Atrankoje į pasaulio čempionatą I. Brazdeikis rinko po 14,5 taško ir 3,5 atkovoto kamuolio, o draugiškuose mačuose buvo giriamas už savo kovingumą, rankų nenuleidimą bei kol kas renka po 13,8 taško, 4 atkovotus kamuolius ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo.
„Man jis labai patiko, – apibūdino savo pirmuosius įspūdžius apie I. Brazdeikį U17 pasaulio čempionato ketvirtosios vietos nugalėtojų treneris Ignas Pagalys. – Atvirai – aš nesitikėjau, kad jis per tokį trumpą laiką taip gerai persiorientuos iš NBA krepšinio stiliaus į Europos, nes tai yra kardinaliai kitoks krepšinis, kuriame yra kitokios taisyklės.
Ignas, gerąja prasme, yra nestandartinis Europos krepšiniui žaidėjas. Lyginant su Europos krepšinio žaidimu ir Europos žaidėjais – jis yra labai drąsus. Jis labai pasitiki savimi, jis nebijo priimti drąsių sprendimų. Aišku, jis daro nemažai klaidų, bet per savo drąsa paįvairina europietišką krepšinį. Mes esame pratę padaryti pauzę, paskaičiuoti visas situacijas, perdavimus, o jis yra ryžtingas, eina iki galo, turi labai stiprų prasiveržimą ir jis man šiek tiek primena Martyną Pocių.“
„Maloniai nuteikė ir tiek, – pasakojo 2003 metų Europos čempionas Antanas Sireika. – Bet, kad pasakyčiau stipriąsias puses... Vienose rungtynėse jis atrodo labai gražiai puolime, bet kitame mače jau matai, kad šiek tiek silpnai atrodo gynyboje vienas prieš vieną, prieš mažesnį žaidėją. Noriu pasakyti, kad ne tai, jog pas jį yra kažkokių problemų, bet aš galbūt per mažai mačiau jo rungtynių.
Mes turime žaidėjus, kuriuos daugiau metų stebėjome ir sekėme rungtynėse, tai mes žinome jų stipriąsias ir silpnąsias puses, bet I. Brazdeikis... Kol kas sublizgėjo iš puolimo pusės – viskas malonu, gražu. Jeigu jis turi kažkokių silpnybių – nereikia čia perdėti. I. Brazdeikis dar nesužaidė daug rungtynių.“
Nors 2003 m. Europos čempionų treneris A. Sireika sako, kad dar I. Brazdeikio žaidimo pernelyg daug nematėme, I. Pagalys išskyrė krepšininko stipriąją žaidimo pusę.
„Igno stiprybė yra kūnas. Tikrai. Fiziškumas ir jėgos balansas yra didesnis nei įprastų lietuvių. Iš fizikos kažkiek primena Joną Mačiulį, o kita stiprybė – neabejotinas pasitikėjimas savimi. Visiškai drąsiai eina iki galo. Toks M. Pociaus drąsumas ir J. Mačiulio fiziškumas“, – dėstė I. Pagalys.
Visgi gyvenimas nėra tik gražus pasaulis, kur visi esame tobuli ir neturime silpnybių. Tarp tokių žmonių yra ir I. Brazdeikis, kuris dar turi vietos progresui ir žengimui į priekį.
„Viena iš I. Brazdeikio silpnybių – žaidimo kūrimas kitiems, – sakė I. Pagalys. – Aš jo stipraus ir gero nusimetimo kol kas nemačiau, kad jis galėtų sukurti situacijas kitiems. Kai jis gauna kamuolį ir eina iki galo – labai gerai veržiasi link krepšio ir užsibaigia atakas, bet kad jis žaistų po pick and roll‘o (du prieš du – aut. past.) arba iš po prasiveržimo, space‘ingo (žaidėjų išsidėstymo aikštelėje – aut. past.) ir nusimestų kamuolį bei sukurti situaciją kitiems – to aš dar nemačiau, bet galbūt dar tai išvysime. Tai būtų pagrindinis minusiukas.
