Vyriausybės sprendimu, nuo balandžio 27 d. bus leidžiamos atrankos į olimpines ir parolimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusių sportininkų ir olimpinių rinktinių kandidatų, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiančių sportininkų aukšto meistriškumo pratybos sporto paskirties pastatuose ar sporto paskirties inžineriniuose statiniuose, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui, ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir grupių.
Leidžiami sportininkų užsiėmimai atviruose sporto paskirties inžineriniuose statiniuose, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir grupių.
Taip pat leidžiami laisvalaikio užsiėmimai atviroje erdvėje – golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose, jei užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir grupių.
Nuo kovo vidurio, kai buvo paskelbtas karantinas, iki šiol sporto salėmis ir treniruočių erdvėmis yra virtę sportininkų namai ir jų apylinkės. O atletų treneriams teko sukti galvą, kaip išlaikyti savo auklėtinių sportinę formą ir išsaugoti motyvaciją. Ypač po to, kai buvo paskelbta, jog Tokijo olimpinės žaidynės perkeliamos į 2021 m.
Tiesa, kai kuriems sportininkams atidėtos žaidynės suteikė galimybę išsigydyti traumas ir geriau pasirengti olimpinėms varžyboms arba dar laukiančioms kovoms dėl olimpinių kelialapių.
LTOK.lt su įvairių sporto šakų treneriais kalbėjosi apie tai, kokius iššūkius jiems pateikė karantinas ir kaip pavyko juos įveikti.
Be salės – kaip be rankų
Olimpinį kelialapį jau turinčio gimnasto Roberto Tvorogalo treneris Jevgenijus Izmodenovas neslėpė – jo auklėtiniui per karantiną sąlygos leido tik minimaliai palaikyti sportinę formą.
„Dažniausiai bendraujame nuotoliniu būdu, per kompiuterius, telefonus. Bet nuvažiuodavau ir pas jį į namus pasižiūrėti, ar teisingai daro pratimus pagal mano paruoštą planą, dviese susitikdavome ir lauke. Tačiau kažko rimto nuveikti tokiomis sąlygomis neįmanoma, tik visokius vaikiškus pratimus. Lauke Robertas pabėgiodavo, kai buvo įmanoma, padirbėdavo ant lygiagrečių. Mums reikia sėdėti salėje ir dirbti su konkrečiais prietaisais“, – pasakojo treneris, nuotoliniu būdu dirbantis ir su Vilniaus miesto sporto centro jaunaisiais gimnastais.
J. Izmodenovo teigimu, R. Tvorogalui olimpinių žaidynių atidėjimas nenaudingas, nes privertė nukelti planuojamą rimtesnį traumų gydymą.
„Tas traumas norėjome gydyti po olimpinių žaidynių. O dabar reikės laukti dar metus, nes jei imsimės jų dabar, sportininkas gali nespėti atsigauti. Be to, buvome pasiekę labai gerą sportinę formą, jos pikas būtų buvęs vasarą. Dabar nežinia, kada ir kaip įgysime vėl tą formą ir kur. Juk nieko negali planuoti. Mes dažnai treniruojamės stovyklose užsienyje, o dabar neaišku, kada sienos atsidarys“, – dėstė Europos žaidynių čempiono treneris.
J. Izmodenovas šyptelėjo paklaustas, ar karantino metu neatsirado daugiau laiko veikloms, kurių nebuvo laiko imtis esant įprastam treniruočių ir varžybų maratonui: „Laiko išties daugiau, tad pasinaudojau proga pasidaryti namuose remontą. Nes prasidėjus sezonui namuose beveik nebūnu. Robertas irgi pasiremontavo savo sodybą“.
Sportuoja visa šeima
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Andrejus Zadneprovskis su pagrindine auklėtine matosi kasdien, nes jis treniruoja savo žmoną, olimpinę čempionę, geriausią 2019 m. mūsų šalies sportininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.
Praėjusių metų Europos čempionė ir pasaulio taurės finalo laimėtoja viena pirmųjų iš lietuvių iškovojo kelialapį į Tokijo žaidynes.
Vėliau olimpinius bilietus pelnė dar du Lietuvos penkiakovininkai – Justinas Kinderis ir Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė. Pastarieji sportininkai šį sezoną jau startavo ir vasario pabaigoje Egipte vykusiose Pasaulio taurės I etapo varžybose. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė jas nutarė praleisti. Netrukus buvo paskelbta COVID-19 pandemija, tad olimpinė čempionė šį sezoną jėgų varžybose kol kas dar neišbandė.
