Paskutiniame kėlinyje prabudę kauniečiai 84:83 palaužė Vilniaus „Rytą“ ir išlygino finalo serijos rezultatą 2-2.
Lemiamos finalo serijos rungtynės šeštadienį bus žaidžiamos Kaune.
S. Francisco ne tik pataikė neįtikėtiną metimą paskutinėmis sekundėmis, bet ir buvo rezultatyviausias komandos krepšininkas, pelnęs 29 taškus (4/11 dvit., 4/7 trit., 9/9 baud.).
Po rungtynių kalbėjęs prancūzas papasakojo, kas sukosi jo galvoje, kai „Žalgiris“ atsilikinėjo 81:83 ir buvo likusios vos kiek mažiau nei 8 sekundės.
„Vienintelis dalykas, kurį žinojau, kad galiu mesti tritaškį. Atakoje prieš tai kamuolys išsisuko, bet man buvo labai sunku dėl pagreitėjimo. Mintyse turėjau mesti tritaškį anksčiau, bet dabar galvojau, kad jeigu jie duos erdvės – mesiu tritaškį arba veršiuosi ir išprovokuosiu pražangą. Tai buvo pirmas dalykas, apie kurį galvojau. Bet prieš tai meldžiausi, kad Margiris Normantas pramestų bent vieną baudą – ir jis prametė tą vieną, kurios mums reikėjo“, – sakė S. Francisco.
– Beveik visas rungtynes atsilikinėjote, bet paskutinėmis minutėmis išsiveržėte į priekį vienu tašku. Kaip pavyko rasti jėgų ir psichologiškai sugrįžti į rungtynes?
– Tiesiog likome pozityvūs ir padėjome vieni kitiems. Štai kur esmė. Bet jau trejas rungtynes iš eilės mes vijomės varžovus. Visada atsiliekame. Kitame mače turime būti geresni ir priversti juos vytis mus. Tokios komandos labai įsijaučia ir pagauna ritmą, kai pradeda svaidyti beprotiškus tritaškius, o mes leidome jiems tai daryti. Bet mes irgi galime tą patį.
– Po skaudaus pralaimėjimo trečiose rungtynėse, kokia buvo komandos nuotaika? Ar turėjote bendrų pokalbių, kaip susitelkti?
– Turėjome pokalbių. Sėdėjome dvi ar tris valandas, kalbėjomės, kad visi žinotų, kas vyksta, kad vieni kitus įvardytume. Tai nebuvo tik trenerio darbas. Treneris pasakė: „Šiuo metu jūs patys turite žiūrėti vaizdo įrašus, kalbėtis, pasakyti, kas padarė klaidą.“ Ir mes visi vieni kitus įvardijome, kas suklydo, visi tai pripažinome. Ir dabar visi esame kartu. Labai džiaugiuosi, kad tai padarėme. Bet vis dar esu šiek tiek piktas, nes vėl vijomės nuo minus keturiolikos, minus trylikos. Tai negali kartotis.
– Nė viena komanda dar nelaimėjo namuose. Kaip tai vertini?
– Tai finalas. Dauguma rungtynių labai negražios. Dvi ar trys rungtynės buvo tokios, kai mes žaidėme blogai, išskyrus šitas. Bet tai – finalas. Jaučiu, kad komandoms išvykoje sekasi geriau nei namuose – atmosfera, beprotiški metimai. Bet tai finalas.
– Kas jiems geriausiai sekasi, kai turi dviženklę persvarą?
– Jie tiesiog pataiko metimus, juda kamuolys, jie vėl pataiko. Vis krenta ir krenta. Sunku sustabdyti komandą, kuri vis pataiko, o tu pats neturi ritmo puolime. Kai pradėjome kovoti dėl kamuolių, sustabdyti juos, tada galėjome bėgti į greitą puolimą ir vykdyti derinius. Jie padarė daug klaidų gynyboje – mums tai buvo naudinga.
– Ką šiose rungtynėse padarėte geriau nei ankstesnėse?
– Agresyvumą. Buvome labai agresyvūs. Neatsisakėme kovoti, likome pozityvūs, kad sugrįžtume ir žaistume gerai. Jaučiu, kad visos rungtynės buvo skirtingos, bet šįkart žaidėme kaip antrame mače. Nepriklausomai nuo visko, turime išlikti kartu ir daryti tai, ką darėme. Skirtumas tas, kad šįkart turėjome vaizdo įrašus ir gerai vykdėme planą. Šįkart tikrai buvome vieningi. Ir, manau, per dvi išvykos rungtynes taip pat buvome vieningi. Dabar namuose taip pat turime išlikti kartu ir neleist sau palūžti.
– Ko tikiesi iš penktųjų rungtynių – kalbant tiek apie atmosferą, tiek apie komandų žaidimą?
– Bus beprotiška. Bus beprotiška. Kai apšilinėjau, pamačiau taurę. Tai mane labai motyvavo. Pagalvojau – jie tikrai nešvęs čia. Turime parvežti taurę į „Žalgirio“ areną ir ten švęsti. Jiems bus tas pats – kai pamatys taurę, tai irgi motyvuos. Bet mes turime užtikrinti, kad būsime stipresni. Manau, turime daugiau patirties ir turime būti geresni.
– Visi tikėjosi, kad ši serija jums bus pralaimėta. Kartais tai gali virsti įtampa. Kaip jautiesi, pataikęs tą metimą ir įrodęs, kad esi komandos lyderis? Kaip vertini savo lyderystę šioje serijoje?
– Jausmas geras. Tikrai geras. Bet atvirai – esu pataikęs daug pergalingų metimų. Taip pat esu ir daug prametęs. Tai – darbas. Daug serijos metu mano tritaškiai nekrito. Dabar jie krenta ir tai atveria visą mano žaidimą. Kaip lyderis tiesiog stengiuosi rodyti pavyzdį, vesti komandą, užtikrinti, kad visi būtų „įjungti“ ir sektų mane.
– Ar tai svarbiausias metimas tavo karjeroje?
– F... Žinai ką? Paskysiu – „f**k, tai tikrai svarbiausias metimas mano karjeroje. Nes dabar mes išsigelbėjome. Nesakysiu, kad tik aš išgelbėjau. Visi kartu. Mes sugrįžome. Išgelbėjome vakarėlį, kuris jau buvo pasiruošęs švęsti be mūsų. Dabar mes vėl žaidžiame Kaune, bet dar viskas nesibaigė. Turime sužaisti dar vienerias rungtynes ir jas užtvirtinti.
– Kokia tavo žinutė sirgaliams prieš paskutines rungtynes?
– Prašau, žmonės, ateikite. Palaikykite mus kaip anksčiau, bet šįkart būkite dar garsesni nei „Rytas“. „Rytas“ turi mažesnę areną, jie turi 8000 žmonių ir jie labai arti aikštės. Mes turime 15 tūkst. ir aš žinau, kad mūsų fanai bus garsūs. Bet mes turime užtikrinti, kad aikštėje padarysime viską, ką reikia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
