Juose, priimtuose 2019 m. balandžio 19 d., buvo pakeisti krepšinio klubo įstatai ir numatyta dalininkų pašalinimo procedūra, sukėlusi sporto pasaulyje pasipiktinimo bei diskusijų audrą.
Prasidėjo nesutarimai
Krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Tiesa, iki 2012 – ųjų ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas, ir vadovai. Būtent pastaraisiais metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o neužilgo viena iš jos rėmėjų tapo to paties pavadinimo akcinė bendrovė. Klubo prezidento vairas atiteko Alvydui Bieliauskui. Pradėtas burti svaresnių rezultatų galintis pasiekti krepšininkų kolektyvas, imtasi rimtų pokyčių administracijoje.
Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos nariai buvo lygiaverčiai, dirbantys vedini bendros idėjos. Organizacijos statusas pakito 2017 – ais, jai tapus viešąja įstaiga.
VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkais tuo pat metu tapo Irmantas Aukštikalnis, Mantas Ignatavičius, Sigitas Gailiūnas, Rokas Mickevičius ir Alvydas Bieliauskas (iki 2019 01 04).
„Daugiausiai dalių buvo padovanota A. Bieliauskui, už įsipareigojimą padidinti paramą klubui. Nors savo įsipareigojimų niekada nesilaikė“, – prisimena tuometis viešosios įstaigos vadovas M. Ignatavičius.
Krepšinio klube „Lietkabelis“ nesutarimai tarp jo dalininkų prasidėjo prieš penkerius metus.
„Iki 2018 – ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo kilę nesklandumų dėl klubo veiklos bei klubo lėšų naudojimo, strategijos“, – sako M. Ignatavičius.
Jis neslėpė, kad mažiesiems dalininkams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai – pavyzdžiui, Alytaus „Dzūkijos” krepšinio klubui, kurio buvęs savininkas advokatas A. Budvytis atstovauja klubą teisminiuose ginčuose, buvo suteikta 50 000 eurų parama, neva, jauniesiems žaidėjams ugdyti. Taipogi, prieštaraujant kitiems dalininkams, sportininkų įsigijimas už 3 kartus didesnę nei rinkos kaina, kaip pavyzdys, įsigyjant D. Mavra, bei kiti žalingi sprendimai klubui.
Vėliau, kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų jo verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikiu, pasak mažųjų dalininkų, A. Bieliauskas „Lietkabelyje“ atsisakė savo turėtų dalių ir perleido jas AB „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui S. Gailiūnui.
Pasisavino svetimą turtą?
Prasidėję nesusipratimai tarp dalininkų, anot M. Ignatavičiaus, lėmė tai, kaip klostėsi didžiulį rezonansą sporto pasaulyje sukėlusi klubo dalių istorija.
2019 m. liepos 17 d. įvyko visuotinis VšĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame, S. Gailiūno sprendimu, kiti trys mažieji dalininkai savo teisių dėl neva su klubo veikla nesuderinamų veiksmų neteko.
„Tai, kas tuomet vyko, buvo precedento Lietuvoje neturintis įvykis – turto bendraturtis vienas pats nusprendė iš kitų kolegų atimti nuosavybę. Sprendimas buvo priimtas nesilaikant jokių įstatymų. Negana to, kad svetimo turto užgrobimas vyko akivaizdžiai, tai padariusiems asmenims visiškai niekas negrėsė. Mažieji dalininkai kreipėsi į teismą tam, kad įrodytų, jog niekas neturi teisės pasisavinti jų turto“, – sako M. Ignatavičius.
Anot jo, bylų vyko ne viena. Pirmiausia Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo sudėlioti taškai sporto pasaulyje analogų neturėjusioje istorijoje – ja nutraukta krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininko S. Gailiūno pusantrų metų trukusi vienvaldystė ir pripažinta, kad kiti viešosios įstaigos dalininkai iš jos buvo pašalinti neteisėtai.
Be to, vienas iš dalininkų R. Mickevičius kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo pakeisti atsakovės įstatai.
Minėta galutine ir neskundžiama nutartimi LAT priėmė sprendimą panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį dėl anksčiau minėto neeilinio visuotinio „Lietkabelio“ dalininkų susirinkimo sprendimo keisti įstaigos įstatus ir dalį, susijusią su galimybe pašalinti dalininkus iš klubo, pripažino negaliojančia.