Pas mus Europoje yra daugiau taktikos. Teko gyvai stebėti rungtynes su Suomija „Žalgirio“ arenoje, tai matosi, kad įžaidėjas, Rokas Jokubaitis arba Lukas Lekavičius, pasako derinį – jam užtrunka laiko suprasti derinį, – tęsė praėjusiame sezone Vilniaus „Perlo–Energijoje“ dirbęs strategas. – Ne tai, kad jis kažkoks neprotingas, bet labiau, kad jis nėra pratęs prie europinės taktinės kultūros, kur yra labai daug derinių iš tos pačios situacijos ir kitokios pabaigos. Gynyboje tas pats – su vienu ginamasi stepout‘u (kai po du prieš du centras trumpai pakyla prie varžovo, kuris yra su kamuoliu – aut. past.), su kitu keičiamasi. Kartais jis susipainioja savo galvoje.“
Tęsiant apie gynybą – tiek atrankoje į pasaulio čempionatą, tiek draugiškų rungtynių maratone matėme, kad I. Brazdeikis daro klaidų gynyboje. Krepšininkas ne kartą prastai išpildydavo close‘out situacijas, o kartais net ir pernelyg stipriai nueidavo į pagalbas, po kurių atsirasdavo dar daugiau klaidų.
„Manau, kad jis didelių individualių klaidų gynyboje nedaro, o daugiau daro komandinių klaidų, taktinių susitarimų klaidų, ką trenerių štabas nori padaryti gynyboje, – aiškino I. Pagalys. – Pavyzdžiui – I. Brazdeikis per daug nueina į pagalbą. Tada, kai varžovai duoda skersą perdavimą, jis nespėja į close‘outo situaciją. Arba kaip tik jis nenueina į pagalbą, kai jam reikia.
Taip yra todėl, nes NBA yra kitokios taisyklės ir jam yra sudėtinga įsivažiuoti, bet aš esu įsitikinęs, kad jam tikrai pavyks persilaužti. Lietuva žaidžia pakankamai paprastą krepšinį ir labai sudėtingų dalykų nedaro. Žinant, kur yra Igno stipriosios pusės – treneriai jas labai gerai išnaudoja. Manau, kad iki čempionato tas klaidas gynyboje pavyks ištaisyti.“
Visgi I. Brazdeikis gynyboje turi labai svarbų kozirį, kurio galėtų pavydėti ir kitos Europos čempionate dalyvaujančios komandos.
„Pas Igną yra viena labai gera savybė switch-all (kai visi penki aikštelėje esantys krepšininkai keičiasi ginamaisiais – aut. past.) gynyboje. Su jo dydžiu, jo fiziškumu – tai yra žiauriai didelis pliusas. Jeigu Ignas žaistų antroje arba trečioje pozicijoje... Įsivaizduokime sunkiuoju kraštu žaistu Domantas Sabonis, vidurio puolėju Jonas Valančiūnas... Įsivaizduokime, koks yra komandos dydis ir kaip lengva būtų keistis gynyboje, nes tokios komandos niekaip nebūtų galima apžaisti nugara į krepšį“, – išskyrė teigiamą I. Brazdeikio savybę gynyboje I. Pagalys.
Puolime – I. Brazdeikis labai gerai išnaudoja savo stiprią kairę ranką ir kartais nevengia eiti į silpnąją pusę, kurioje jis taip pat sėkmingai užsibaigia atakas arčiau krepšio. Per paskutines dvejas draugiškas rungtynes su suomiais ir estais krepšininkas pataikė vos 1 iš 7 tritaškių, tačiau ar iš tiesų pernai NBA žaidęs puolėjas yra toks prastas metikas?
„Procentas nėra geras, bet jis nėra toks prastas metikas, kokie dabar yra procentai. Manau, kad jis įsivažiuos stabiliau metant tritaškius, – sakė treneris. – Jis yra labiau driveris (besiveržiantis arčiau krepšio žaidėjas – aut. past.), o jei jis būtų ir toks geras metikas, koks yra driveris – jis žaistų aukštesniame lygyje ir nepasirašinėtų sutarties su „Žalgiriu“.
Tikrai žinome, kad net ir geriausios Europos šalys D. Sabonį ir J. Valančiūną dvigubins po krepšiu bei tikrai aukštaūgiams reikės nusimesti kamuolį, o komandos draugams pataikyti metimus iš toli. Manau, kad Kazio Maksvyčio komplektacija aikštelėje visada bus vienas stiprus metantis žaidėjas.
