„Kadangi greitai bėgu, vadas pagalvojo, kad labai tiks man tos pareigos – štabo kuopos valdymo grupės pasiuntinė. Labai priderintos pareigos“, - juokėsi viena pajėgiausių Lietuvos maratonininkių 34 metų Rasa Drazdauskaitė, tarnaujanti Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalione.
„Kai šaukia tarnyba – grįžtu. Kartais dažniau, kartais rečiau. Suderinti galima. Kai nesuderinsiu, teks pasirinkti kažką vieną“, - teigė bėgikė ir pasidžiaugė, kad ir darbo metu per laisvą laiką gali eiti pasportuoti.
Džiaugiasi – griovių kasti nereikia
Ar olimpietei tenka vykti į karines pratybas? „Žinoma. Kartais važiuoju šaudyti. Svarbiausia į taikinį pataikyti“, - vėl juokavo penktus metus Panevėžyje tarnaujanti sportininkė. Prieš tai savanorės duonos Šiauliuose krimtusi mergina tvirtino, kad kariuomenėje galėtų kilti karjeros laiptais, tačiau šiuo metu daug dėmesio skiria sportui.
„Tik noro reikia. Rečiau būnu, tai sunkiau ir kilti. Jei nebėgiočiau profesionaliai, kilčiau. Dabar akcentuoju labiau treniruotes, varžybas“, - komentavo Rasa. Ar dėl to, kad ji Lietuvos sporto žvaigždė, dirbti kariuomenėje lengviau?
„Kariuomenėje turime vadus, privalome jų klausyti. Nesu ten jokia žvaigždė, esu tokia pati karė kaip kiti. Atlaidžiau gal kartais žiūri. Neliepia eiti į pratybas, kai prastas oras, neliepia griovių kasti ir labai džiaugiuosi. Čia ir socialinės garantijos. Sportas – laikinas dalykas. Gal rytoj koją susilaužysi“, – mintimis dalijosi R. Drazdauskaitė.
Bėgikė Lietuvos kariuomenės vardą garsina ir Kariškių žaidynėse. Šįmet jos bus spalio mėnesį Pietų Korėjoje. Prieš tai iš Šiaulių kilusios sportininkės laukia pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Pekine. Pastarasis startas – pagrindinis šių metų akcentas.
Dėl bilieto į pasaulio čempionatą nėra rami
Pernai Europos lengvosios atletikos čempionate maratoną trasą septinta įveikusi 34 metų R. Drazdauskaitė šįmet iki planetos pirmenybių Pekine 42 km 195 m bėgti neplanuoja. Ar jaučiasi tvirčiau nei kitos konkurentės išvykti į Kinijos sostinę?
„Neliečiamųjų niekada nėra. Bus kontroliniai startai – Trakų pusmaratonis, „Nike“ pusmaratonis ar kiti bėgimai. Vis tiek turiu bėgti greitai. Smagu, kad yra konkurencija maratone mūsų šalyje tarp moterų – yra kurs spirtis“, - komentavo Rasa.
Tarp pretendenčių į tris vietas pasaulio čempionate – Diana Lobačevskė, Živilė Balčiūnaitė, Remalda Kergytė ir Vaida Žūsinaitė. Į Pekiną gali išvykti tik trys geriausius rezultatus pademonstravusios bėgikės.
„Reikia kuo greičiau bėgti. Vietos sau neplanuoju. Kai nuvažiuoji, pažiūri į asmeninius rezultatus, į varžoves, kaip bėga. Maratone sunku spręsti. Tai – ilga distancija, gali ir pasaulio čempionei kažkas nutikti. Daug niuansų“, - kalbėjo savo asmeninį maratono rekordą 2012 metais Londono olimpiadoje (2:29:29) pagerinusi R. Drazdauskaitė.
Ne kiekvienas vyras gali bėgioti su moterimi
Kad bėgtų greičiau, Rasa nusprendė persikelti iš Šiaulių į Kauną ir, įsiliejusi į „Kauno maratono klubo“ kolektyvą, prižiūrima trenerės Ingos Juodeškienės, pasiryžusi gerokai patobulėti. O jos treniruočių partneriu tapo Vilniaus maratono nugalėtojas Remigijus Kančys.
„Ką duoda bėgiojimas su vyru? Yra kur spirtis. Nejaučiam vienas kitam konkurencijos. Tai labai svarbu, nes ne kiekvienas vyras gali bėgti su moterimi, nes kitiems būna neleidžia jų vyriškas ego. Man svarbiausia, kad ne lenktų, ne konkuruotų, o man padėtų. Remigijus daug stipresnis bėgikas, bet susideriname“, -
Anot jos, Kaune jai galimybės gerinti rezultatus daug didesnės: „čia turiu su kuo bėgioti, o nesinori eiti žemyn, norisi geriau bėgti. Todėl svarbu turėti gerus treniruočių partnerius, kurie padėtų. Čia stipresnė ir medicinos pusė – masažistai, daktarai.“
Rio de Žaneiras baugina karščiu
Anksčiau buvusi 1500 m bėgimo specialistė į maratoną „atsivertė“ trenerio Česlovo Kundroto įkalbėta. „Ištvermę lavinti yra lengviau nei greitį. 1,5 km distancijoje turi būti greita. Man šiek tiek greičio pritrūko, ištvermę lengviau išlavinti, tad priėmiau pasiūlymą ir pradėjau bėgioti maratonus“, - prisiminė savo kaip ilgų distancijų bėgikės pradžią Rasa.
Kol kas apie savo trečiąją olimpiadą Rio de Žaneire maratonininkė negalvoja, tačiau prasitarė, kad bėgti Brazilijos sostinėje bus tikras iššūkis visiems. „Oras tikrai nepalankus. Karšta. Esu bėgusi Barselonoje esant 30 laipsnių karščiui. Geriau vėsesnis oras. Tuomet galvoji ne kaip greitai bėgti, o, kaip vandens stotelę greičiau pasiekti, apsipilti ir atsivėsinti, kaip pabaigti“, - tikino ji.
Nėra vyrų? Moterys psichologiškai stipresnės!
Paklausta, kodėl Lietuva turi net penkias stiprias maratonininkes ir nė vieno vyro ilgiausios distancijos bėgime, Rasa gūžtelėjo pečiais – tikėkimės, kad bus.
„Jiems geras pavyzdys yra moterų komanda. Vyrų labai mažai bėgikų. Nežinau, kodėl tie talentai neužauga. Gal pasirenka darbą, nes tikrai sunku ir dirbti, ir treniruotis. Abu dalykus gerai padaryti sunku, nes maratonui ruošiantis svarbiausia poilsis ir treniruotės, - svarstė maratonininkė.
Anot Rasos, kai prabėgi 20 ar 30 km dirbti sunku, o dar turi eiti ir vakare į treniruotę. „Yra ir finansinis aspektas. Vyras turi ir šeimą išlaikyti. Kita vertus, reikia užsispyrimo, noro, kantrybės, darbo. Čia – didelė monotonija, dėl to sunku. Moterys gal psichologiškai stipresnės? – juokėsi maratonininkė.
