Beprotiškai gražų krepšinį žaidusi ir lietuvių širdis užkariavusi rinktinė tapo daugiausiai pasiekusia reprezentacine šalies vyrų komanda nuo 2016 m.
Šių metų Lietuvos rinktinė faktiškai netgi pranoksta 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinę rinktinę. Tuomet Jono Kazlausko auklėtiniai grupės varžybose per 5 rungtynes iškovojo 3 pergales, o ketvirtfinalyje 64:90 pralaimėjo Australijai.
Kazio Maksvyčio rinktinė 2023 m. pasaulio čempionatą pradėjo 5 pergalėmis iš eilės, tarp kurių – pergalė prieš iš NBA žvaigždžių sudarytą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinę.
Jau tampa tradicija, kad po didžiojo krepšinio turnyro užsiimame savigrauža ir keliame klausimus „o kas jeigu?“
2019 m. pasaulio čempionatą mačiusiųjų prisiminimuose retkarčiais dar prašmėžuoja nuo lanko neleistinu būdu kamuolį numušantis Rudy Gobertas. Teisėjai grubiai suklydo, o švilpukų tyla paskui save nusinešė viltis patekti į ketvirtfinalį, tapo ypač skambios trenerio Dainiaus Adomaičio citatos „This is a f**king joke” ir atsistatydinimo priežastimi.
Stebėję 2022 m. Europos čempionatą dar puikiai prisimena aštuntfinalio rungtynes su Ispanija, kurias pralaimėjome po pratęsimo. Vėliau ispanai su natūralizuotu amerikiečiu Lorenzo Brownu tapo „EuroBasket“ čempionais, o mūsų rinktinė vėl nunarinusi galvas grįžo namo.
2023-ieji netikėtai tapo metais, kurie galėjo tapti lūžiniais metais. Metais, kai krepšininkai iš kurių niekas nieko nesitikėjo, į Tėvynę sugrįš su medaliais. Pirmais apskritai nuo 2015 m. ir pirmais pasaulio čempionatuose nuo 2010 m.
Šių metų Pasaulio taurės lietuvio pasąmonėje kelia nerimastingą klausimą – kaip viskas būtų susiklostę, jeigu ketvirtfinalyje būtume žaidę su Italijos, o ne Serbijos krepšininkais?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sekmadienį Lietuvos rinktinė 110:104 įveikė JAV krepšininkus ir būtent ši pergalė lėmė, kad jau po mažiau nei dviejų parų rinktinei ketvirtfinalyje teko Serbijos išbandymas.
Beje, verta pastebėti, kad Lietuva prieš ketvirtfinalio kovas turėjo mažiausiai poilsio tarp visų į aštuntuką patekusių komandų.
Lietuvos krepšinio sirgaliai suskilo į dvi dalis. Vieni sveikina lietuvių sportinį principą nesirinkti varžovų ir laikytis garbės kodekso, kiti teigia, kad norint laimėti karą, kartais reikia mokėti tam tikrą mūšį ir paaukoti.
Vieningos nuomonės nėra ir tarp kvalifikuotų psichologų. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai Andrius Liachovičius ir Andrius Jančiauskas laikosi pakankamai skirtingų filosofijų ir jas pagrindžia iliustratyviais pavyzdžiais.
Sporto psichologas Andrius Liachovičius, praėjusią vasarą dirbęs U16 Lietuvos vaikinų rinktinės vadovu Europos krepšinio čempionate, kelia klausimą, kaip mes apskritai suprantame ir įsivaizduojame „čempioną“?
„Ar kažkas iš tų, kas šneka apie varžovų pasirinkimą, buvo atsivertęs rungtynių protokolą? Treneris labai gražiai išdalino minutes. Nebuvo labai daug žaidėjų, kurie rungtyniavo virš 20 min. O rodyti mentalitetą, kad mes specialiai pralaimime... Liepti pramesti? Tuomet kyla klausimas, ką mes mokome, ką mes rodome savo ateities kartoms? Kaip mes žiūrime į krepšinį, kaip mes įsivaizduojame čempioną? Tą, kuris renkasi lengvesnį kelią? Ar čempionas tas, kuris specialiai pasiduoda? Štai čia yra bėda, kad žmonės mato krepšinį ir tam tikrus pasirinkimus, bet nemato žmonių, jų psichologijos ir to, kaip gimsta čempioniškos komandos. Pavyzdžiui, aš sakau „ačiū“ Rūtai Meilutytei ne už aukso medalį, o už tai, kad jos dėka labai daug žmonių atėjo į plaukimą.”
