• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį penktadienį Alytaus „Wolves“ pradeda pirmąjį savo pasirodymą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamosiose. Ketvirtfinalio serijoje iki 2 pergalių „Vilkai“ susitiks su Jonavos „Cbet“ krepšininkais.

8

Šį penktadienį Alytaus „Wolves“ pradeda pirmąjį savo pasirodymą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamosiose. Ketvirtfinalio serijoje iki 2 pergalių „Vilkai“ susitiks su Jonavos „Cbet“ krepšininkais.

REKLAMA

Šias rungtynes, kaip ir visas LKL atkrintamąsias, transliuos naujos kartos „Go3“ televizija.

Prieš metus iš Alytaus „Dzūkijos“ klubo LKL licenciją įsigijęs verslininkas Gediminas Žiemelis per vienerius metus sugebėjo padaryti tai, prie ko „Dzūkijai“ nepavyko padaryti per beveik dešimtmetį. „Wolves“ reguliariajame sezone sugebėjo įveikti Kauno „Žalgirį“, Vilniaus „Rytą“ ir finišavo trečioje LKL turnyrinės lentelės vietoje.

Tiesa, visi supranta, kad visus šiuos pasiekimus su Alytaus krepšiniu galima siekti tik butaforiškai. Alytuje klubas tik žaidžia savo namų rungtynes – krepšininkai gyvena Birštone ir Kaune, o treniruojasi Širvintose. Akivaizdu, kad klubas nekantrauja žengti į Vilnių, kur į pabaigą juda „Avia Solution Group“ rekonstrukcijos darbai.

REKLAMA
REKLAMA

Labai tikėtina, kad Vilniaus „Ryto“ ir „Wolves“ klubai susitiks LKL pusfinalio serijoje, kuri jau dabar kaitina krepšinio gerbėjų aistras.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt nutarė pasvarstyti, kaip „Wolves“ atėjimas į Lietuvos ir konkrečiai Vilniaus krepšinį pakeis jėgų išsidėstymą ir bendras nuotaikas oranžinio kamuolio žemėlapyje.

Už: sveika konkurencija visada yra gerai

Reikia pripažinti, kad Vilniaus „Rytas“ pastarąjį penkmetį gyveno šiltnamio sąlygomis. Iš Gedvydo Vainausko klubą perimus Dariui Gudeliui, didysis klubo dalių paketas perėjo į savivaldybės rankas, kuri iki šiol įneša didžiausią indėlį į „Ryto“ biudžetą.

REKLAMA
REKLAMA

Ilgus metus „Rytas“ Vilniuje jautėsi padėties šeimininkas. Klubas nuo pat 2017 m. vasaros turi stabilų sostinės savivaldybės (mokesčių mokėtojų užnugarį) ir didžiausią miesto ekonomiką, kuriame sukuriama beveik pusė visos Lietuvos BVP. „Rytas“ turi dvi Lietuvoje lyderiaujančias krepšinio mokyklas, garbingą krepšinio istoriją ir kasmet gyventojų skaičiumi augantį miestą. Būtent Vilnius turi patogiausią susisiekimą Lietuvoje su kitomis Europos sostinėmis oro keliais. Būtent čia telkiasi verslo, sporto ir pramogų židinys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors 2022 m. iškovotas LKL čempionų vardas yra geriausias įvykis klubo istorijoje per pastaruosius 12 metų, akivaizdu, kad „Rytas“ išnaudoja tik mažą dalį Vilniuje glūdinčio potencialo.

Sostinės klubą Vilniuje kuriantis G. Žiemelis į „Wolves“ projektą žvelgia kaip į visiškai komercinį produktą. Galima verslininko nemėgti už jo aroganciją, dviprasmiškus pasisakymus ir ryšius su Rusija, kurie, beje, kaip teigiama, jau nutraukti. Tačiau ateidamas į Vilniaus krepšinio žemėlapį G. Žiemelis padaro gerą darbą ir „Rytui“, kuris privalės dar labiau pasitempti visose aukščiau minėtose srityse, o nuo to laimės visi krepšinio gerbėjai.