Prieš pat paskelbiant karantiną L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė grįžo iš treniruočių stovyklos Rusijoje, todėl jai ir A. Zadenprovskiui teko porą savaičių praleisti saviizoliacijoje.
„Sportuojame namuose, esame prikaupę visokio inventoriaus, pagalbinių įrankių, tad viską išsitraukėme iš po lovų, nuėmėme nuo spintų. Turime šaudymo taikinį, špagą. Tarpusavyje, aišku, nesifechtuojame, nėra vietos, bet Laura su pabado kabantį kamuoliuką. Kaip tik buvo proga prisiminti įvairius pratimus, kuriuos yra tekę daryti atsigaunat po traumų ir neturint galimybių normaliai treniruotis“, – atskleidė dvejų olimpinių medalių savininkas A. Zadneprovskis.
Treneris tvirtino, jog karantinas – labai gera proga padidinti žinių bagažą: „Internete galima rasti daugybę mokymų, įvairios medžiagos. Daug kas matyta, bet yra ir naujovių. Labai tinkamas laikas pasidaryti namų darbus.“
Saviizoliacijai pasibaigus Laura bėgioja lauke. Kojas pramiklina ir A. Zadneprovskis. Bet ne su žmona: „Nespėju aš jau su ja. Pabėgioju su dukra. Atsikeliame 7.30 val. ir, kol Adrianai prasideda nuotolinės pamokos, spėjame prasibėgti, prasimankštinti. Dukra lanko plaukimą, tad jai, kaip ir penkiakovininkams, šiuo metu reikia kentėti be baseino. Adriana sportuoja ir su Laura – daro kai kuriuos pratimus“.
A. Zadneprovskis džiaugėsi sumažintais apribojimais sportuoti: „Dabar rinktinės nariai galės rimčiau sportuoti, nors ir su tam tikrais apribojimais. Vis kažkoks judesys. Tik dėl baseinų nežinomybė. Laukiame karantino pabaigos, kai galėsime jau normaliai rengtis olimpinėms žaidynėms“.
Plaukikų galvosopis
Sausra baseinuose – didžiausias galvosopis plaukimo treneriams. Vienas jų – olimpinės rinktinės kandidatę Kotryną Teterevkovą treniruojantis Michailas Romanovskis, dar dirbantis ir su dviem Vilniaus miesto sporto centro plaukikų grupėmis.
Su auklėtiniais jis bendrauja kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę parengia jiems treniruočių planus. Su visais dirba individualiai, nes suderinti laiką bendroms nuotolinėms treniruotėms labai sunku, be to, nėra ir būtinybės.
„Neturiu iliuzijų, kad visi viską padarys. Net ir stropiausiai iš visų dirbanti Kotryna. Ji žino savo tikslus, supranta, kad reikia nuo plaukimo pailsėti, bet reikia neprarasti ir formos, nes jis gal prasidėti bet kada – gal po mėnesio, gal po dviejų, o gal ir dar anksčiau“, – teigė treneris.
Kokia jo auklėtinių forma, M. Romanovskis tikrina specialiais testais, gerai žinomais sporto pasaulyje – Cooperio ir Ruffier, skirtais įvertinti ištvermę, jėgą ir organizmo gebėjimą atsigauti po krūvio.
Pirmą kartą karantino metu atliekant Cooperio testą K. Teterevkova pranoko visus – net ir vaikinus. Taip pat ir trenerį.
Olimpinį A normatyvą medžiojančiai plaukikei trenerio sudarytame tvarkaraštyje laisvas yra tik sekmadienis. Pirmadienį – įžanginė treniruotė. Antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį – jėgai ir ištvermei skirtos pratybos. Jose K. Teterevkova naudoja ir Lietuvos plaukimo federacijos bei LTOK dėka gautus ergometrus. Trečiadienis ir šeštadienis skirti aktyviam poilsiui – pasivaikščiojimui, bėgimui, pasivažinėjimui dviračiu.
