57-erių krepšinio strategas po praėjusio sezono atsisveikino su Jonavos „CBet” klubu, kuriame dirbo nuo 2020 m.
Per ketverius metus V. Šeškus nuveikė išties daug. Jau pirmaisiais vadovavimo metais jis su jonaviečiais iškovojo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionų titulą ir sportiniu principu prasibrovė į LKL. 2022-2023 metų sezone iškovojo sidabro medalius Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyre bei tais pačiais metais užėmė 4 vietą LKL reguliariajame sezone.
Prakalbo apie sunkius metus
Ilgai be darbo V. Šeškus nebuvo, mat jau netrukus Mažeikių komanda paskelbė, kad šis strategas stos už jos vairo bei pakeis iki tol prie komandos vairo stovėjusį makedoną Nikolą Vasilevą.
„Buvo žmonių, kurie netgi stumtelėjo, kad reikia. Na, o šiaip, galiu pasakyti, kad pastarieji metai Jonavoje buvo sunkoki emociškai ir kai baigėsi praėjęs sezonas galvojau, kad jau nieko tikrai nenoriu. Bet taip jau išėjo. Toks galbūt jau mano likimas, kad vis nueiti ten, kur sunkiau“, – šypsojosi su tv3.lt bendravęs ilgametis, skirtingų LKL klubų strategas.
V. Šeškus neslėpė, jog buvo galimybė išvykti dirbti ir į užsienį – Rumuniją. Nors to ir nepadarė, tačiau juokavo, kad ten bent būtų buvęs šansas geriau užsienio kalbą pramokti.
Paklaustas apie tai, ką mano, jog pastaruoju metu, ieškant lietuvio specialisto į rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę buvo iškelta problema apie aukšto lygio Lietuvos trenerių trūkumą, V. Šeškus teigė manantis, kad mūsų šalyje gerų trenerių yra ne vienas. Svarbiausia, pasak jo, duoti bent pabandyti.
„Daug kas kalbėdami apie rinktinės trenerių kandidatūras ir minint Giedrių Žibėną minėjo, kad „lipsime ant to paties grėblio“. Na, bet kodėl? Juk reikia duoti kiekvienam treneriui kažkaip kažkur kilti. Manau, kad tiesiog reikia duoti šansą bandyti, tada ir rezultatas bus.
Be to, mes daugiausia kalbame apie didžiųjų komandų trenerius, bet kodėl nepagirti bei atkreipti daugiau dėmesio ir į tokius, kurie dirba Kėdainiuose, Gargžduose, Jonavoje ir pan.? Jie susirenka, palyginus, nedidelį biudžetą, atitinkamus žaidėjus ir dar geba stipriai pakovoti su pačiais stipriausiais. Na ir kas, kad jie aštuntoje ar devintoje vietoje lieka, bet jie kovoja, nuolat tobulėja. Reikia į tai ir atkreipti dėmesį“, – tv3.lt portalui sake jis.
V. Šeškus taip pat pasidalijo keletu minčių apie kovą dėl LKF prezidento posto, kurioje varžosi Mindaugas Balčiūnas bei Robertas Javtokas, apie, galimai, ateinantį sezoną būsimą aukštesnį LKL lygį.
Treneri, sakykite, kaip sekasi pasiruošimas sezonui?
Kaip ir visada, mažesnėms komandoms pradžia sunkesnė – finansų, žaidėjų ieškojimai. Reikia ir šio, ir to, dar tik pradžia darbo. Trumpai tariant, reiks laiko įsivažiuoti.
Taip išėjo, kad iki man ateinant, Mažeikiai buvo jau pasiplanavę, surinkta pusė komandos. Tad jau branduoliuką šiokį tokį turim, bet viskas labai priklauso nuo piniginių dalykų. Tai, ką rinkoje dar rasti galima.
Ar komanda jau turi išsikėlusi tikslus ateinančiam sezonui?
Noras kuo daugiau pasiekti visada buvo, kiek treneriu dirbau. Tačiau šiais metais kažką daugiau pasiekti bus labai sunku, kadangi tokios komandos kaip „Šiauliai“, Utenos „Juventus“, Klaipėdos „Neptūnas“ yra finansiškai pajėgesnės, jos turės tikrai geras sudėtis.
Manau, kad tokioms komandoms kaip Jonavai, Kėdainiams, Mažeikiams bus labai sunku kovoti. O tos komandos, kurias minėjau anksčiau, tikrai gebės mesti iššūkį ir stipriausiųjų ketveriukei, ypač Panevėžio „Lietkabeliui“.
Ar tai reiškia, kad LKL lygis ateinančiame sezone bus aukštesnis?
Žinoma. Nė kiek neabejoju. Manau, kad 7-8 vietai reiks labai stipriai paplušėti. Matant komandų komplektacijas, biudžetus tikrai galima sakyti, kad bus sunku. Niekada negalvojau, kad taip reiks sakyti, bet panašu, kad net ir dėl tos 8 vietos kova bus labai rimta. Manau kiekvienas klubas, kuris nėra priskiriamas prie pačių stipriausių supranta, kad jeigu neperlipsi per save, nebūsi motyvuotas, į stipriausių šešetuką įlipti bus beveik neįmanoma.
Trumpai tariant, jei nori rezultato, niekada nereikia ir prie gero priprasti. Pavyzdžiui, kai treniravau Jonavą, mes sugebėdavome laimėti ir prieš stipriausius – „Rytą“ ar „Žalgirį“. Tik čia daug detalių yra. Paėmus žaidėją naują, reikia labai pataikyti su juo. Vieną sezoną pataikai su žaidėjais ir komplektacija, o kitą sezoną jau nežinai, kaip bus.
