Nors sporto renginiai jau prasidėjo, o penktadienį ryte Tokijo laiku startavo ir pirmieji Lietuvos olimpiečiai, žaidynių širma buvo pakelta tik vakare – iškilmingoje ceremonijoje.
339 startai, 33 sporto šakos ir daugiau kaip 11 tūkstančių atletų – tokie skaičiai puošia metams atidėtas Tokijo žaidynes.
Prieš pat XXXII olimpiados atidarymą Japoniją ir žaidynes sudrebino skandalas – likus dienai iki ceremonijos atleistas šio renginio direktorius Kentaro Kobayashi. Taip pasielgta po to, kai į dienos šviesą iškilo prieš kelis dešimtmečius jo pasakytas juokelis apie Holokaustą.
Tai – jau trečias atidarymo ceremonijos kūrybinės komandos narys, netekęs darbo dėl praeities skandalų.
„Sunku visą šią informaciją gauti juos samdant ir išsiaiškinti, ką kiekvienas yra padaręs praeityje. Kiti darbuotojai įžeidinėjo ir tyčiojosi iš kitų, o toks elgesys stipriai paveikė žaidynių įvaizdį, kuris skatina lygybę“, – teigė organizacinio komiteto vadovas Toshiro Muto.
Kaip ir visi renginiai, taip ir atidarymo bei uždarymo ceremonijos vyksta už uždarų durų – žiūrovai į šias neįleidžiami.
Tv3.lt pavyko patekti į šį renginį ir iš arti pamatyti tai, ko šį kartą žiūrovai negalėjo išvysti.
Įamžinti kelionę ir perteikti įspūdžius bei vaizdus jums padeda naujausias „Samsung“ telefonas Galaxy S21 5G!
Protestai ir linkėjimai Kuzminskui
Nemokamai patekti į žaidynių atidarymo ceremoniją net žurnalistams – misija sudėtinga. Vietos gali kainuoti nuo 400 iki kelių tūkstančių eurų.
O šių buvo daug – mažiausiai tūkstantis, bet tikrasis skaičius turbūt didesnis.
Nors keliaujančių į Tokijo olimpinį stadioną daug, bet japonai čia pasistengė ir didelių eilių prie transporto ar patikros nebuvo – viskas vyko greitai ir be trukdžių.
Kamščių keliuose taip pat nematyti – žaidynių metu keliai, naudojami susisiekimui su sporto bazėmis ir kita žaidynių infrastruktūra yra uždaryti arba apmokestinti.
Patekus į stadioną greitai pajuntama tautų draugystė – viena italė apsidžiaugia sužinojusi, kad esame iš Lietuvos ir siunčia linkėjimus krepšininkui Mindaugui Kuzminskui.
„Aš myliu Mindaugą“, – šaukia ji ir paaiškina, kad dirbo žurnaliste Milane, kai lietuvis dar čia žaidė ir ne kartą jį kalbino.
Meilę greitai keičia nepasitenkinimas – šalia stadiono vyksta nedidelis protestas, kurio metu japonai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad žaidynės yra vykdomos, nepaisaint didelių COVID-19 susirgimų atvejų.
Dieną po žaidynių, šeštadienio ryte laikraščiai skelbia apie 1359 naujus susirgimus mieste, kuriame išsitenka apie 14 mln. gyventojų.
Gelbėtoja, kalbanti angliškai
Įžengus į stadioną atrodo, kad visiškai nebelieka saugumo reikalavimų. Praėjai pirmą patikrą pro geranoriškai nusiteikusius karininkus – ir esi laisvas ir nekontroliuojamas.
Beje, patikrą vykdantys karininkai tikrai neatrodo baugiai – nedemonstruoja ginklų, nuolat atsiprašinėja už tai, kad kelias minutes turėjote palaukti eilėje, išlydi dėkodami ir linkėdami geros dienos.
Stadione jų ar kitos apsaugos – nematyti. Tik zuja daug savanorių, kuriems sunkiai sekasi kalbėti angliškai ir padėti rasti savąją vietą.
