T. Murayama 1995-aisiais paskelbė pareiškimą 50-ųjų Japonijos kapituliacijos metinių proga, kuriame išreiškė „gilų apgailestavimą“ dėl šalies vykdytų žiaurumų Azijoje.
Šis pareiškimas tapo pavyzdžiu vėlesniems Tokijo išreikštiems atsiprašymams dėl Antrojo pasaulinio karo.
„Tomiichi Murayama, Japonijos politikos tėvas, mirė šiandien 11 val. 28 min. (vietos, 5 val. 28 min. Lietuvos laiku) ligoninėje Oitos mieste, būdamas 101 metų“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Mizuho Fukushima, Socialdemokratų partijos, laikomos dabar jau nebeegzistuojančios T. Murayamos Socialistų partijos įpėdine, vadovė.
Hiroyuki Takano, Socialdemokratų partijos generalinis sekretorius Oitos mieste, iš kurio buvo kilęs T. Murayama, sakė naujienų agentūrai AFP, kad jam buvo pranešta, jog buvęs premjeras mirė dėl senatvės.
1995 metų rugpjūtį paskelbtame svarbiame pareiškime T. Murayama teigė, kad „Japonija (...) savo kolonijiniu valdymu ir agresija padarė milžinišką žalą ir sukėlė kančias didelio skaičiaus šalių, ypač Azijos tautų, žmonėms“.
„Tikėdamasis, kad ateityje tokios klaidos nebus daromos, nusižeminęs atsižvelgiu į šiuos nenuginčijamus istorijos faktus ir dar kartą išreiškiu gilų apgailestavimą bei nuoširdų atsiprašymą“, – pridūrė jis.
Frazes „gilus apgailestavimas“ ir „nuoširdus atsiprašymas“ vartojo vienas po kito Japonijos ministrai pirmininkai, minėdami 60-ąsias ir 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo metines.
T. Murayama, kuris taip pat buvo gerai žinomas dėl savo išskirtinių vešlių antakių, buvo išrinktas ministru pirmininku koalicinėje vyriausybėje, kuriai priklausė ir Liberalų demokratų partija, dominuojanti pokario Japonijos politinė jėga.
Jis ėjo pareigas 1994–1996 metais – neramiu laikotarpiu, kai 1995-aisiais Vakarų Japonijoje įvyko didžiulis žemės drebėjimas ir zarino dujų ataka Tokijo metro, per kurią žuvo keliolika žmonių, o daugiau kaip 5,8 tūkst. buvo sužeista.
T. Murayama 1944 metais studijuodamas universitete buvo pašauktas į Japonijos imperatoriškąją armiją.
2015-aisiais duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui NHK jis pavadino šią „siaubingu dalyku“, kalbėdamas apie tai, kad joje „maištas ar prieštaravimas buvo absoliučiai draudžiami“.
Jis tada taip pat prakalbo apie sunkius prisiminimus apie karo pabaigos artėjimą, kai „jau trūko maisto ir buvo likę labai mažai ginklų“.
„Ginklai buvo padaryti iš bambuko. Galvojau, ar galėtume kariauti tokiomis sąlygomis“, – tuomet sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