Ko gero, nereiktų nustebti, jeigu ir į praėjusio sezono stipriausiųjų ketveriukę įsiverš naujas klubas?
Visko gali būti. Į ketvertuką įlipti šansų turės mažiausiai trys papildomos komandos. Jeigu anksčiau matydavosi didesnis skirtumas tarp ketvirtos ir šeštos komandos, šiais metais tokio skirtumo kol kas nelabai matyti.
Manau, kad bus labai įdomus čempionatas ir pasakyti, kaip kurios komandos išsirikiuos, tikrai būtų sunku.
Po sezono tarsi svarstėte pailsėti, bet štai, treniruosite Mažeikius, kurie yra bene tolimiausias taškas nuo gimtųjų Prienų, Jūsų, kaip trenerio karjeroje. Panašu, kad krepšinis nenori Jūsų paleisti? Ar sunku buvo priimti sprendimą tapti šios komandos treneriu?
Buvo žmonių, kurie netgi stumtelėjo, kad reikia. Na, o šiaip, galiu pasakyti, kad pastarieji metai Jonavoje buvo sunkoki emociškai ir kai baigėsi čempionatas galvojau, kad jau nieko tikrai nenoriu.
Bet taip jau išėjo. Toks galbūt jau mano likimas, kad vis nueiti ten, kur sunkiau (juokiasi). Nebus lengva, tačiau žiūrėsime, kaip seksis.
Prakalbo ir apie šalies krepšinio problemas
Turėjote pasiūlymų ir iš užsienio? Konkrečiai kalbant – Rumunijos?
Tie pasiūlymai buvo per draugus. Na, bet aš iškart pasakiau, kad pas mane nėra gera anglų kalba, noriu važiuoti su asistentu. Tad viskas vyko kaip ir rimtai, bet tuo pačiu ir nerimtai.
Didelio noro iš tikrųjų nerodžiau. Ir žmonės sakė, kad jei vienas nuvažiuosi bus sunku. Kita vertus, galvoju, išvažiuotum į užsienį ir jau neturėtum kur dėtis – tobulėtum ne tik kaip treneris, bet ir anglų kalbą automatiškai tobulintum. Gal ir gerai mane iš tikrųjų būtų ištremti į užsienį, tada bent pramokčiau daugiau (juokiasi).
Įdomu tai, kad Lietuvoje žaidžiant ir laimint būna viskas gerai, pagyros žarstomos, tačiau štai, kai vienais metais buvau priskirtas prie geriausių LKL trenerių, spėkite, ar gavau kažkokių naujų pasiūlymų?
Na, o tarkime, Rumunijoje, galvoju, kad pasirodysi geriau, tai kaip ir žaidėjas – iškart gali atrasti kitą rinką. Manau, kad bet kuriam treneriui išvažiavus jeigu gerai susiklosto čempionatas, priskiriamas esi prie geriausių trenerių, galimai, atsivertų naujų kelių.
Trenerių tema Lietuvoje dabar ypač opus klausimas po to, kai rinktinės trenerio postą paliko Kazys Maksvytis. Ar tikrai pas mus dabar trūksta gerų trenerių?
Jau teko ne kartą diskutuoti šia tema ir manau, kad mūsų trenerių darbo kokybė yra išaugusi. Dabar tik daugiau visur pradedama šnekėti, kad šiais laikais vyriausias treneris komandoje jau turi būti kaip vadybininkas, kad valdytų komandą ne tik iš sporto pusės, bet ir visapusiškai.
Lietuvoje yra trenerių ne vienas geras, bet svarbiausia, manau, duoti jiems bent pabandyti. Pavyzdžiui, daug kas kalbėdami apie rinktinės trenerių kandidatūras ir minint Giedrių Žibėną minėjo, kad „lipsime ant to paties grėblio“. Na, bet juk reikia duoti treneriui kažkaip kažkur kilti. Manau, kad tiesiog reikia žmonėms duoti šansą kažką bandyti, tada ir rezultatas bus.
Mes daugiausia visada kalbame apie didžiųjų komandų trenerius, bet reikia pagirti bei atkreipti daugiau dėmesio ir į tokius, kurie dirba Kėdainiuose, Gargžduose, Jonavoje ir pan. Jie susirenka, palyginus, nedidelį biudžetą, žaidėjus ir dar geba pakovoti su stipriausiais. Na ir kas, kad jie aštuntoje ar devintoje vietoje lieka, bet jie kovoja, tobulėja. Reikia į tai atkreipti dėmesį.
Ar stebite tai, kokios kalbos dabar vyksta Lietuvos krepšinio padangėje bei tai, kaip ruošiamasi LKF prezidento rinkimams?
Deja, pas mus krepšinyje šiuo metu per daug vyksta sumaišties ir, ko gero, dėl to labiausiai džiaugiasi kitos sporto šakos. Visi matome kas dedasi – žiniasklaidoje vieno asmens pasisakymai, kito atsakymai, įvairūs įrodinėjimai ir panašiai. Manau, kad krepšiniui gero tai neprideda. Visa visuomenė žiūri ir tada susidaro įspūdį, kad krepšiniui kažkas negerai.
Anksčiau būdavo kokia problema, tai mėnesį kokį pakalbame, pakritikuojame ir visi pamiršta. Na, o dabar eina ir eina kalbos – niekas neužmiršta olimpinių atrankos, prezidento rinkimų batalijų... Manau, kad apskritai, LKF prezidento rinkimuose neturėtų kandidatai vienas kitam reikšti pretenzijų, prisiminti vis istorijas kažkokias. Manau, kad kandidatai turėtų sąžiningai kovoti bei rinkimuose kalbėti vien tik apie teigiamus dalykus. Taip visiems būtų geriau.
