Vienas iš skilties autorių – Lietuvos krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Krepšinio specialistas tapo pirmuoju, kuriam Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pavyko nukarūnuoti Kauno „Žalgirį“. 1999–2000 m. Š. Sakalausko vadovaujamas Vilniaus „Lietuvos rytas“ finalo serijoje įveikė legendinį „Žalgirį“ ir pirmą kartą sostinės klubo istorijoje iškovojo LKL čempionų žiedus.
Treneris net 8 sezonus dirbo Vokietijoje ir 2006 m. buvo pripažintas geriausiu „Bundesliga“ treneriu. Š. Sakalauskas taip pat yra dirbęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir „Žalgirio“ sporto direktoriumi.
Naujienų portalas tv3.lt pristato pirmąją „Ekspertai prie parketo“ dalį, kurioje Š. Sakalauskas, atsispirdamas nuo „Žalgirio“ reikšmės Lietuvos krepšinyje, analizuoja giluminius Lietuvos krepšinio procesus.
„Ekspertai prie parketo“ rubrikos kuratorius – naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistas Balys Šmigelskas.
Klubo sėkmę lemia treneris–asmenybė
Tai, kas dabar vyksta Lietuvos krepšinyje, nutiko ne per mėnesį ar 10 dienų. Buvo du sėkmingiausi „Žalgirio“ etapai Eurolygoje ir LKL, kada klubo vyr. treneriais dirbo Jonas Kazlauskas ir Šarūnas Jasikevičius. Šie treneriai aplink save sukūrė legendą, apie juos ir „Žalgirį“ sklido gandas, o jų rezultatai buvo fantastiški. Šitie du treneriai smarkiai išskiria iš kitų.
Vadovaujant J. Kazlauskui „Žalgiris“ pateko į Eurolygą ir ją laimėjo, o „Žalgiryje“ žaidė geriausi Lietuvos krepšininkai. Antrasis etapas buvo prie Š. Jasikevičiaus, kai „Žalgiryje“ žaidė mažai kam žinomi žaidėjai, kurie perėjo per Jasikevičiaus rankas ir taip pasidarė karjerą.
Jeigu ne Jasikevičius, Rokas Jokubaitis nebūtų tapęs tokio lygio įžaidėju, kokiu yra šiandien. Š. Jasikevičius užaugino Lietuvai įžaidėją, kurių mums taip trūksta.
„Žalgiris“ turėtų suvokti, kas lemia klubo sėkmę. Mano manymu, klubo sėkmę lemia trenerio asmenybė. J. Kazlauskas ir Š. Jasikevičius buvo treneriai, kurie pritraukė žiūrovą, partnerius, pasiūlė įdomią taktiką, stiprino klubo įvaizdį, į komandą atvažiuodavo įdomūs žaidėjai, treneriai ruošė jaunus krepšininkus Lietuvos rinktinei.
Trumpai tariant, šitie treneriai padarė viską. „Žalgiriui“ reiktų eiti tuo keliu ir dairytis, visų pirma, lietuvių, kurie yra pajėgūs tęsti sėkmingą darbą.
Tik treneris–asmenybė pajėgus padaryti klubą įdomų ir populiarų.
Kokia „Žalgirio“ vieta Eurolygoje?
Kuo „Žalgiris“ turėtų skirtis nuo kitų klubų Eurolygoje? Niekada neturėsime biudžeto, kokį turi ispanų, graikų klubai, tas pats Monakas. Vadinasi, turime išsiskirti kažkuo kitu – įdomia taktika, žaidimo naujovėmis, paruošiamais žaidėjais. Konkurentai labai greitai įvertina ir mato, koks treneris dirba įdomiai.
„Žalgiris“ jau eilę metų nesprendžia vieno labai svarbaus uždavinio. Tai – Lietuvos krepšininkų rengimas.
Aišku, jis vienas to nepadarys ir klubas gali sakyti, kam man to reikia, aš perku užsieniečius ir žaidžiu su jais. Bet populiaresnis ir įdomesnis „Žalgiris“ būtų tada, jeigu jis nesitrauktų nuo savo vizijos – rinkti talentingiausius Lietuvos krepšininkus ir duoti jiems galimybę pasireikšti. Dominuoti turi lietuviai ir, šalia įdomios taktikos, turime ruošti žaidėjus Lietuvos rinktinei.
Bet vienam „Žalgiriui“ tą padaryti per sunku. Būdamas krepšinio vedliu Lietuvoje ir galvodamas apie savo išlikimą bei įdomią ateitį, „Žalgiris“ turėtų stumti Lietuvos krepšinio lygą (LKL), Lietuvos krepšinio federaciją (LKF) ir klausti, ką darome?
