvenančias arti žmonių, ir gali būti perduodama tiesiogiai tarp žmonių plaučių forma.
1500 metų senumo paslapties atskleidimas
Naudodami pažangias DNR technologijas, naujas tyrimas, kurį atliko tarpdisciplininė komanda iš Pietų Floridos universiteto ir Floridos Atlanto universiteto, ištyrė aštuonis žmogaus dantis, rastus senovės romėnų hipodromo kapavietėse.
DNR tyrimai parodė, kad aukos turėjo beveik identiškas Y. pestis bakterijų rūšis, patvirtindami bakterijos buvimą imperijoje tarp 550 ir 660 m. Rezultatai rodo greitą, mirtiną protrūkį, atitinkantį istorinius pasakojimus apie masines mirtis.
Susijęs tyrimas rodo, kad Y. pestis cirkuliavo tarp žmonių tūkstančius metų iki Justiniano protrūkio.
Jis taip pat rodo, kad vėlesnės pandemijos, įskaitant Juodąją mirtį ir sporadinius atvejus šiandien, atsirado ne iš vieno šaltinio, bet nepriklausomai iš gyvūnų rezervuarų.
„Mes kovojame su maru jau kelis tūkstančius metų, ir žmonės nuo jo miršta iki šiol“, – sakė R. Jiangas.
Ir pridūrė: „Kaip ir COVID, jis toliau evoliucionuoja, ir akivaizdu, kad ribojimo priemonės jo nepašalina. Turime būti atsargūs, bet grėsmė niekada neišnyks.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
