„Žalgiris“ nuo pirmųjų minučių rungtynėse šovė į priekį ir kontroliavo įvykius aikštėje iki ketvirtojo kėlinio, kol Wade'as Baldwinas pradėjo rengti solinį koncertą. Visgi atsilaikyti pavyko, o vinis paskutinę minutę įdūrė Edgaras Ulanovas su Arnu Butkevičiumi.
„Puiki komandos pergalė, sveikinimai žaidėjams ir sirgaliams, tai – svajonė, kaip mes pradėjome sezoną, bet reikia išlikti ant žemės“, – pradėjo spaudos konferenciją T.Masiulis.
„Dar patys ieškome savo žaidimo, bet žaidėme su finalo komandomis, kad jie grįš – buvo aišku, – tęsė. T.Masiulis. – Gal ir aš klaidų padariau, ne tuos žaidėjus išleidau, bet dviguba savaitė – reikia duoti poilsio. Gavome gerų pamokų.“
– Ar buvo bandymų nustebinti vienas kitą kovoje prie aikštelės su Jasikevičiumi?
– Pusę tų triušių net nemačiau, jų žinant. Bandėme reaguoti į jo penketus ir tiesiog žaisti.
– Sugrįžote po eilės metų. Kas dėjosi galvoje, kalbant apie visas emocijas?
– Nežinau, kodėl taip yra, bet labiau išgyvenau, kai dublerius treniravau. (šypsosi) Tikrai tikiu komanda, matau, kad ir jie bando patikėti, ką mes darome. Aišku, lengviau patikėti, kai laimi. Jaudulys, aišku, buvo, stovėti už tokios komandos vairo yra svajonė. Reikia daryti savo darbą, o mano darbas – paruošti komandą.
– Šarūnas sakė, kad „Žalgiris“ žaidžia veidrodinį krepšinį su „Fenerbahče“. Kiek panašios šios komandos?
– Manau, kad labai jos panašios. Aš žaidžiau tą krepšinį tiek metų, tikėjau tuo krepšiniu ir man sunku kažką naujo sugalvoti. Per laiką kažką pakeisi, reaguosi, bet kadangi buvau ten ir mačiau, kad veikia... Aš ir žaidėjams pasakiau, kad lengva juos analizuoti, nes mes žaidžiame tą patį.
– Kaip jūs įvardintumėte savo santykį su Jasikevičiumi?
– Jis mano mentorius, guru... Nežinau. (juokiasi) Be jo aš čia nebūčiau ir visą gyvenimą būsiu jam dėkingas, už ką jis man padarė.
– Atrodėte šiandien buvote emocingas, sproginėjo emocijos...
– Man sproginėjo? Jūs dar nematėte manęs sproginėjančio.
– Kas tada vyks?
– Nežinau, pamatysiu rungtynes, kitose reikės būti ramesniu. Kartais skaudu, kai nesužaidi gudriau, tada emocijos prasiveržia.
– Lemiamu metu iššovė Ulanovas su Butkevičiumi, Ąžuolas Tubelis prieš tai pataikė. Ar nenustebino?
– Ne. Mes susikuriame laisvus metimus ir turime mesti. Taip, kažkas rizikuos, bet Ąžuolas gali pataikyti. Aišku, nenoriu, kad būtų jo stiprioji pusė čia, bet jis dirba ties tuo ir įrodė per du mačus, kad nėra efektyvu nuo jo padėti.
– Kas neveikė prieš Baldwiną?
– Jis man daug taškų įmetė, nes taip norėjau gintis. Bet kai pataikė tris tritaškius, kitų nebenorėjau. Tikrai daugiau kaip pusę taškų įmetė man, ne žaidėjams, jie padarė, ko prašiau.
– Sakėte jaudulio nebuvo daug, bet po rungtynių atrodėte susijaudinęs...
– Na, kai Eurolygos čempionus įveiki, tai emocijos verda viduje. Smagu, tai ir pasireiškė gal. (juokiasi) Pradėti dviem pergalėmis... Turbūt netikėjote, mes irgi gal ne, bet reikia toliau dirbti.
– Šarūnas kalbėjo apie pirmo trenerio istoriją, bet supratome, kad ir jūs apie jį šiandien galvojote.
– Būtent. Treneris Feliksas Mitkevičius, amžinatilsyje, būtų labai laimingas mus matydamas čia vienas prieš kitą Eurolygos arenoje. Didelė pagarba jam, kad mus tokius užaugino. Visada jis liks mūsų atmintyje.
– Jasikevičius išskyrė jūsų žmogiškumą. O kas jus labiausiai žavi apie jį?
– Jūs jį matote kaip trenerį, o aš kaip šeimos žmogų. Kaip trenerį jį visi jau išgyrė, bet man labiausiai patinka jo vertybės – darbas, šeima ir kaip reaguoja už aikštelės. Mes panašiai mąstome apie viską. Daug išmokau iš jo ir toliau mokinuosi, ne tik apie krepšinį kalbant.
– Pirmą mūšį laimėjote jūs. Ar galėjote apie tai pagalvoti?
– Net nesvajojau, kad išvis bus toks mūšis. Vasaros pradžioje būtumėte pasakę, kad čia sėdėsiu po pergalės prieš Šarą, būčiau atsakęs: „Ką jūs čia šnekate?“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