„Sudarydamas programas, bandau ir tai, ką jau žinojau, ir ieškau naujovių. Porą kompleksų atsiuntė estai. Priderinome ir Lietuvos rinktinės schemą, tik ją truputį pakeitėme, nes ne viską galima padaryti, o ir ne visko dabar reikia iš tų dalykų, kuriuos Kotryna darydavo dirbdama su trenere Ina Paipeliene“, – paaiškino M. Romanovskis.
Treneris atkreipė dėmesį, kad kai nėra galimybes plaukioti baseine, fizinio pasirengimo treniruotės labiau nuvargina plaukikus: „Treniruotė vandenyje turi ir šiokį tokį masažavimo efektą, kiek atpalaiduoja kūną.“
Anot M. Romanovskio, iki karantino jo auklėtinė buvo pasiekusi neblogą sportinę formą. Tai parodė ir prieš pat uždarant baseinus Klaipėdoje atliktas testas, kai reikėjo tris kartus iš eilės nuplaukti 200 m distanciją. Su rinktinės vyrais plušėjusi K. Teterevkova trečią kartą nuotolį krūtine įveikė per 2 min. 36 sek., o jai planuojamas rezultatas yra 2 min. 24 sek.
„Trenerės Inos Paipelienės treniruotės yra daug intensyvesnės, nes jos apskaičiuotos Danui Rapšiui. O Kotryna buvo vienintelė mergina rinktinėje. Jai buvo tikrai sunku, bet tai, kad ji po sunkiausios treniruotės tik 12 sek. atsiliko nuo planuojamo rezultato parodo, kad funkciškai tuo metu buvo gerai pasirengusi. Dar po savaitės turėjo būti Lietuvos čempionatas. Lūkesčiai buvo labai dideli. Tačiau viskas susijaukė“, – apgailestavo M. Romanovskis.
Per karantiną mėgstamam darbui sode laiko suradęs treneris tikino, kad netikėta pauzė sportiniame gyvenime jo auklėtinei yra ir naudinga: „Atsigaus galva. Nes pastarieji treji metai buvo labai sunkūs. Labiausiai viską iš ritmo išmušė 2018 m. jaunimo olimpinės žaidynės Buenos Airėse, vykusios spalį. Tuo metu paprastai tik pradedame rengtis sezonui baseine, o jai jau reikėjo dalyvauti varžybose. Pasirodė puikiai – iškovojo du medalius. tačiau pasekmės jaučiasi iki šiol. Aišku, vyresniems plaukikams tie papildomi metai, atsiradę atidėjus olimpines žaidynes, ne į naudą, bet Kotrynai poilsis buvo labai reikalingas.“
Šiemet Vilniaus Žemynos gimnazijos dvyliktokės laukia ir brandos egzaminai. O svarbiausias startas – į rugpjūčio pabaigą iš gegužės nukeltas Europos čempionatas.
Karantine įžvelgė pliusų
Lietuvos imtynininkai kol kas neturi bilietų į olimpinį Tokiją. Dėl jų laukia kova atrankos turnyruose, kurie, jei ne koronaviruso siautėjimas, turėjo vykti šį pavasarį. Europos – kovo 19-22 d. Vengrijoje, pasaulio – balandžio 30-gegužės 3 d. Bulgarijoje. Paskelbus apie olimpinių žaidynių nukėlimą metams, Tarptautinė imtynių organizacija (UWW) perkėlė ir atrankos varžybas – jie po metų vyks tuo pačiu laiku ir tose pačiose vietose.
„Yra ir minusų, ir pliusų. Didžiausias pliusas – galimybė mūsų lyderiui Mantui Knystautui atsigauti po peties traumos ir operacijos. Jis būtų nelabai spėjęs net į paskutinį atrankos traukinį, o dabar turės pakankamai laiko sustiprėti ir pasirengti turnyrams.
Naudos bus ir kitiems – visi išsilaižys žaizdas. Juk mūsų rinktinė beveik ketverius metus dirbo be poilsio. Po pasaulio čempionato dar važiuodavo į užsienio klubus, tada laiko atostogoms nelikdavo. Buvo toks uždaras ratas, jie atbukdavo nuo rutinos, dingdavo užsidegimas. O dabar jau klausinėja: kada galėsime ant kilimo užlipti, pasiilgome. Vyrai išalko imtynių. Man tai labai patinka. Žinoma, trūksta tiesioginės masažuotojų, kineziterapeutų pagalbos. Bet jie padeda patarimais“, – teigė Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Ežerskis.
