19 metų 210 cm ūgio vilnietis daug žadančią karjerą praėjusiais metais nusprendė tęsti Kaune, Lietuvos čempionų gretose. Tokį sprendimą lydėjo iš sostinės ekipos sirgalių skrieję įžeidinėjimai ir neapykanta, iš kauniečių – palaikymo, sutikimo ir užtarimo šūksniai.
Jaunasis M. Blaževičius labai anksti spėjo pajausti, kokia jautri tema krepšinis Lietuvoje yra. Vos pirmuosius žingsnius vyrų krepšinyje žengęs vidurio puolėjas spėjo suprasti, kad šioje srityje reikės itin storos odos ir kantrybės.
Apsišarvavęs, visų pirma, pasitikėjimu savimi ir „Žalgirio“ sirgalių palaikymu, M. Blaževičius apsivilko žaliai-baltus marškinėlius ir tapo pilnaverte ne tik Lietuvos čempionų, bet ir vienos geriausių komandų Europoje dalimi.
Dabar krepšininkas atviras – anksčiau pavydą kėlęs vaizdas jau spėjo tapti kasdienybe, o žodis tobulėjimas tvirtai tapo nebe tik girdimas, bet ir išjaučiamas, pasitelkiant, kaip sako pats žaidėjas, pačius geriausius žmones į pagalbą.
„Formą kiekvienose rungtynėse turiu turėti geriausią, nes čia tobulėju ir dirbu su pačiais geriausiais treneriais, kitaip ir negali būti. O vaidmuo komandoje priklauso nuo trenerio – turiu padaryti tai, ko jis iš manęs reikalauja. Jei jam reikia, kad aš apsiginčiau, tai einu gintis. Stengiuosi išpildyti tai, ko prašo treneris. Krepšinis tikrai nėra sudėtingas“, – sakė M. Blaževičius.
Jaunasis „Žalgirio“ talentas tapo „Powerhitradio“ laidos „Burbulas“ svečiu, kur kartu su laidos vedėju Adomu Griniumi aptarė vidinę „Žalgirio“ atmosferą, jausmą atstovaujant Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, Roko Jokubaičio galimybes NBA, Martino Schillerio darbo užkulisius ir pomėgius be krepšinio.
Marekai, visų pirma, atrodo, kad pagaliau turite pilną laisvadienį. Koks tai jausmas, žinant tai, kad treniruojatės ir rungtyniaujate itin įtemptu ritmu?
Labai gerai viskas, iš tiesų pagaliau turime laisvadienį, orai vis gražėja, galime daugiau lauke pabūti, vien teigiamos emocijos.
Net ir viena laisva diena nuoširdžiai kelia džiaugsmą?
Tikrai labai smagu tiesiog bent vieną dieną nematyti komandos draugų, pailsėti nuo jų, nuo krepšinio. Po tokios, nors ir labai trumpos pauzės, į treniruotes sugrįžti su dar didesniu nusiteikimu (šypsosi – aut.).
Ar persikėlus į Kauno ekipą, išaugo dėmesys tau pačiam, kalbant apie žurnalistus, sirgalius, merginas?
Viskas manau liko taip pat, kaip ir anksčiau. Nemažai įtakos tam turi pandemija – žaidžiame be žiūrovų, arenoje mažiau ir žurnalistų. Bet stipriai išaugusio dėmesio nejaučiu.
Kaip bendrai apibūdintum savo dabartinę sportinę formą ir kartu vaidmenį komandoje?
Formą kiekvienose rungtynėse turiu turėti geriausią, nes čia tobulėju ir dirbu su pačiais geriausiais treneriais, kitaip ir negali būti. O vaidmuo komandoje priklauso nuo trenerio – turiu padaryti tai, ko jis iš manęs reikalauja. Jei jam reikia, kad aš apsiginčiau, tai einu gintis. Stengiuosi išpildyti tai, ko prašo treneris. Krepšinis tikrai nėra sudėtingas.
Visiems atrodo, kad žalgiriečiai komandos viduje kuria fantastišką atmosferą. Kaip yra iš tikrųjų, tavo akimis?