REKLAMA

Už:  pavyzdys visiems „kaimo mentaliteto“ klubams

Sakydamas „kaimo mentaliteto“ komandos, turiu omenyje ne miesto dydį, o kaimietišką mentalinį mąstymą, kurio esmė – vaikščiojimas su ištiesta ranka ir manymas, kad mūsų klubą turi kažkas paremti, nes mes – krepšinio (religijos) atstovai. Nors Europoje krepšinis nėra pelningas (tai G. Žiemelis taip pat bandys paneigti), daugelis LKL klubų turėtų rodyti daugiau ambicijų savo produkto valdyme ir pardavime. „Wolves“ į rinką ateina kaip visiškai naujas žaidėjas ir bus labai įdomu stebėti jų rinkodarinius žingsnius. Ypač tada, kai klubas galutinai persikels į Vilnių.

REKLAMA

Logika sako, kad tvarūs klubai turi užaugti natūraliai. Lietuvoje tokio klubo tipinis kelias galėtų atrodyti taip: mėgėjų lyga, Regionų krepšinio lygos (RKL) B, o vėliau ir divizionas. Dar vėliau – Nacionalinė krepšinio lyga (NKL) ir, galiausiai, LKL. Būtent tokiu keliu šį sezoną NKL pirmenybėse  debiutavo Vilniaus „Stekas“, kuris savo egzistavimą 2010 m. pradėjo nuo žaidimo sostinės krepšinio mėgėjų lygose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Žiemelio prieš metus įkurtas klubas praleido visus šiuos žingsnius ir iškart atėjo į aukščiausią lygą. Tai nebūtinai yra blogai. Sutikime, stebėti Pasvalio, Prienų, Gargždų, o potencialiai ir Mažeikių klubų rungtynes nėra didžiausia satisfakcija. Trūksta charizmatiškų žaidėjų, trenerių, istorijų, aplink kurias būtų galima kurti tokių klubų naratyvą.

Didelis klausimas, ar tokio mąsto Lietuvos miestams apskritai reikalingos komandos aukščiausiame šalies divizione. Tuo metu Vilniuje du klubai tikrai išsiteks ir turėtų papildyti vienas kitą.

REKLAMA

Už: galimybė Vilniuje matyti aukštesnio lygio krepšinį

Kai Vilniaus „Rytas“ 2020 m. pranešė, kad iš Europos taurės keliasi į FIBA Čempionų lygą, tai labai aiškiai signalizavo apie ambicijų trūkumą sostinėje. Pagrindiniai argumentai – didesnės įplaukos į klubo biudžetą, daugiau rungtynių, daugiau galimybių laimėti titulą ir, tikėtina, ateityje Europos taurę savo lygiu pranoksianti Čempionų lyga.

REKLAMA

Prabėgo trys sezonai ir galime daryti tam tikrus apibendrinimus, ar toks Vilniaus klubo žingsnis pasiteisino.

2020–2021 m. sezone „Rytui“ Čempionų lyga baigėsi jau gruodį, kadangi nebuvo išsikapstyta iš pirmojo etapo grupės. Rungtynių skaičius buvo taip pat drastiškai sumažintas dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos. Lygos formatas nepasikeitęs iki šiol, nors jokių ribojimų jau seniai nebėra. Tą sezoną kalbėti apie pajamas iš bilietų taip pat neverta, kadangi žiūrovams į rungtynes ateiti buvo tiesiog draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2021–2022 m. „Rytas“ sugebėjo savo grupėje užimti pirmąją vietą ir užtikrintai patekti į „Top 16“ etapą, tačiau čia vilniečių žygis ir baigėsi. 2022–2023 m. „Rytui“ sezonas Čempionų lygoje buvo pats sėkmingiausias – iki „Top 8“ pritrūko tik palankesnio tarpusavio rungtynių su  Manresos „Basket“ rezultato.

Atrodytų, kad sportiniai rezultatai kasmet tik gerėja ir, galbūt, dar po kelių sezonų Vilniuje galėsime džiaugtis Čempionų lygos finalo ketvertu ir iškovota taure?

REKLAMA

Reikia paminėti ir tamsiąją Čempionų lygos pusę. Per tris sezonus „Rytas“ FIBA organizuojamame turnyre sužaidė vos 30 rungtynių (iš jų – 15 namų arenoje). Vidutiniškai tai yra 10 tarptautinio lygio rungtynių per sezoną, iš kurių tik 5 (!) buvo sužaistos Vilniuje.