TV3 kanalų grupė – oficiali žaidynių transliuotoja, tad ir ant kvietimų bei bilietų nurodytas žodis „broadcaster“. Vis tik pačiame stadione šio žodžio niekur nematyti ir po pusvalandžio pagalbos paieškų pagaliau randame anglakalbę moterį, kurią netrukus su prašymais jau atakuoja tuzinas žurnalistų. Panašu, kad jie visi kaip išsigelbėjimo ieškojo angliškai kalbančių ir jiems padėti galinčių darbuotojų.
Nors vietos skiriasi, bet kur eini – niekas nežiūri. Turėdamas tik stebėtojo bilietą laisvai vaikštai po transliuotojų zoną, kuri įsikūrusi gerokai arčiau stadiono vidurio. Nė karto niekas nepaprašė parodyti bilieto, prie įėjimo į atskiras zonas nėra jokių sargybinių ir tvarkos užtikrintojų. Tik kartas nuo karto pasirodo savanoriai, nešini šalto vandens, kuris gelbsti Tokijo pirtyje.
Nepaisomi ribojimai ir kvietimas telktis
Ceremonijos žiūrovams skirtos vietos sužymėtos lipdukais, kurie turėtų užtikrinti tai, kad būtų užimta tik kas antra vieta, tačiau realybėje tai neveikia.
Jeigu užsienio žurnalistai stengiasi laikytis taisyklių ir nerizikuoja akreditacijos praradimu, tai patys japonai nekreipia dėmesio į nemažą dalį ribojimų.
Autobusai prigrūdami sausakimšai, stadione sėdamasi grupelėmis po 4 ir neišlaikomas socialinis atstumas.
Pagrindinė atidarymo ceremonijos žinutė – suteikti žmonėms viltį, tikėjimą, sutelkti ir suvienyti, taip kartu įveikiant COVID-19 pandemiją.
Pasirodymai ir šou elementai – tikrai įspūdingi, tačiau kiek per ilgai ištęsti – nėra dalinamos jokios brošiūros su scenarijumi, tad ganėtinai sunku suprasti, ką norima pavaizduoti meniniais ir choreografiniais kūriniais.
Stebina ir šalių prisistatymas – pagal girdėtas kalbas buvo galima suprasti, kad šį kartą jis bus daug kuklesnis, bet anaiptol. Nors buvo teigiama, kad iš sportininkų dalyvaus tik šalių vėliavnešiai, bet kai kurios delegacijos sudarė ir šimtą asmenų, kurių dauguma – atletai.
Keista matyti, kaip viena šalis į ceremoniją deleguoja mažą grupelę atstovų, o kita – didžiausią pulką jų.
Skirstytis atletai taip pat neskuba – stadiono vidurys sausakimšas ir tikrai nepagalvotum, kad yra taikomi griežti ribojimai. Jeigu ne žiūrovų trūkumas, turbūt net nesuprastum, kad renginys vyksta pandemijos fone.
Lietuvis minioje ir ilga kelionė namo
Įžiebta olimpinė ugnis reiškia darbo pabaigą žurnalistams – metas traukti į autobusus, vežančius link žiniasklaidos centro ir iš ten keliauti viešbučio link.
Eilė didelė ir šį kartą ne visai kontroliuojama, bet netrukus pasigirsta lietuviški žodžiai. Sutinkame jau ketvirtus metus Tokijuje gyvenantį lietuvį – čia jis dirba „Johnson & Johnson“ farmacijos kompanijoje, sukūrusioje vieną iš vakcinų nuo koronaviruso.
Jis – vis dar nepasiskiepyjęs, bet ne todėl, kad nenorėtų, o todėl, kad Japonijoje dar vis skiepyjama tik 65 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupė.
Tokijuje jis – jau ketvirtus metus, čia jam labai patinka – maistas puikus, žmonės draugiški, kultūringi ir puikiai priima svetimšalius.
Jis neigia ir kitą mitą – žaidynių žmonės norėjo ir džiaugiasi, kad šios vyksta, baimę kelia tik lėta šalies vakcinacija ir nenoras užsikrėsti virusu.
Eilei priartėjus prie autobuso tenka atsisveikinti – sutikti tokiame didmiestyje lietuvį itin malonu.
Nuo žaidynių atidarymo ceremonijos pabaigos iki grįžimo namo prabėga beveik trys valandos – Lietuvoje dar tik 21 val., bet čia jau 3 valanda ryto.
Metas ilsėtis ir šviežia galva bei naujomis jėgomis pasitikti laukiančius mūsiškių startus.