Puolimas atsistos taip – kampe, priešingoje nuo dvigubinimo pusės, stovės geriausias metantis krepšininkas, o ant 45 laipsnių kampo stovės geriausiai link krepšio kertantis žaidėjas ir turintis gerą fiziškumą. Šiuo atveju I. Brazdeikis tinka 45 laipsnių kampo vietai, ką ir dabar matome jį darant per draugiškų rungtynių ciklą, – aiškino strategijas I. Pagalys. – Kampe stovės geresni metikai – Marius Grigonis ir kiti.“
Pirmoje akistatoje su Suomijos vyrų krepšinio rinktine matėme kuriozinę situaciją, kur I. Brazdeikis pirmąjį perdavimą Rokui Jokubaičiui norėjo atlikti it amerikietiško futbolo žaidėjas. Galop naujasis „Žalgirio“ krepšininkas prarado kamuolį, bandydamas kurti šou žiūrovams.
„Reikia būtinai pabrėžti, kad rezultatas buvo +20, +25 ir tas atsipalaidavimo lygis pas žaidėjus yra kitas bei jie pradeda labiau mėgautis krepšiniu. Jeigu atvirai, šou elementų labai nesureikšminčiau, nes, man atrodo, kai ateis rimtas metas, jis žais rimtai ir neš atsakomybę“, – dėstė I. Pagalys.
Tiek Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, tiek Kauno „Žalgiryje“ I. Brazdeikis yra komandos draugai su Arnu Butkevičiumi, kuris yra ypač geras žaisdamas be kamuolio ir prakirsdamas po krepšiu. Tokią pačią savybę turi ir I. Brazdeikis.
Ši minėtų krepšininkų savybė turėtų labai patikti K. Maksvyčiui, kadangi tokių krepšininkų vertė šalia dviejų NBA bokštų yra fundamentaliai svarbi.
„Yra toks fiziškų žaidėjų stilius, kuris yra vadinamas trigubos grėsmės stiliumi. Dėl savo fiziškumo jie labai gerai veržiasi, jie yra labai geri žaidėjai prakirtimo situacijose, nes jie nebijo kontakto ir kirsti į baudos aikštelę, kurioje yra dideli žaidėjai ir trečias dalykas – jie mėgsta žaisti nugara į krepšį.
I. Brazdeikis yra kažkas panašaus į A. Butkevičiaus, J. Mačiulio ir Edgaro Ulanovo pusę. Jis į juos gali lygiuotis drąsiai. Jo fiziškumas bus gal net geriausias visame Europos čempionate. Ką dar norėtųsi pamatyti – žaidimą ant ūselio. Ar jis gali žaist nugara į kairę pusę it E. Ulanovas, ar ne“, – laukdamas paskutinės detalės sakė I. Pagalys.
Kuomet I. Brazdeikis žaidė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), universitete, jis buvo itin giriamas dėl savo žaidimo atviroje aikštelėje. Visgi kol kas pernelyg daug nematėme I. Brazdeikio kuriančio atviroje aikštelėje, bėgančio su kamuoliu ir galop ypač gerai išnaudojant izoliacines vienas prieš vieną situacijas.
„Vadinamieji driveriai dar skirstomi į dvi dalis – į žaidėjus, kurie po driblingo moka susikurti situaciją ir į žaidėjus, kurie yra orientuoti į atakų užbaigimą, kur yra tam tikra situacija jam sukuriama ir jis tik tada užsibaigia ataką. Aš sakyčiau, kad jis yra driveris atakų užbaigėjas. Jis pelno daugiau taškų per savo fiziškumą iš savo sukurtos close‘out situacijos, – garsiai galvojo I. Pagalys.
– Tarkime iš užtvaros, space‘ingo ir kai jam yra laisvas koridorius – jis pagal savo fiziškumą labai gerai užsibaigia ataką, tačiau kai situacija nėra close‘outinė ir jis neturi pranašumo puolime bei kai jam reikia žaisti izoliacinį (vienas prieš vieną krepšinį – aut. past.) krepšinį – jam tampa gerokai sudėtingiau, nes jis neturi labai gerų kamuolio varymo įgūdžių vienas prieš vieną, kur galėtų suklaidinti varžovą ir staigiai keisti kryptį, ar sukurti kažką kitiems.“