„Ryto“ vadovai lapkritį vykusioje spaudos konferencijoje pripažino, kad norėtų didesnio rungtynių skaičiaus, tačiau tam priešinasi didžiųjų Vakarų ir Pietų Europos krepšinio lygos.

REKLAMA

Rungtynių formatas „Rytui“ atėjus  į Čempionų lygą  lyg tyčia pasikeitė, prie finalo ketverto priartėti nepavyko, klubas vis dar turi mažiausiai 2 milijonus eurų skolų. „Ryto“ vadovai gali teisintis, kad ateidami į Čempionų lygą tapo aplinkybių aukomis, tačiau sumaniausi vadybininkai visada turi bent kelis atsarginius variantus.

Bendradarbiavimas su Čempionų lyga buvo pasirašytas mažiausiai trims metams. Būtent tiek ir praėjo. Bus labai įdomu stebėti, kokią tarptautinę kryptį šiame atsivėrusiame „lange“ pasirinks „Rytas“.    

REKLAMA
REKLAMA

G. Žiemelis dar visai neseniai kalbėjo apie tai, kad jo valdomas „Wolves“ klubas netolimoje ateityje žais Eurolygoje. Vis tik šią savaitę „Proto industrijos“ tinklalaidėje  G. Žiemielis prestižinę Senojo žemyno lygą pavadino „vėžiu“. Panašu, kad santykiai su Eurolygos vadovais nesiklosto taip gerai, kaip tikėtasi.

G. Žiemelis teigia, kad praėjusią vasarą formuojant Europos taurės dalyvių sąrašą „Wolves“ buvo būtent tas klubas, kuris liko „pirmas už brūkšnio“. Eurolyga valdo ir Europos taurę, o artėjanti vasara turėtų pateikti daugiau atsakymų dėl „Ryto“ ir „Wolves“ tarptautinių ambicijų.

Kol kas aišku tik tai, kad Vilniaus publika nusipelnė daugiau nei 3 ar 6 Čempionų lygos rungtynės per sezoną.

Prieš: Alytaus ir Pietų Lietuvos krepšinis lieka be LKL

Alytaus miestas kitą sezoną LKL pirmenybėse pirmą kartą nuo 2012–2013 m. sezono neturės savo klubo.

Nežinia, kada Alytaus krepšinis grįš į didžiąją Lietuvos sceną – užkulisiuose kalbama apie kuriamą klubą, kuris kitą sezoną galėtų varžytis RKL A arba NKL čempionate, o dar po metų į LKL patektų sportiniu arba komerciniu principu.

LKL vadovai turėtų būti suinteresuoti, kad lygos geografijoje figūruotų ir Alytus. Tai – Pietų Lietuvos sostinė, šeštasis pagal dydį Lietuvos miestas, turintis bronzinę krepšinio istoriją.

REKLAMA

Geriausi laikai siejami su „Alitos“ klubu, kai 2002 ir 2003 m. buvo iškovoti LKL bronzos medaliai.

2013–2022 m. LKL žaidusio „Dzūkijos“ klubo aukščiausias pasiekimas – 2015 m. reguliariajame sezone užimta 6 vieta.

G. Žiemelis į Alytų atėjo vienam sezonui ir, galbūt, iškovos miestui dar vienus medalius. Tačiau jau po mėnesio klubo Alytuje nebeliks ir viską reikės kurti iš naujo.

Tai Alytaus krepšinio vadybininkams – ir galimybė, ir iššūkis. Svarbu, kad klubo kūrimo procesams vadovautų savo darbą išmanantys, miestą ir krepšinį mylintys bei sportinių ambicijų turinys specialistai.

Prieš: kol kas žodžiai ir darbai labai skiriasi

Kovo 13-oji diena „Wolves“ istorijoje pažymėta keliais svarbiais akcentais. Tai buvo pirmosios rungtynės, kurias gyvai Alytaus arenoje stebėjo G. Žiemelis. Tuomet R. Kurtinaičio vadovaujami krepšininkai prieš Jonavos „Cbet“ ekipą pirmavo net 23 taškų persvarą, tačiau galiausiai pranašumą iššvaistė ir pralaimėjo po pratęsimo.

