Tarp gausybės dalyvių šiemet varžybose debiutuos ir naują istorijos puslapį atvers ambicinga jaunų Kauno technikos kolegijos atstovų komanda.
Buvusius ir esamus kolegijos studentus į vieną bendruomenę subūręs 24-erių Povilas Bonkevičius atvirauja – varžybų vyrukai laukia su nekantrumu, tačiau įvairių baimių taip pat netrūksta.
Komanda varžysis toli gražu ne su pačiu galingiausiu bolidu: tarp grėsmingų „Porsche“, „Maseratti“ ir „Chevrolet“ automobilių studentai tūkstantį kilometrų suks su Volkswagen Golf V TDI automobiliu.
Būtent automobilio paprastumas, pasak komandos lyderio P. Bonkevičiaus, ir turėtų tapti bene ryškiausiu jų pranašumu.
„Mūsų automobilis yra labai arti paprasto, gamyklinio, nesistengėme perspausti. Jis varomas priekine ašimi, todėl, jei atvirai, norėtųsi stipraus lietaus“, – galimus kozirius vardija autosporto entuziastas.
Tiesa, vien „palaiminimo iš dangaus“ ir noro šiose varginančiose lenktynėse nepakanka. Kaip sako komandos atstovas, jauni vairuotojai tikrai turi savų baimių, su kuriomis teks kovoti viso savaitgalio metu.
„Vienas didžiausių sunkumų mūsų komandai yra tai, kad mes trasoje nebūsime labai greiti, mus daug kas lenks, tai yra savotiška baimė. Tiek mes blaškysime kitus, tiek jie mus. Bet manau, susitvarkysime.
Atsiranda baimė ir dėl nežinojimo. Kartu dalyvaujame pirmą kartą, todėl svarbu tinkamai reaguoti tose sitaucijose, kur iš esmės patirties neturime“, – tvirtina P. Bonkevičius.
– Liko savaitė. Kuo šiuo metu gyvenate, kaip atrodo dienos iki lenktynių?
– Dabar ruošiames, kiek anksčiau testavome automobilį, šiuo metu sprendžiame logistiką, ruošiame atsargines detales. Norime, kad varžybų dieną jau nieko nebetrūktų. Liko kelios dienos atsakyti visus esminius klausimus.
– Studentų komanda dalyvauja pirmąkart. Kaip kilo idėja, ko vedamas ją subūrei?
– Pats Kauno technikos kolegiją jau baigiau, bet likau bendruomenėje, likau jungti komandą, auginti ne tik automobilių sporto kultūrą, bet ir iš esmės pačius studentus.
– Kaip atrodys jūsų komanda?
– Mūsų sudėtyje bus keturi vairuotojai. Tai bendruomenės nariai, visi nekantraujame.
– Ar galėtum tai vadinti didžiausiu iššūkiu gyvenime?
– Tai tikrai yra pats didžiausias iššūkis, tiek man, tiek visai komandai. Vairutojai nebus visiški naujokai, jau yra važiavę, bet kaip komanda, esame nauja. Per visus gyvavimo metus kol kas tai yra didžiausia misija. Uoga ant torto, sakyčiau.
– Kiek tokiose lenktynėse lemia įdirbis, o kiek sėkmė?
– Didžioji dalis tai yra įgūdžiai, žinoma. Į šį terminą įeina ir patirtis. Jei turi patirties, žinai kaip pasiruošti, ką suplanuoti. Čia esminiai dalykai prieš startą. O pačių varžybų metu yra aibė aplinkybių. Laimingi yra tie, kurie sugeba greitai prie tų aplinkybių prisitaikyti ir su jomis sukovoti.
– Galbūt jau matai, kokių pranašumų prieš kitus jūs galite turėti?
– Didelis pranašumas būtų arba didelis lietus, arba didelis karštis. Tas pranašumas būtų iš techninės pusės. Mūsų automobilis yra labai arti paprasto, gamyklinio, nesistengėme perspausti. Tai manau, kad tos gamtos išdaigos mums padėtų, nes turėtume būti patikimi.
– Lietus būtų gerai?
– Šlapia danga mums yra privalumas ir dėl to, kad mūsų bolidas varomas priekine ašimi.
– O konkurentus jau apžvelgėte?
– Tokių pačių dalyvių, turiu omenyje, visiškai identiškų, tai nebus. Bus panašių, bet naujesnių modelių. Yra labai panašių komandų, bus įdomu pakonkuruoti.
– Kas jums būtų pergalė?
– Tikrai pats didžiausias tikslas yra finišas, bet tiesiog finišas netenkintų. Norisi jį pasiektį vyriškai, nuvažiuoti bent 70 proc. distancijos. Jei du ratus nuvažiuosime, pusę dienos taisysimės ir tada išvažiuosime finišuoti, tai nebus pasiekimas.
– Tai kas vis tik svarbiausia tokio tipo lenktynėse?
– Tokiose varžybose ne kiek svarbu laikas, kiek nuvažiuota distancija. Svarbu įveikti kuo daugiau ratų. Jei teks stoti taisyti automobilį, to prarasto atstumo neatgausi net ir skriedamas vėjo greičiu.
– Ši aistra reikalauja daug finansinių išteklių ir, žinoma, ryžto. Kas labiausiai čia žavi tave patį?
– Emocija.
– Ko palinkėtum sau ir komandai?
– Palinkėčiau šaltų nervų, bendro tikslo siekimo ir komandinės sinergijos bei rūpesčio vieni kitais. Žinoma, linkiu ir jėgų.
