Vienas iš „Ekspertai prie parketo“ skilties bendraautorių – elektromobilių salono „Deals On Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Sėkmingą verslo organizaciją sukūrusiam vilniečiui krepšinio batalijos visuomet buvo artimos. Laurynas 12 metų žaidė krepšinį prestižinėje Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, o dabar atidžiai seka Lietuvos klubų pasirodymus LKL ir Europos frontuose.
L. Boguševičius yra kviečiamas į didžiausias Lietuvoje vykstančias rinkodaros ir komunikacijos konferencijas, kuriose dalinasi savo įžvalgomis apie sėkmingo prekės ženklo kūrimą ir vystymą.
Prieš penkerius metus savotišką startuolį įkūręs naujosios kartos verslininkas šiandien vadovauja kone dviejų dešimčių specialistų komandai ir skvarbiu žvilgsniu stebi procesus sporto vadyboje.
Šioje „Ekspertai prie parketo“ dalyje L. Boguševičius nagrinėja praėjusią savaitę Kauno „Žalgirio“ klube įsiplieskusį chaosą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Žalgirio“ vadovai buvo priėmę sprendimą atsisveikinti su vyr. treneriu Kaziu Maksvyčiu ir turėjo žodinį susitarimą su Andrea Trinchieri. Visgi vėliau kilęs „Žalgirio“ žaidėjų maištas klubo vadovybę privertė pakeisti sprendimą ir italų treneriui teko atšaukti jau suplanuotą kelionę į Kauną.
Penktadienio popietę „Žalgiris“ savo komunikacijos kanaluose išplatino pranešimą, kuriame netiesiogiai pasišaipė iš žiniasklaidos pranešimų apie galimą trenerių kaitą ir pareiškė, kad K. Maksvytis turi visišką klubo vadovų pasitikėjimą.
Dar penktadienio pavakarę buvo surengta speciali spaudos konferencija, kurioje klubo veiksmus aiškino „Žalgirio“ sporto direktorius Paulius Jankūnas. Atsakymai į daugelį klausimų buvo aptakūs ir migloti – kauniečiai nepatvirtino, tačiau ir nepaneigė, kad su A. Trinchieri buvo pasiektas žodinis susitarimas.
„Žalgiris“ – žinomiausias Lietuvos sporto prekinis ženklas, į kurį lygiuojasi dauguma šalies sporto organizacijų. Kokias vadybos ir komunikacijos problemas liudija praėjusios savaitės įvykiai žinomiausioje Lietuvos sporto organizacijoje?
Kokias pamokas reiktų išmokti aukščiausios ir vidutinės grandies vadovams?
Galiausiai, kaip absurdiška derybų pabaiga su treneriu A. Trinchieri gali atsiliepti „Žalgirio“ reputacijai krepšinio kuluaruose?
Naujienų portalas tv3.lt pateikia L. Boguševičiaus įžvalgas.
„Ekspertai prie parketo“ rubrikos kuratorius – naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistas Balys Šmigelskas.
Buvo norima ligonį prikelti iš komos
Kauno „Žalgirio“ klubo vadovai norėjo komandai suteikti naują impulsą. Manau, kad keičiant trenerius buvo norima ligoniui sukelti šoką ir prikelti jį iš komos. Jeigu pažiūrėtume į tendencijas, po trenerių pasikeitimo žaidėjai tam tikrą laiką labai stipriai „performina“ ir netgi viršija savo galimybes. Taip greičiausiai būna todėl, nes krepšininkai nori užsirekomenduoti prieš naują trenerį.
Andrea Trinchieri yra žiauriai geras strategas ir nėra taip, kad jis buvo paimtas iš gatvės. Vienintelis dalykas, ko klubo vadovai galbūt nepaskaičiavo – tokio tvirto žaidėjų palaikymo ir tikėjimo treneriu. Tu negali įnešti į komandą naujo trenerio, kai žaidėjai piestu stoja už esamą.
Kitaip tu iš esmės sunaikinsi komandą. Panašu, kad naujo trenerio atvykimas būtų suveikęs ne kaip širdies defibriliatorius, o kaip smūgis į galvą ir tada kūną jau būtų buvę galima užkasti.
Įsivaizduokime situaciją, jeigu A. Trinchieri dabar dirbtų Kaune. Tu turėtum labai ribotą kiekį žaidėjų, iš kurių trys yra traumuoti, du – ką tik atvykę ir visi jie ant tavęs pyksta. Manau, klubo vadovai, kaip ir sporto direktorius Paulius Jankūnas, tą puikiai suprato ir būtent todėl „Žalgiris“ liko su Kaziu. Mano galva, tai yra daug sveikesnis, logiškesnis ir nuoširdesnis sprendimas.
Iš vienos pusės, sutinku, kad tai yra kreiva situacija, kai samdomi darbuotojai, šiuo atveju žaidėjai, sukelia tokią sumaištį. Kita vertus, klubo vadovai negyvena ir nebūna komandos viduje taip, kaip žaidėjai. Jie nepraleidžia kiekvieną dieną po 8 valandas tarp žaidėjų ir trenerių. Krepšininkai šiuo atveju jaučia geriau, kur yra problema.