Krepšinio užkulisiuose kalbama, kad būtent šis pralaimėjimas itin užgavo G. Žiemelio ambicijas, o nesėkmė krepšinio aikštėje tapo lemiama ir sprendžiant trenerio Rimo Kurtinaičio ateitį. Kovo 28 d. klubas išplatino lakonišką pranešimą apie išsiskyrimą su R. Kurtinaičiu. Tuo metu „Wolves“ klubas LKL čempionate per 24 rungtynes buvo iškovojęs 16 pergalių, buvo trečioje lentelės vietoje, galėjo pasigirti pergalėmis prieš „Rytą“, „Žalgirį“ ir patekimu į Šiaurės Europos krepšinio lygos finalo ketvertą.

REKLAMA

Nuo kovo 28 d., kai už ekipos vairo stojo Kęstutis Kemzūra, „Vilkai“ LKL čempionate iškovojo 6 pergales ir patyrė du pralaimėjimus – prieš „Žalgirį“ ir „Rytą“. Daug klausimų kelia ir pralaimėjimas Šiaurės Europos krepšinio lygos finale. Ketvirtojo kėlinio antroje pusėje prieš Lenkijos vidutinioką buvo pirmaujama dviženkle persvara, tačiau galiausiai „Wolves“ rungtynes sugebėjo pralaimėti.

„Wolves“ taip ir nepaaiškino išsiskyrimo priežasčių su R. Kurtinaičiu, o tai prieštarauja pačio G. Žiemelio išsakytai frazei apie solidumą. Būtent kovo 13 d. vykusių rungtynių su Jonavos klubo didžiosios pertraukos metu verslininkas sakė:

„Viduje sau pasakėme, kad būsime solidūs. Solidumas pasireiškia viskuo – elgsena arenoje, viešoje erdvėje, pasisakymais.“

Trenerio atleidimas artėjant svarbiausio sezono daliai, pareiškimai apie „komandos atvežimą į kaimą“ tikrai neprideda taip norimo solidumo. Reiktų atkreipti dėmesį, kad tam tikri pareiškimai daromi sąmoningai, norint pritraukti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Tačiau dalis pasisakymų yra tiesiog neapgalvoti sprendimai.

R. Kurtinaitis komandą ruošė būtent atkrintamosioms varžyboms. Ši Lietuvos krepšinio ikona buvo geriausias įmanomas sprendimas „Wolves“ tiek sportine, tiek rinkodarine prasme. K. Kemzūra stokoja charizmos, o klubiniame krepšinyje kaip vyriausiasis treneris tėra laimėjęs Čekijos taurę ir šios šalies čempionatą.

REKLAMA

Kalbama, kad didžiausią entuziazmą „nuimant“ R. Kurtinaitį  rodė klubo prezidentas Rimantas Kaukėnas.

Prie solidžios organizacijos kūrimo neprisideda ir prezidento nuodėmės už vairo. Praėjusią savaitę R. Kaukėnas, kuris, beje, yra ir Moksleivių krepšinio lygos (MKL) prezidentas, už vairo sėdo neblaivus ir buvo prigautas policijos pareigūnų. Jam nustatytas 1,03 promilės girtumas.

R. Kaukėnas išplatino viešą laišką – rado savyje jėgų atsiprašyti, pripažino klydęs ir teigė įvykdysiantis visas jam paskirtas nuobaudas.

Kur kas dviprasmiškiau skamba G. Žiemelio  bandymas pateisinti R. Kaukėno poelgį:

„Neteiskite Rimo, aš jam siūliau vairuotoją ir Jis dėl kaštų optimizavimo jo atsisakė ir, rezultate gavosi kaip gavosi. Rimas yra DIDIS žmogus savo socialinės atsakomybės prasme. Šiandieną populiariosios „cancel kultūros“ principas čia neturėtų veikti: Jo uždirbtų karmos taškų puodas manau yra užpildytas su kaupu. Jis ir jo veikla – labai reikalinga mums visiems.“

Sunku pasakyti, kas stebina labiau – dvigubų standartų taikymas ar tai, kad „Porsche Cayenne“ vairuojantis R. Kaukėnas negalėjo sau leisti namo grįžti su vienu iš Vilniuje savo veiklą vykdančiais pavežėjais.