LKL ir kitos žemesnės šalies lygos susiduria su gerų žaidėjų badu. Sporto mokyklos jų neparuošia. Ta sistema, kuri ruošė žaidėjus iki kokių 2000-ųjų, tampa nebeefektyvi. Keičiasi kartos, ateina nauji treneriai ir dabar matome, kad netgi rinktinės lygiu mes turime aukšto lygio žaidėjų badą.
Krepšinio milžinų batai lieka neužpildyti
Būsiu nepopuliarus ir mane daug kas badys pirštais, nes iš to daug kas gyvena ir gyvena tikrai ramiai. Valstybinėse sporto mokyklose yra užtikrintas finansavimas, niekas iš tavęs kažko nereikalauja. Svarbu ateiti į darbą ir nepadaryti kažko labai moraliai blogo. Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija ir Arvydo Sabonio krepšinio mokykla parodė, ką gali privačios mokyklos.
Dėka tokių stiprių mokyklų steigėjų, jos per pakankamai trumpą laiką sugebėjo gana toli nueiti. Šios mokyklos paruošė daug gerų trenerių, kurie treniravo Lietuvos jaunimo rinktines. Jie paruošė daug žaidėjų Lietuvos vyrų rinktinei ir jos abi dominavo kitų valstybinių krepšinio mokyklų atžvilgiu.
Joms pasitraukus mes matome, kad šita vieta neužpildoma, valdiškos mokyklos nesugeba paruošti trenerių ir žaidėjų. Tiesa, panašiu keliu bando eiti Sostinės krepšinio mokykla, bet jai reikia dar šiek tiek laiko.
Mano galva, mes jau vėluojame ir diskusija aukščiausiu lygiu jau turėjo prasidėti. Labiausiai dėl to skauda „Žalgiriui“. Ne Šilutei, Kėdainiams, Pasvaliui ar Klaipėdai.
„Žalgiris“ žaidžia Eurolygoje ir susiduria su resursų trūkumu. „Žalgiriui“ skauda, todėl jie turėtų būti iniciatoriai, kurie turėtų raginti LKL ir LKF. Tai nebus pusės metų sprendimas. Tai bus ilgas procesas. Jeigu mes norime grįžti į dominuojančios valstybės pozicijas Europoje, mano manymu, turime atsigręžti į klubinį vaikų krepšinį.
Sprendimas – kasmetinis klubų įnašas į LKF kasą
Nuo ko pradėti? Krepšinio mokyklų treneriams kontraktai neturėtų būti „amžini“. Pasirašai 2–3 metų kontraktą ir, jeigu dirbi gerai, tas kontraktas tikrai bus pratęstas. Antras dalykas, turi atsirasti motyvacinė (finansinė) sistema. Treneris, būdamas Druskininkuose Alytuje ar Biržuose, turėtų didelę motyvaciją surasti talentingą vaiką. Pavyzdžiui, jeigu tavo auklėtinis Vokietijoje ateina iki aukščiausio „Bundesliga“ diviziono, tu gauni tikrai gerą grąžą.
Kas trukdo tokį modelį sukurti Lietuvoje?
LKL, NKL ir kitų lygų klubai nuo savo biudžeto turėtų sumokėti tam tikrą kasmetinį įnašą į LKF kasą. Pasibaigus sezonui būtų suskaičiuojama, kiek minučių žaidė jauni krepšininkai. Tie klubai, kurie jaunaisiais krepšininkais pasitikėtų labiausiai, gautų didžiausią procentą iš bendrai suneštos sumos. Jeigu trenerio paruoštas žaidėjas ateitų į NKL ar LKL lygą, treneris taip pat gautų savo dalį nuo bendro įnašo.
Tai nėra nauja, tiesiog reikia pritaikyti ir naudoti. Pavyzdžiui, LKL ir LKF vadovams nuvažiuoti į Vokietiją ir pasikalbėti su „Bundesliga“ vadovais. Manau, jie tikrai mielai pasidalintų visais procentais ir „know how“.
„Žalgiris“ yra garvežys, todėl turi galvoti plačiai ir spręsti problemą. Tik toks modelis gali būti sėkmingas ir ilgalaikis.
Jeigu „Žalgiris“ pasuks pinigų išleidimo keliu, bus užsieniečių komanda ir pateks į Eurolygos aštuntuką... Kas iš to?
Šarūnas Sakalauskas, specialiai naujienų portalui tv3.lt
