Pekino olimpinėms žaidynėms besirengianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po lengvo pasivaikščiojimo su Baltarusijos ir Islandijos krepšininkais šiandien išvyksta į Ispaniją, ten sužais kontrolines rungtynes su pasaulio elitui priskiriamomis komandomis.
Tris draugiškus mačus su krepšinio dykvietei priskiriamomis Islandija ir Baltarusija laimėję kone 50 taškų skirtumu, rimtesnio išbandymo lietuviai sulauks susitikę su olimpiniais čempionais argentiniečiais ir pasaulio čempionais ispanais.
Vis dėlto Lietuvos rinktinės antrasis treneris Rimas Kurtinaitis tvirtina, kad po mačų su aukščiausio kalibro komandomis galutinių išvadų apie nacionalinės komandos pajėgumą daryti nebus galima. Strategas prisiminė, kad prieš metus, žygio Europos pirmenybių bronzos medalių link pradžioje, Lietuvos krepšininkai buksavo, o geriausią sportinę formą įgijo tik čempionate.
Nors galutinė reprezentacinės šalies komandos sudėtis paaiškės tik po draugiškų mačų Ispanijoje, R.Kurtinaitis prisipažino, kad dvyliktuke teliko viena neužimta vieta. Į ją pretenduoja gynėjai: Mindaugas Lukauskis, Tomas Delininkaitis ir Marius Prekevičius.
- Treneri, kokias išvadas galima daryti po pirmųjų trejų rinktinės rungtynių? - „Respublika“ paklausė Rimo Kurtinaičio.
- Į šias rungtynes žiūrime kaip į pirmąją pasirengimo olimpinėms žaidynėms etapo dalį. Žinoma, norėtųsi stipresnių priešininkų ir kiek atkaklesnių rungtynių, kuriose skirtumas siektų penkis taškus. Nemanau, kad olimpiadoje bus komandų, kurias nugalėsime 20-30 taškų skirtumu. Tačiau mums naudingos ir treniruočių pobūdžio rungtynės. Atmosfera ir salė buvo kitokia nei per paprastas treniruotes, todėl jų mums tikrai reikėjo.
Pagal pirminį planą, draugiškus mačus turėjome žaisti su Australijos, Naujosios Zelandijos, Irano krepšininkais, tačiau ištraukus grupės varžybų burtus Australija ir Iranas atsisakė, todėl tenka žaisti su tais, kurie liko. Nors skirtumai dideli, kiekvienas mūsų komandos žaidėjas kovoja pats už save - jis žino, kad turi apsiginti, pataikyti baudos metimą, nesvarbu, pirmauja ar pralaimi penkiasdešimties taškų skirtumu. Krepšininkai žaidžia labai susikaupę, o tai tikrai džiugu. Dabar mūsų laukia stipresnės komandos.
- Ar kovodami su silpnais varžovais spėjote pamatyti tai, ką norėjote?
- Vis tiek suspėjome. Atlikome derinius, tačiau sunku pasakyti, gerai ar prastai jie veikia - priešininkai neturėjo tam tikrų pozicijų žaidėjų, ypač aukštaūgių, kurie galėtų pasigrumti po krepšiais. Iš dalies panaudojome tai, ką ruošėme, tačiau visko išmėginti nepavyko, todėl sunku pasakyti, kaip mūsų sumanymai veiks žaidžiant su geromis komandomis.
- Ar negąsdina tai, kad per kiekvieną mačą komandai dėl smulkių traumų negalėjo padėti bent po vieną žaidėją?
- Ne, negąsdina. Žaidėjų traumos nebuvo tokios rimtos, dėl kurių jie negalėtų rungtyniauti, todėl jų neskubinome. Rengdamasis svarbioms varžyboms smulkių traumų neišvengsi.
- Ar po draugiškų mačų Ispanijoje jau bus galima spręsti apie tikrąjį komandos pajėgumą?
- Ne. Jeigu jūs pamenate praėjusius metus, nuvykę į Ispaniją šeimininkams du kartus nusileidome dvidešimties taškų skirtumu. Vėliau nuvykę į Akropolio turnyrą laimėjome kovodami su rimtomis komandomis. Ispanijoje dar nebūsime pasiekę geriausios formos, tačiau kovodami su ispanais ir argentiniečiais matysime, ką galime ir ko negalime, kokiose srityse dar turime padirbėti. Pajėgūs varžovai padės pamatyti, kur dar klystame. Ten žaidimo stilius bus solidus, todėl bus kitaip. Dabar gynybinės sistemos veikti negalėjo, nes varžovai tiesiog nepuolė. Jie tik bėgiojo ratu ir mėtė. Susidūrę su tvarkingai žaidžiančiomis komandomis matysime visai kitą vaizdą.
- Į Ispaniją vežatės 14 žaidėjų, tačiau dvyliktuke yra laisva tik viena vieta, į kurią pretenduoja Mindaugas Lukauskis, Tomas Delininkaitis ir Marius Prekevičius.
- Iš esmės taip, tačiau šiame sūkuryje nėra tik tie trys žaidėjai. Dar visko gali atsitikti (triskart nusispjauna - red. past.) - neduok Dieve traumų ir pan. Bet daugiausia klaustukų yra dėl jų.
- Ispanijoje norėsite ne tik išmėginti taktines schemas, bet ir pakovoti dėl pergalių?
- Būtinai. Kiekvienam žaidėjui turime ugdyti nugalėtojo mentalitetą. Nors mūsų krepšininkai patyrę, kiekvienas yra pažeidžiamas. Iš savo krepšininko kelio žinau: kad ir kiek patyręs būtum, pirmas antras pralaimėjimas gali visiškai pakirsti psichologiškai. Todėl ta linkme labai stipriai dirbame, žaidėjus rengiame draugiškose varžybose, ugdome nugalėtojų mentalitetą. Turime laimėti kiekvienas rungtynes. Tikrai nėra taip, kad noriu - pralaimiu, noriu - laimiu. Kiekvieną kartą privalome žaisti 100-120 proc. savo galimybių, tuomet gal vienu tašku ir laimėsime, nesvarbu, tai draugiškos, ar rimtos varžybos.