Sporto psichologas A. Liachovičius praėjusią vasarą dirbo jaunučių rinktinėje, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, pasiekė daugiausiai tarp visų Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) rinktinių, kurios buvo deleguotos į pasaulio ar Europos čempionatus. Tomo Urbelionio vadovaujama U16 Lietuvos rinktinė pateko tarp 4 geriausių Senojo žemyno komandų.
Įdomu tai, kad ketvirtfinalyje U16 Lietuvos rinktinė po permainingos ir ypač atkaklios kovos laimėjo būtent prieš Serbijos rinktinę.
„Yra ne vienas pavyzdys, kad tyčia pralaimėjusi komanda vėliau patiria labai didelių sunkumų. Tu turi meluoti visam pasauliui ir taip kovoji dar vieną vidinę kovą. Be to, tai lieka tavo pasąmonėje, kad tu kažkur nusileidai, o po to susirinkti save yra labai sunku. Jeigu tu nori būti geriausias, reikia žinoti, kaip tą geriausią savo versiją pažadinti“, – priduria A. Liachovičius.
Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė. Krepšinio istorija rodo, kad komandų, kurios didžiuosiuose turnyruose pasiekia svaigias pergales prieš JAV rinktinę, labai greitai laukia skausmingos pagirios.
2006 m. pasaulio čempionato pusfinalyje Graikijos rinktinė šokiravo pasaulį, kai amerikiečius įveikė 101:95. Jau po dviejų parų Graikijos krepšininkai šokiravo savo šalies gerbėjus, kai finale prieš ispanus buvo tiesiog beviltiški (47:70).
2019 m. pasaulio čempionate ketvirtfinalyje Prancūzija pakankamai užtikrintai 89:79 nugalėjo amerikiečius, tačiau jau po dviejų patys braukė pralaimėjimo ašarą pusfinalyje prieš veteranišką Argentinos rinktinę (66:80).
2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių grupės etape JAV žvaigždyną nugalėjo tiek Puerto Rikas, tiek Lietuva, tačiau galiausiai abi rinktinės liko be medalių.
„Reikia turėti galvoje, kad didžios pergalės, kaip ir skaudūs pralaimėjimai, kerta per galvą. Jeigu mes esame ypač pakylėti emociškai, mūsų smegenys veikia greičiau, gamina daugiau dopamino. Pasiruošimas kovai savo galvose turi būti ištisinis. Juolab, kad čempionatai nedėkingi tuo, kad nėra laiko persikrauti. Turi iš karto ruoštis kitoms rungtynėms ir čia yra klausimas, kaip mes sugebame atsiriboti nuo aplinkos. Jeigu kiekvienas pažįsta save ir žino, kas jis yra, tas „atsistojimas“ įvyksta greičiau. Dažniausiai sportininkams nereikia nei sveikinimų, nei guodimo. Jiems reikia žinoti, kaip padaryti savo darbą“, – sako. A. Liachovičius.
Tuo metu psichologas Andrius Jančiauskas teigia, kad gyvenime reikia mokėti pasirinkti svarbiausias savo kovas.
„Lietuvos rinktinė neišlaikė klasikinio psichologinio „zefyro“ testo. Remiantis šiuo tyrimu, galima prognozuoti didesnį ar mažesnį vaikų sėkmingumą ateityje. Tyrimas remiasi į tai, kad jeigu per minutę, per kurią aš būsiu išėjęs, tu nesuvalgysi zefyro, kuris padėtas prieš tave, man grįžus, tu gausi du zefyrus. Kartais nuostabias galimybes geriau atidėti, jeigu nujauti, kad už tą atidėjimą gausi dar didesnes galimybes“, – sako A. Jančiauskas.
Vienas iš Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) steigėjų ir psichoterapijos klinikos „Gali būti“ valdybos narių A. Jančiauskas pastebi:
„Rungtynėse, kurių pergalės kaina yra sunkesnis kelias, visada yra galimybė pasiruošti lengvesniam keliui. Tai reiškia, kad rungtynėse su JAV buvo galima išbandyti, pavyzdžiui, „small ballą“, duoti pasireikšti žaidėjams, kurie čempionate turėjo mažai galimybių save parodyti. Daugiausiai, manau, tokiose rungtynėse turėtų žaisti žmonės, kurie turi ambicijų ateityje žaisti NBA ir į susitikimą žiūrėtų kaip į galimybė apie save papasakoti visai Amerikai.