Pailsėti nuo rutinos gera proga ir treneriams. „Atsirado laiko apmąstyti nuveiktus darbus, paskaityti naujas knygas apie treniravimą, paieškoti varžovų kovų video. Padaryti tai, kam dirbant įprastai nelieka laiko. Ir, aišku, pabūti su šeima – vaikai jau klausia, kada aš vėl eisiu į darbą“, – juokėsi M. Ežerskis.
Imtynininkų treneriai visiems savo auklėtiniams yra sudarę treniruočių namuose planus. Sportininkai dirba su tuo inventoriumi, kurį turi – štangomis, svarmenimis. Pasivažinėja dviračiu, pabėgioja.
„Savaitės pabaigoje jie atsiunčia surašę, ką padarė. Tada analizuojame, ką pridėti, ko nedaryti. Vieni plėšosi, kiti šiek tiek pritingi. Taip ir žaidžiame. Svarbiausia, kad palaikytų sportinę formą ir po karantino negrįžtų su dideliais pilvais“, – sakė rinktinės treneris.
UWW jau paskelbė, kad iki birželio 30 d. jokių varžybų nevyks. M. Ežerskis mano, kad svarbesni turnyrai prasidės tik rudenį: „Tikiu, kad jau birželį rinktinė grįš į normalų ritmą, tad turėsime kelis mėnesius pasirengti varžyboms. Būtent tiek ir reikia optimaliai formai įgyti.“
Tenka ieškoti motyvacijos
„Aš šiuo metu sportininkams užduočių nelabai turiu. Jie dirba pagal fizinio pasirengimo specialistų planus. Aptariame tik taktinius dalykus, statistiką, kuriuos nusiunčiu jiems panagrinėjęs buvusias varžybas. Tinklinio gyvenimas visiškai sustojęs, todėl labai laukiame Vyriausybės spendimo dėl sąlygų palengvinimo, nes sportininkams reikia žaisti su kamuoliu“, – šios savaitės pradžioje sakė stipriausių Lietuvos paplūdimio tinklininkų treneris Tadas Donėla.
Gegužę turėjo vykti Žemyninės taurės varžybų antrasis etapas, kuriame Lietuvos tinklininkai, sėkmingai įveikę pirmą atrankos barjerą, planavo tęsti kovą dėl olimpinių kelialapių. Tačiau varžybos buvo atidėtos. Kaip ir prieš jas turėjusi vykti treniruočių stovykla Turkijoje, vėliau numatyti kiti aukšto lygio turnyrai.
„Tvyro visiška nežinia, nieko negalime planuotis. Neaišku, kada bus pratęsta olimpinė atranka. Tokiomis sąlygomis labai sunku dirbti. Kai varžybos nebuvo nukeltos, sportininkai dirbo iš peties. Bet dabar, kai nežinome, kam ruoštis, rankos svyra. Nieko nebus, kol neatvers sienų. Viskas pakibę ore, negalime net porų formuoti. Reikia susikurti tikslą, rasti motyvacijos, o tai iš nieko padaryti sunku. Čia visose srityse, ne tik sporte“, – kalbėjo T. Donėla.
Treneris tik pasidžiaugė, kad atsirado laiko po operacijų atsigauti stipriausiai šalies porai Lukui Každailiui ir Arnui Rumševičiui.
„Arnui pernai Vilniuje buvo operuotas petys, o Lukui visai nesenai – abu keliai. Kalbėjome, kad dabar ne laikas operacijai, nors ir daktarai patarė ją atlikti. Galiausiai paaiškėjo, kad jis pataikė – spės atsigauti ir komanda bus dar stipresnė“, – sakė T. Donėla.
Laukia žinių dėl atrankos
Karantinas tapo proga apsigydyti traumas ir olimpinėse žaidynėse debiutuosiančio krepšinio 3×3 Lietuvos rinktinės nariams. Jei ne pandemija, jie kovo 18-22 d. Indijos sostinėje Delyje jau būtų kovoję olimpiniame atrankos turnyre. Burtai lėmė, kad pirmajame etape lietuviai turėtų žaisti su JAV, Belgijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos ekipomis. Iš viso dėl trijų likusių olimpinių kelialapių kovos 20 rinktinių. Tačiau dabar neaišku, nei kada, nei kur įvyks šios varžybos.