Kai būni kitose komandose ir žiūri į visą tai iš šono, atrodo, kad tai yra neįmanoma. Bet kai esi čia, supranti, kad viskas yra labai realu. Tai dalis profesionalumo ir, manau, tai yra labai geras klubo vadovų darbas – vien žvelgiant į žaidėjų atsirinkimą pagal ne tik talentą, bet ir pagal charakterį.
Eurolygoje liko vos šeši turai. Nesižvalgant į prognozes, kaip manai, ar pateksite į atkrintamąsias?
Sunku pasakyti, yra dar nemažai rungtynių – turime susikaupti ties artimiausiomis. Dabar laukia kelionė į Stambulą, turime ten nugalėti varžovus. Viskas turi savo laiką, turime eiti laiptelis po laiptelio, žiūrėti į artimiausią iššūkį, o tada ateis ir rezultatas.
O papildomo spaudimo artėjant lemiamai Eurolygos atkarpai nejaučiate?
Nėra jokio spaudimo, yra smagu žaisti krepšinį. Kai yra rimtų iššūkių, krepšinis tampa dar smagesnis.
Neseniai dar kartą apsivilkai nacionalinės Lietuvos komandos marškinėlius. Vis dar jauti svajonės išsipildymo jausmą, ar jau pripratai?
Sunku būtu pasakyti, kad pripratau. Prie to jausmo nepriprasi – juk atstovauji Lietuvai. Kiekvieną kartą esu be galo laimingas, kiekvieną kartą per himną kūnu bėga šiurpuliukai, šis jausmas yra ypatingas. Iškovojome bilietą į Europos čempionatą, o tai yra svarbiausia.
Po pralaimėjimo prieš danus jums teko nelengva misija – kalbėti komandos vardu spaudos konferencijoje. Kojos nedrebėjo?
Nedrebėjo kojos, bet buvo tiesiog gėda. Neturėjo taip būti, mes nepadarėme savo darbo, neišpildėme to, ko treneris norėjo. Iš tikrųjų, tai yra gera patirtis. Stengiuosi taip žiūrėti – man tai suteikia naujos patirties, dedu ją į savo bagažą.
Turbūt svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad bilietas į Europos čempionatą jau kišenėje?
Taip, visi galiausiai prisimena tik rezultatą, visi prisimena, kaip tu pabaigi savo kelionę, o ne kaip ją pradedi.
Kaip vertintum Roko Jokubaičio galimybes tapti NBA žaidėju?
Rokas turi labai geras galimybes, tikrai. Rokas tikrai bus NBA, čia tik laiko klausimas. Taip, kaip jis dirba, kokie jo duomenys, jo krepšinio supratimas... Jis turi labai puikų bagažą. Aišku, yra ties kuo dirbti, bet mano galva, jis yra šimtaprocentinis NBA žaidėjas, tik laiko klausimas, kada tai nutiks.
O kaip leidi savo laisvą laiką – esi sakęs, kad nemažai skaitai. Tai tiesa?
Domiuosi dalykais, kurie man gali praversti gyvenime. Eisiu netrukus į knygyną ieškotis knygos, galbūt kokios istorinės. Tikrai pasidomiu ne tik krepšiniu – stengiuosi palavinti savo žinias ir kitur.
Kiek tave motyvuoja vien galimybė treniruotėse padirbėti su tokiais krepšininkais, kaip Joffrey Lauvergne‘as, ar Augistine‘as Rubitas?
Stengiuosi pasiimti kiekvieną treniruotę kiek įmanoma daugiau. Imu jų patarimus, noriu būti dar geresnis, nei jie. Tai natūralu, bet aišku, kad tai džiugina.
Kiek treneris Martinas Schilleris skiria dėmesio jums – jauniesiems komandos žaidėjams?
Treneris kartais pasilieka po treniruočių, pats kartais net paduoda mums kamuolius, kad pasitreniruotume metimus. Tai yra tiek įgūdžių lavinimas, tiek taktiniai sprendimai – treneris Schilleris tikrai skiria mums daug dėmesio.
Kaip dešimtbalėje skalėje įvertintum dabartinį trenerį?
Dešimt, vienuolika. Patys geriausi atsiliepimai.