Nepaisant to, kad dauguma ŠAS formų pasireiškia jauniems, bet jau suaugusiems, arba vidutinio amžiaus žmonėms, šis naujas tipas paveikia mažus vaikus, kurių būklė su laiku blogėja.
Kadangi ŠAS yra degeneracinė ir galiausiai mirtina liga, gydytojai pradėjo tirti pacientų genomą, siekdami nustatyti ligos priežastį. Visi 11 pacientų buvo kilę iš 7 skirtingų šeimų, o tai suteikė pakankamai didelę imtį, norint atrasti genetines mutacijas, galinčias sukelti ŠAS progresavimą.
Mokslininkai pastebėjo mutacijas su riebalų gamyba susijusiame SPTLC1 gene, kurios greičiausiai ir yra ligos atsiradimo priežastis. Identifikavus tik vieną geną, kaip galimą ligos kaltininką, pacientai ir tyrėjai įgavo nemažai vilties, kad potencialus būdas sustabdyti šią ligą gali būti speciali šiam genui pritaikyta terapija.
„ŠAS yra paralyžiuojanti ir dažnai mirtina liga, paprastai paveikianti vidutinio amžiaus žmones. Mes atradome, kad genetinė šios ligos forma taip pat gali išsivystyti vaikams. Mūsų rezultatai pirmą kartą parodė, kad ŠAS gali sukelti organizmo lipidų pasisavinimo pokyčiai“, – sakė vyriausiasis tyrimo autorius Carstenas Bönnemannas, vyriausiasis tyrėjas JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto institute (NINDS).
Jis pridūrė: „Mes tikimės, kad šie rezultatai padės gydytojams atpažinti šią naują ŠAS formą ir paskatins kurti gydymo būdus, kurie pagerins šių vaikų ir jaunų žmonių gyvenimus. Mes taip pat tikimės, kad mūsų rezultatai suteiks naujų įžvalgų, kurios padės ne tik geriau suprasti, bet ir gydyti kitas šios ligos formas.“
Nacionalinių sveiktos institutų ir Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature“.
Ši prieš tai nežinoma liga painiojo tyrėjus visame pasaulyje. Jos simptomai buvo panašūs į ŠAS, tačiau tokia ankstyva ligos pradžia ir lėtesnė eiga skyrė ją nuo įprastos ŠAS diagnozės. Tyrėjai išanalizavo vienuolikos šia liga sergančių asmenų simptomus, o tuomet atliko naujos kartos egzomo sekoskaitą, kurios metu yra peržiūrimas milžiniškas genome esančios informacijos kiekis, kuris vėliau yra lyginamas su kitais genomais, siekiant rasti kokius nors skirtumus. Buvo atrasti keturi SPRLC1 variantai, kuriuos turėjo tiek pacientai iš vienos šeimos, tiek kiti, su jais negiminingi pacientai.
Panašu, kad šios mutacijos sutrikdo ORMDL baltymų funkciją. Šie baltymai slopina serino palmitoiltransferazės (SPT) veikimą, kuris yra organizme esančių lipidų sintezės katalizatorius. Be ORMDL, SPT gamyba tampa nebekontroliuojama, o sfingolipidais vadinamų lipidų gamyba sparčiai išauga.
SPTLC1 taip pat yra susijęs ir su kitais neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip paveldima sensorinė ir autonominė pirmo tipo neuropatija ir net Alzheimeriu. Panašu, kad šio geno mutacijos lemia kenksmingų sfingolipidų atmainų gamybą.
Deja, dabartinis ŠAS gydymas, kurio metu pacientui yra skiriamas serinas, kartais pacientams padaro daugiau žalos nei gero. Taigi tyrėjai turi ieškoti kitų potencialių gydymo būdų.
Kadangi mutacija yra tik ant vieno iš SPTLC1 genų (kiekvienoje ląstelėje jų yra du), tyrėjai svarsto, ar mutavusios versijos nuslopinimas galėtų leisti nesutrikusiai versijai perimti kontrolę ir atstatyti normalų lipidų kiekį. Taigi mokslininkai sukūrė RNR terapiją, kuri sugebėjo „išjungti“ mutavusį SPTLC1 geno variantą. Atlikus šio gydymo bandymą in vitro, jis buvo sėkmingas.
Ir nors šis gydymas dar turės būti išbandytas daugybę kartų, iki kol taps prieinamas pacientams, preliminarūs jo testavimo rezultatai žada daug.
„Šie preliminarūs rezultatai rodo, kad yra įmanoma naudoti tikslią geno nuslopinimo terapiją šio tipo ŠAS pacientų gydymui. Mes taip pat ieškome ir kitokių būdų SPT aktyvumui sulėtinti, – sakė Dr. C. Bönnemannas. – Mūsų pagrindinis tikslas yra šias idėjas paversti efektyviu gydymu mūsų pacientams, kurie dabar neturi jokių terapinių pasirinkimų.“