„Kaštų optimizavimas“ apskritai skamba kaip pasaka lengvatikiams ir naivuoliams. Kita vertus, tokie dalykai parodo ir tam tikrą verslininko vertybių skalę. Visus G. Žiemelio pasisakymus – apie krepšinį, verslą ir gyvenimą – derėtų vertinti labai pamatuotai ir atsargiai.

REKLAMA

Be jokios abejonės, tai nėra pirmasis kartas, kai žinoma Lietuvos asmenybė vairuoja apsvaigusi. Mantas Stonkus, Arūnas Valinskas, Edita Mildažytė, Jonas Radzevičius. Šį sąrašą gali būtų tęsti ir toliau.

Galima tik spėlioti, kiek kartų R. Kaukėnas už vairo sėdo būdamas neblaivus. Tai buvo pirmasis kartas, o gal tik pirmasis, kai buvo įkliūta policijos pareigūnams?

Tačiau labiausiai nuvilia faktas, kad vis dar esame tolerantiški ten, kur tokiems būti nereikia. Tai negali „atsitikti kiekvienam“, jeigu turi savo raudonas linijas ir atsakomybę už kitus. Automobilis keliuose yra potencialus ginklas, galintis žudyti ir griauti gyvenimus. Belieka dėkoti Dievui ir likimui, kad R. Kaukėno situacijoje žmonės nenukentėjo.

R. Kaukėnas savo fondo veikla yra padaręs nuostabių dalykų – išgelbėjęs sunkiai sergančių vaikų gyvybes arba bent jau palengvindamas jų skaudžią dalią. Neabejotina, kad dar daugiau gražių ir prasmingų dalykų R. Kaukėnas kartu su savo fondu sukurs ateityje.

Kiekvienas besigailintis ir pripažinęs savo klaidą vertas mažiausiai dar vienos galimybės pasitaisyti. R. Kaukėnas už savo nuodėmę „atidirbs“ ir ją „kompensuos“, tačiau šis atvejis – puiki proga prisiminti, kad nė vienam žmogui nereikia piešti aureolių ir jo idealizuoti.

REKLAMA

Tas, beje, pasakytina ir apie krepšinio klubus – po komunikacine žinute neretai slepiasi ne socialinis atsakingumas, o klubo noras pataikyti į „trendą“ ir noras atrodyti geresniam negu esi.

Prieš: didelis klubo ateities klausimas

Ne paslaptis, kad G. Žiemelio svajonė – NBA klubas. Norint prie to priartėti ir bent jau patekti į šiuos horizontus, pagal NBA taisykles būtina turėti patirties krepšinio klubo valdyme.

Kitaip tariant, negali ateiti iš verslo pasaulio, numesti ant stalo 700 milijonų JAV dolerių ir, esant galimybei, įsigyti NBA klubą.

NBA taisyklių knygoje „įdėta daug saugiklių“, kuriais siekiama į lygą atvesti tik labiausiai motyvuotus krepšinio klubų savininkus ir verslininkus.

Akivaizdu, kad „Wolves“ yra tik didelio G. Žiemelio projekto krepšinyje dalis. Tarsi instrumentas, kuris ateityje padės atidaryti kelias svarbias duris į NBA užkulisius.

„Wolves“ yra visiškai privataus kapitalo klubas ir yra laisvas elgtis su savo pinigais kaip nori. Niekas nenustebtų, jeigu šis klubas po kelių metų būtų parduotas, išsikeltų į Londoną, pakeistų savo pavadinimą, spalvas arba apskritai baigtų savo egzistenciją.

Apibendrinus, „Wolves“ yra tikrai netobulas, bet naujas žaidėjas Lietuvos krepšinio žemėlapyje, kuris, siekdamas savo tikslų, praskalaus ir užsistovėjusį klubinį šalies krepšinio vandenį.

REKLAMA

Pirmosios „Wolves“ LKL ketvirtfinalio serijos rungtynės – jau penktadienį 18:30 val. „Go3“ televizijos eteryje!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų