Komandos kapitonė Edita Liachovičiūtė sako, kad vertinant lietuvių ir kitų turnyre dalyvavusių rinktinių pajėgumą, šis rezultatas atspindi dabartinę situaciją.
„Pasirodėme pagal savo galimybes. Aišku, labai gaila, kad proga kovoti turnyro Portugalijoje finale tiesiogine to žodžio prasme išsprūdo iš mūsų rankų. Susitikime prieš Sakartvelo rinktinė pirmavome po Klaudijos Bubelytės mačo, o Justinai Mikulskytei antrame vienetų susitikime iki pergalės trūko milimetrų. Įveikę Sakartvelo komandą grupėje būtumėme užėmę antrą vietą ir žaistumėme pakilimo finalą. Deja, taip neįvyko. Tačiau įveikti į pirmą grupę iškopusias Portugalijos ir Graikijos rinktines šiandien būtų tikrai sudėtinga“, – pasakoja E. Liachovičiūtė.
Visgi ateityje Lietuvos komanda iškovos dar ne vieną gražią pergalę, įsitikinusi komandos kapitonė.
„Buvome viena jauniausių turnyro komandų, visos mūsų žaidėjos, išskyrus Justiną, šiuo metų bando įsitvirtinti profesionalių tenise. Matau jas treniruotėse, žinau jų užsispyrimą, darbo etiką, tad manau, įgijusios kovų su stipriomis varžovėmis patirties, jos džiugins mus ne tik individualiuose turnyruose, bet ir kovodamos už savo šalį“.
Turnyre Portugalijoje Lietuvos komandą į priekį traukė K. Bubelytė, laimėjusi visus vienetų susitikimus. Tuo tarpu rinktinės lyderei J. Mikulskytei varžybos klostėsi sunkiau.
„Galima tai suprasti. Justina nuolat žaidė prieš kitų komandų lyderes, žaidėjas, turinčias tikrai aukštus WTA reitingus. Sakyčiau, kad keliuose kertiniuose epizoduose jai pritrūko pasitikėjimo savimi, tikėjimo, kad gali įveikti vieną ar kitą varžovę. Klaudijos oponentės gi buvo kiek žemesnio lygio ir ji su jomis tvarkėsi užtikrintai. Patricija Paukštytė daugiau žaidė dvejetų susitikimus, o jauniausia rinktinės narė Emilija Tverijonaitė, esant galimybei, leido mūsų lyderėms pailsėti. Tikiu, kad šioms merginoms taip pat dar viskas priešakyje“.
Prieš pat turnyrą Portugalijoje Lietuvos rinktinė neteko traumą patyrusios Andrės Lukošiūtės.
„Sunku pasakyti kiek Andrė mums būtų padėjusi Portugalijoje. Bet kokiu atveju, būtumėme turėję dar vieną jau gana patyrusią žaidėją, kurią būtų galima rotuoti su kitomis rinktinės lyderėmis“, – svarsto E. Liachovičiūtė.
Paklausta ko galėtų palinkėti rinktinės narėms, komandos kapitonė nedaugžodžiauja. „Negailėti savęs treniruotėse, o po jų rūpintis savo kūnais bei sveikata. Ir kaupti patirtis kuo stipresniuose turnyruose, žaidžiant prieš pajėgesnes varžoves. Tai yra vienintelis kelias į pergales“.
