„Baimės buvo labai daug. Žodžiais sunku nusakyti, ką reiškia važiuoti per užminuotą teritoriją. Mums buvo liepta griežta laikytis tam tikros kelio atkarpos, nes jei pasuktume į kairę ar į dešinę, tai visi išsitaškytume. Aš savo namų nebeturiu. Nei Mariupolyje, nei Irpinėje. Viskas sudegė po to, kai į namus pataikė sviediniai. Noriu, kad karas baigtųsi kuo greičiau ir kad tie padarai būtų izoliuoti nuo pasaulio.
Patys matote, ką jie išdarinėja visoje šalyje. Vaizdai jau dabar baisūs, o mes dar nežinome visos tiesos apie Mariupolį. Labai tikiuosi, kad viskas greitai baigsis“, – sakė I.Bykovskis.
Evakuotis teko ir Trostianece buvusiam 20-mečiui futbolininkui Nikitai Pušui. Jis atskleidė, kad rusų tankas buvo nusitaikęs į jį.
„Evakuacijos metu ne kartą buvome stabdomi. Važiavo gal 100-150 automobilių vilkstinė su Raudonojo kryžiaus simboliais, kad rusai mūsų neliestų. Vienas bandymas atidaryti tą humanitarinį koridorių nepavyko, antras irgi. Vis apsisukdavome ir grįždavome. Tos kelionės būdavo siaubingos. Visą kelią važiuoji ir meldiesi, kad nebūtum nušautas, nes tikėtis gali bet ko. Galiausiai mus pradėjo praleidinėti po patikros punkto, bet po vieno iš jų buvome sustabdyti. Mums pasakė, kad čia tuoj atvažiuos rusų šarvuotosios mašinos ir tankai, todėl mums liepė laukti šalikelėje. Sėdėjome automobilyje ir laukėme, kol tankai pravažiuos.
Tada vienas tankas sustojo ir nusitaikė į mus. Žiūrėjau į to tanko vamzdį ir galvojau, kas dabar bus. Tada jie nusuko tą vamzdį ir nuvažiavo. Taip jie „žaidė“ su žmonėmis ir kėlė jiems įtampą. Vėliau mums leido važiuoti toliau. Kelias buvo siaubingas, bet galiausiai pasiekėme Sumus, kuriuos kontroliavo ukrainiečiai. Nuo ten jau buvo lengviau ir man pavyko atvažiuoti iki Čerkasų“, – pasakojo N.Pušas.
Tuo tarpu buvęs Ukrainos rinktinės žaidėjas Volodymyras Homeniukas bando užtikrinti tvarką gimtinėje. Kažkada „Krymo Wayne‘u Rooney“ pavadintas futbolininkas dabar patruliuoja Mlynivo gatvėse.
„Mlynive viską kontroliuoja Ukrainos armija, o jai padeda teritorinės gynybos nariai. Planavau pradėti dirbti treneriu, bet kai kilo karas, tam nebeliko laiko. Dabar negalvoju apie futbolą, negalvoju apie „Premier“ lygos sezono pabaigą. Dabar mintyse – tik pergalė prieš šalį agresorę“, – tikino jis.
