Rugsėjo 11 d. Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“ ilgametis olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas ir Lietuvos sporto tarybos pirmininkas prof. Algirdas Raslanas išreiškė susirūpinimą dėl centralizuoto modelio atsisakymo, kuris anksčiau, pasak jų, užtikrino sistemingą sportininkų priežiūrą ir paruošimą tarptautinėms varžyboms. Ekspertai kviečia grįžti prie tęstinumo, kuris leistų išsaugoti aukščiausius standartus Lietuvos sporte.
Ilgametis olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas pabrėžė, kad dėl dabartinės situacijos dažnas kineziterapeutų perėjimas į privatų sektorių apsunkina mažų sporto federacijų galimybes užtikrinti reikiamą priežiūrą, o nuolatiniai pokyčiai kenkia stabilumui. Jis akcentavo, jog sporto medicinoje svarbiausia yra tęstinumas, planavimas ir komandinė darna, o ne nuolatiniai naujų metodų ieškojimai.
„Mes visi norime, kad Lietuvoje sporto sistema būtų profesionali ir solidi. Mes pastoviai išradinėjame kažką naujo, tačiau daug svarbiau yra užtikrinti tęstinumą, – pabrėžė D. Barkauskas, atkreipdamas dėmesį į tai, kaip lengva ranka buvo nubraukti 10-15 metų ruoštų kineziterapeutų indėlis. – Dabar jie dirba privačiame sektoriuje ir yra per brangūs mažoms federacijoms. Tokiu būdu sporto sistema netenka vertingų specialistų.“
D. Barkauskas pasakojo, kad ir, pavyzdžiui, Nyderlandų olimpinė rinktinė naudoja centralizuotą modelį ir jis yra laikomas progresyviu bei sėkmingu sprendimu sportininkų priežiūrai. „Būtent tai, ką mes kadaise turėjome, nieko naujo, – kalbėjo D. Barkauskas. – Vienintelis dalykas, kurį olandai sugebėjo įgyvendinti (ko neturėjo Lietuva – aut. past.) – tai skaitmenizacija ir išmaniųjų įrenginių integracija, leidžianti stebėti viską – nuo mitybos iki miego kokybės. Šis piramidės modelis apima visus – nuo sportininko ir trenerio iki vadybininko ir gydytojo. Tačiau šis modelis veiks tik tada, kai turėsime darniai veikiančią sistemą. Jei nuolat šokinėjame nuo vieno modelio prie kito, neturime nieko. Mūsų žmogiškieji resursai yra riboti, todėl negalime jų švaistyti, juolab kad tai brangiai kainuoja.“
Gydytojas yra įsitikinęs, kad sportininkų medicinos komandoje dirbti reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir tam tikrų asmeninių savybių bei gebėjimo veikti komandoje. „Ne kiekvienas specialistas gali būti šios komandos dalimi“, – tvirtina D. Barkauskas. Pasak jo, šios komandos medikai, kineziterapeutai ir masažuotojai susiduria su ekstremaliomis situacijomis, konfliktais ir sporto varžybų kasdienybe. Kaip sako ekspertas, tik veikdami darniai, jie gali padėti sportininkams pasiekti maksimalių rezultatų, nes sporto medicinoje yra daugybė svarbių sudedamųjų dalių.
Centralizuotas sportininkų rengimo modelis, kuris anksčiau veikė per Lietuvos olimpinį sporto centrą, apjungė įvairių sričių profesionalus – medikus, kineziterapeutus, psichologus, vadybininkus – į vieningą komandą. Ši sistema užtikrino ne tik efektyvų sportininkų fizinės būklės stebėjimą ir priežiūrą, bet ir sklandų pasiruošimą svarbiausiems tarptautiniams sporto renginiams.
Tokio modelio dėka sportininkai buvo nuolat stebimi – nuo kasdienės treniruotės iki pasiruošimo olimpinėms žaidynėms. Šiandien tokios sistemos nebėra – nuo 2018 metų vykdoma Lietuvos sporto reforma, ją įgyvendinant atsisakyta centralizuoto individualių sporto šakų sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms Lietuvos sporto centre, todėl šiuo metu, o individualūs sportininkai ir mažesnės federacijos stokoja resursų kokybiškai medicininei priežiūrai užtikrinti.
„Jei gydytojas į varžybas išvyksta atostogų sąskaita, jis negali dirbti, nes gali sulaukti tarnybinės nuobaudos, nebent organizacija suderina jo dalyvavimą su deleguojančia institucija. Kaštai auga, nors anksčiau, kai veikė Lietuvos olimpinis sporto centras, tokių išlaidų nebuvo. Tai kasdieniai niuansai, apie kuriuos retai kalbama, tačiau gydytojo atsakomybė sporto pasaulyje išlieka itin svarbi“, – kalbėjo D. Barkauskas.
Lietuvos sporto tarybos pirmininkas prof. Algirdas Raslanas taip pat akcentavo, kad centralizuotas sportininkų rengimo modelis buvo itin sėkmingas dėl nuolatinio bendradarbiavimo tarp įvairių sporto šakų federacijų ir institucijų.
„Kolektyvinio rengimo modelis – tai mokslu paremtas sportininkų rengimas, be kurio pasaulyje pasiekiama labai mažai aukštų rezultatų. Žvelgiant plačiau į atskirų valstybių pasiekimus, aiškiai matoma mokslo ir medicinos įtaka sportui. Sporto medicinos patriotizmas – dar viena didelė Lietuvos stiprybė, kuri vis dar nėra tinkamai išlaikyta, – yra įsitikinęs prof. A. Raslanas.
– Kai LTOK turėjo savo lėšų, galėjo lanksčiai padėti tam tikrų sporto šakų federacijoms ar rinktinėms, papildydamas biudžetą ar padengdamas trūkumus. Šis modelis buvo sėkmingas ir lankstus, tačiau dabartinė situacija yra kitokia.“
Ekspertai kviečia vyriausybę ir sporto institucijas grįžti prie kolektyvinio, centralizuoto sportininkų rengimo modelio, kuris leistų išlaikyti aukščiausią pasirengimo lygį, užtikrinti sportininkų sveikatą ir geriausius rezultatus tarptautinėse varžybose. Jie akcentuoja, kad būtina išsaugoti profesionalių specialistų komandą ir užtikrinti tęstinumą, kuris yra esminis sėkmės veiksnys.
Rugsėjo 11 d. Šiaulių kultūros centre įvyko išskirtinė konferencija „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“. Joje dalyvavo per šimtą sporto federacijų ir organizacijų vadovų, kurie aptarė sporto sistemos evoliuciją, dabartinę padėtį ir ateities perspektyvas. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad sporto sistemos iššūkiai reikalauja bendrų pastangų, o valstybės parama dažnai yra nepakankama. Diskusijose buvo akcentuojamas centralizuoto sportininkų rengimo modelis, kuris praeityje užtikrino didelę sėkmę, bei išreikštas susirūpinimas dėl talentingų specialistų praradimo po sporto reformų.
Diskusijos baigėsi rezoliucijos dėl sporto sistemos tobulinimo šalyje pristatymu. Siekdami valstybinių, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų bendradarbiavimo kuriant strategija grįstą sporto sistemą, sporto konferencijos Šiauliuose dalyviai nutarė palaikyti susitarimą, kuriam jau pritarė penkios Lietuvos politinės partijos.
Remiantis šiuo susitarimu, LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga, vienijanti beveik visas Lietuvos sporto nevyriausybines organizacijas, imasi atsakomybės įgyvendinti sporto politiką.