„Sezonas susijaukė. Pavasarį turėjusius vykti pasaulio turo penkis etapus nukėlė į antrąją metų pusę. Gali būti, kad sezonas tęsis net žiemą.
Dėl olimpinės atrankos, iš pradžių kalbėta, kad ji vyks vasarą, dabar jau minimas rugsėjis. Manau, jos nekels į kitus metus, nes tuo metu jau bus smarkiai pasikeitęs pasaulio reitingas. O dabar juk jau ir burtai ištraukti. Neaišku ir kur vyks varžybos. Svarstyta galimybė žaisti Europoje, bet kai čia tokia situacija, tai nežinia“, – kalbėjo LTeam apdovanojimuose geriausia 2019 m. Lietuvos komanda išrinktos krepšinio 3×3 rinktinės treneris Dainius Novickas.
Pernai 3×3 krepšinio pasaulį sudrebinusios ir į šeštąją vietą planetos reitinge pakilusios Šakių „Gulbelės“ pagrindu sudarytos Lietuvos rinktinės nariai Marijus Užupis, Paulius Beliavičius, Šarūnas Vingelis ir Aurelijus Pukelis repeticijas prieš olimpinę atranką pradėjo sausį Rusijoje.
Rengdamiesi olimpinei atrankai lietuviai spėjo sužaisti net keturiuose Jungtinės Europos lygos etapuose Sankt Peterburge. Čia jėgas teko išbandyti ir Lietuvos mėgėjų bei 3×3 krepšinio legenda vadinamam D. Novickui, kuris trečiajame etape pakeitė A. Pukelį. Šiam dėl kelio traumos medikai patarė laikinai nesportuoti.
Kovo 13 d. grįžę iš Rusijos krepšininkai užsidarė saviizoliacijai. „Nuo tol laiko kasdien po porą valandų namie ar lauke savarankiškai sportuojame. Net ir aš. Be to, gydytojas Laimonas Šiupšinskas atsiuntė programas, darome specifinius pratimus, skirtus kiekvienam atskirai pagal traumų pobūdį. Dirbame kryptingai“, – aiškino D. Novickas.
Tačiau treneris pripažįsta – tvyrant nežiniai žaidėjus po truputį apima apatija. „Sunku prisiversti, kai nežinai, kada viskas vėl atsigaus. Bet stengiuosi nuraminti žaidėjus, įkvėpti. Labai sunku, kad negalime sportuoti drauge su kamuoliu. Todėl kai tik bus galimybė, visi kartu keliausime į kokią kaimo turizmo sodybą su krepšinio aikštele ir ten surengsime bent poros savaičių stovyklą. Turiu parengęs naujų derinių, schemų, reikia jas išbandyti. O vasaros viduryje, jei viskas vyks, kaip dabar planuojama, prisijungsime prie didžiojo krepšinio rinktinės per jos stovyklą Palangoje“, – sakė D. Novickas, bandantis dėlioti vasaros planus.
3×3 krepšinio rinktinės strategas džiaugėsi Lietuvos krepšinio federacijos ir LTOK dėmesiu: „Federacija tikrai labai rūpinasi, Mindaugas Špokas dažnai skambina, klausia, ar ko netrūksta. Parūpina reikiamos reabilitacinės įrangos. LTOK irgi palaiko. Tai labai svarbu, ypač psichologiškai.“
D. Novickas tikisi, kad iki olimpinės atrankos vyks keletas turnyrų, kuriuose jo auklėtiniai įgis dar daugiau patirties: „Gal pavyks atsikratyti jaudulio, nes iki šiol jis jautėsi. Ne kartą sakiau vyrams, kad mes šešti pasaulyje, todėl ne mes turime bijoti, o mūsų. Reikia ugdyti nugalėtojų mentalitetą.“
Karantino metu nekasdienius išbandymus įveikia ir pats treneris: „Peržiūrėjau kokių penkių pastarųjų sezonų varžybas, prisirašiau jau porą sąsiuvinių pastebėjimų, schemų. Ir fiziškai tikriausiai gyvenime nesu tiek sportavęs, kiek dabar. Net pilvo presas išryškėjo. O turbūt didžiausias iššūkis – sūnaus Vėjo mokslai. Jis pirmokas, tai ir man per jo nuotolines pamokas tenka prisiminti pirmuosius metus mokykloje.“
