Esą tai lemia dar didesnį mažų federacijų žlugdymą.
Šiemet netikėtu lyderiu tapo plaukimas, kuris iš 20 milijonų eurų susižėrė beveik 2,5 mln. Skirstant finansavimą vertinamas ne tik praėjusių metų, bet olimpinis – 4 metų ciklas.
Todėl prie pasiekimų prisidėjo rezultatai ne tik Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet ir 2021 metais vykusios Tokijo žaidynės.
Plaukimas gavo daugiau pinigų net už ilgus metus karaliavusį krepšinį (2,3 mln.)
„Plaukimo tokių rezultatų neprisimenu. Nes vien faktas, kad Europos čempionate estafetė 4 po 200 metrų iškovojo aukso medalius ir tapo Europos čempionais“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Lengvosios atletikos federacija susižėrė 1,7 mln., irklavimo federacija gavo 1,3 mln., šiuolaikinės penkiakovės federacija – 1,2 mln., o baidarių ir kanojų federacija – kiek daugiau nei 1 mln. eurų.
TV3 žinių reportažas – naujienos viršuje.
Kritikuojamas finansavimo modelis
Šiemet krepšinio rinktinių laukia Europos čempionatai, o vien faktas, kad moterų rinktinė po 10 metų sausros grįžta į Senojo žemyno elitą, būtent krepšiniui kitais metais leidžia tikėtis didesnio finansavimo.
Tačiau net 75 sporto šakas vienijanti sporto federacijų sąjunga norėtų didesnės lygybės raikant finansavimo pyragą.
„Pats faktas, kad maždaug pusė finansų susikoncentruoja į kelias – iki dešimties federacijų, kurios galbūt ir sunkiai panaudoja tas gaunamas lėšas“, – teigė sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šalūga.
Čia pat D. Šalūga primena itin svarbų valstybės tikslą – kuo daugiau žmonių įtraukti į sportą. Bet vos keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų gaunančios sporto šakos stinga lėšų šiam tikslui.
„Pavyzdžiui, vienos federacijos, kuri lyginant su futbolu ar krepšiniu nėra masiškiausia, išauga masiškumo skaičiai keliais šimtais sportininkų“, – sakė jis.
Visi laimingi būti negali
Finansavimą lemia ir kiek viena ar kita sporto šaka deklaruoja turinti aukšto meistriškumo sportininkų. Pirmauja lengvoji atletika, kuri smarkiai lenkia ir futbolą, ir krepšinį. Net pinigus skirstanti Nacionalinė sporto agentūra šiuose skaičiuose mato spragų.
„Mano manymu, tai turėtų būti pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys asmenys. Labai lengva būtų juos visus suskaičiuoti“, – tikino M. Špokas.
Anot jo, finansuojamos daugelis sporto šakų net tos, kurių sportininkai nieko nelaimi tarptautinėse varžybose. Užsienyje praktika kitokia – nėra rezultatų, nėra pinigų, o sportas priverstas ieškoti rėmėjų.
„Surasti tokią proporciją, kad visi būtų laimingi, turbūt nelabai įmanoma. Valstybė ir taip finansuojja 64 organizacijas“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius.
Didžioji pinigų dalis atitenka strateginėms – olimpinius medalius iškovojusioms sporto šakoms. Tačiau, anot D. Šalūgos, nebūtinai tie talentai išugdomi Lietuvoje.
Esą irkluotoja Viktorija Senkutė ir disko metikas Mykolas Alekna ilgus metus treniravosi už Atlanto.
„Tai nėra sistemos sukurti produktai. Tai yra tam tikrų konglomeratų – šeimų, tam tikrų universitetų užsienio ir panašiai atrasti, išugdyti talentai“, – teigė D. Šalūga.
Nacionalinė sporto agentūra ateityje regi ir pavojų – esama sporto šakų, kuriose dabartiniam lyderiams baigus karjeras, nėra juos pakeisiančio jaunimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