Reiktų pabrėžti, kad krepšinio pasaulyje tai apskritai yra labai retas reiškinys, kad žaidėjai tokiu lygiu užstotų trenerį ar bet kurį kitą personalo darbuotoją. Žaidėjai tokiu kraštutiniu savo elgesiu taip pat rizikavo. Aišku, Paulius Motiejūnas ir „Tesonet“ vyrukai nėra drakonai, kurie būtų linkę keršyti, bet klubą valdant psichopatui vadovui, be darbo galėjo likti visi.
Reikia išmokti atsiprašyti
Aš galiu kalbėti apie savo organizaciją, kurioje mes tikrai mokam atsiprašyti, kai esame neteisūs. Mums nesunku pripažinti, kad susimovėme ir paaiškinti, kodėl taip nutiko. Didžioji dalis lietuviškų organizacijų kažkodėl yra linkę kabintis dantimis, nagais, bet tik nepripažinti savo klaidos.
Nežinau, kodėl taip yra ir nesuprantu, kodėl taip reikia daryti. Ypač šitoje situacijoje, kai žurnalistai greičiausiai turi A. Trinchieri lėktuvo bilietų į Kauną „screenshotus“ (liet. ekrano nuotraukas).
Laikytis linijos, kad nieko nekomentuosime, nors visiems aišku, kurioje pusėje teisybė, tokiai organizacijai kaip „Žalgiris“ yra naivoka ir nesolidu. „Žalgiris“, kaip ir bet kuri kita organizacija, šitoje vietoje galėtų pasimokyti, kad reiktų visada sakyti tiesą.
Kai tu bandai paslėpti akivaizdžius dalykus, atrodai ganėtinai juokingai.
Jeigu Paulius Jankūnas spaudos konferencijoje būtų pripažinęs, kad klubas turėjo susitarimą su Andrea Trinchieri, bet per pietus pasikalbėjo su žaidėjais ir nusprendė pasilikti Kazį, visi būtų sotūs ir laimingi. Aišku, išskyrus Andrea Trinchieri.
Apibendrinant, „Žalgirio“ nenoras pripažinti akivaizdžius dalykus ir nenoras komunikuoti sukėlė dar didesnį ažiotažą ir užjautrino situaciją.
Miško Ražnatovičius, kurio klientas yra Andrea Trinchieri, yra įtakingiausias agentas Europoje. Visgi nemanau, kad žlugusios „Žalgirio“ derybos su italų treneriu turės neigiamos įtakos ar reputacinės žalos ateityje.
„Žalgirio“ vadovai yra versle pakankamai ilgai, kad suprasdami visas rizikas, susisiektų su treneriu, agentu, pasidarytų vaizdo konferenciją, pavakarieniautų, pasikalbėtų žmogiškai ir sugebėtų šią istoriją užglaistyti.
Juokas juokais, bet ar įtakingiausias Europos agentas norės pyktis su Eurolygos CEO? Gyvenime reikia mokėti pasirinkti svarbiausias kovas ir šita situacija nėra ta, kad kažkuriai pusei reiktų laikyti pyktį ir už kažką keršyti.
„Žalgirio“ vadovams reikia laiko
Paulius Jankūnas greičiausiai taps nuostabiu generaliniu vadybininku, bet tam reikės laiko. Tokio dalyko nenupirksi. Jo įtaka ir patirtis, kaip buvusio žaidėjo, klubui labai naudinga jau dabar, bet tam tikras funkcijas jam dar reiks išmokti.
Paulius Motiejūnas šiandien yra Eurolygos CEO ir yra beprotiškai talentingas sporto vadybininkas. Jis atsisėdo ant turbūt karščiausios kėdės Europos krepšinyje ir jam taip pat reikia laiko. „Žalgirio“ iš P. Motiejūno širdies tu neišimsi. Reiktų persodinti širdį, kad galėtum iš jo išimti „Žalgirį“. Natūralu, kad jis domėsis, jam šitas klubas visada bus labai svarbus.
Niekas neįrodys, kiek dabar P. Motiejūnas vairuoja „Žalgirio“ bolidą nuo galinės sėdynės. Čia visur gali sakyti žodį „galimai“ ir P. Motiejūnui reikės laiko išmokti atsitraukti 100 proc. arba suderinti abu darbus. Šiaip ar taip, tai neateina per 5–6 mėnesius.
„Tesonet“ yra kosminių aukštumų pasiekę bičai. Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas turi labai aiškiai išreikštas vertybes ir yra geri žmonės.
Rezultatai rodo, kad jie puikiai supranta, ką daro, bet tai yra pirmas jų rimtas viešas projektas sporte – nuo „Žalgirio“ akcijų įsigijimo momento praėjo vos kiek daugiau nei pusantrų metų.
Visi mano aukščiau įvardinti žmonės yra savo sričių profesionalai, o ne kažkokie naujokai iš gatvės. Jiems tiesiog reikia laiko išmokti dirbti kartu.
Kai jie visi atsistos į teisingus bėgius, mes turėsime supergalingą sporto organizaciją.
Laurynas Boguševičius, specialiai naujienų portalui tv3.lt
Visas „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje stebėkite Go3 televizijoje!