Šiuo atveju turbūt reiktų kalbėti apie Deividą Sirvydį, Igną Brazdeikį ir Roką Jokubaitį. Aš suprantu, kodėl jiems to reikėjo, kodėl to reikėjo atsarginiams. Aš tik nesuprantu, kodėl mums reikėjo tokio komandinio rezultato. Jeigu Amerika būtų žaidusi iš tikrųjų prastai ir mes būtume turėję „stengtis“ dar labiau, tai jau būtų parodija, o ne sportas. Antroje rungtynių pusėje Amerika tikrai norėjo laimėti ir mes pasirinkome norėti dar labiau. Ir šito aš iki galo nesuprantu. Nes viena iš svarbių gyvenimo taisyklių yra „pick the fight“ (liet. – rinkis kovas.). Čempionatas yra karas, o ne mūšis, todėl mes ir mokomės, kaip elgtis su mūšiu, kad laimėtume karą.“
Ši Lietuvos rinktinė viršijo lūkesčius ir netikėtai sukūrė naujus, o krepšinio mėgėjams pralaimėjimas Serbijai ketvirtfinalyje tapo ypač skausmingu antradienio palydovu. Analizuodamas situaciją, psichologas A. Jančiauskas priduria:
„Panašu, kad mes neturėjome tiek resursų kad labai gerai sužaistume ir prieš JAV, ir prieš Serbiją. Mums kažkur turėjo būti didesnė erdvė „persikrovimui“. Mes jau važiavome „on the edge“ (liet. – ant ribos). Kai ilgą laiką važiuoji „ant ribos“, kažkur nutinka duobė. Tai primityvusis regeneracijos dėsnis, kad iškrova turi atitikti poilsį. Deja, mums šitoje vietoje tas nesutapo. Kažkuria prasme mes patikėjome, kad esame pajėgesni negu iš tikrųjų esam. Tas vietomis nėra blogai. Tikėjimas, kad esu geresnis stumia mus gyvenime. Bet tik tol, kol aš tikiu, kad esu geresnis 0,1 dalimi. Kai pradedu tikėti, kad vietoj „1 aš esu 2“, dažniausiai aš kažkurioje vietoje skaudžiai nukrisiu.“
Lietuvos rinktinės rungtynių analizę su Slovėnija žiūrėkite tinklalaidėje „Trys nuo lentos – FIBA World Cup“:
Apie tai užsimena ir sporto psichologas A. Liachovičius.
„Dar prieš čempionatą daugelis sakė, kad ketvirtfinalis yra mūsų riba. Jeigu prieš čempionatą mums būtų pasiūlę 5 vietą, manau, kad daugelis būtume sutikę. Žmogus yra toks sutvėrimas, kuris nori vis daugiau ir daug ką lemia emocinis fonas. Kartais kalbant su treneriais ir žaidėjais jiems sakau: „Tu pats turi žinoti, kokia tavo vertė ir kas tu esi.“ Aplinka labai greitai keičia nuomonę ir savęs nežinojimas, pasidavimas tam visam „hype‘ui“ (liet. – ypač dideli lūkesčiai) tave gali labai lengvai uždaryti į tą „narvelį“, kuris neleidžia žaisti.
Kai viskas einasi gerai, viskas smagu. Bet norint suprasti, kaip tai veikia, kaip ir bet kuriam dalyke, reikia mokėti „surinkti“ ir „išrinkti“ mechanizmą, o ne tik džiaugtis, kad tai veikia. Pats esu buvęs jaunimo čempionatuose, viską matęs iš arti ir galiu pasakyti, kad tokio tipo turnyruose būna labai daug kintamųjų.“
Pasaulio čempionato kovose dėl 5–8 vietų nesispręs olimpinio kelialapio likimas. Puikus Europos komandų pasirodymas planetos pirmenybėse lėmė, kad tiesioginį kelialapį į Paryžiaus žaidynes gavo tik į pusfinalį prasibrovusios Vokietijos ir Serbijos rinktinės.
Vis tik 5 vietą pasaulio čempionate užėmusi komanda gaus ne tik daugiau FIBA reitingo taškų, bet ir potencialiai parankesnius varžovus olimpinėje atrankoje.
Ar tai gali būti pakankama motyvacija Lietuvos krepšininkams?
„Šiai dienai 5 ar 8 vieta yra labiau emocinis klausimas. Manyčiau, kad svarbiau yra tai, ką rinktinės krepšininkai ir treneris gali išmokti ir išsinešti iš tų likusių kovų. Kaip mes galėsime patobulėti, ką galime panaudoti kitą kartą?, – klausimą kelia A. Liachovičius. – Galbūt tai gera proga pasižiūrėti, kur ir kodėl mes strigome su serbais. Juolab, kad žaisime prieš Slovėniją, todėl žvelgiant į ateitį galime sužinoti, kas veikia, o kas ne. Netgi nesvarbu, kas rinktinę treniruos ir kas joje žais po metų. Žaidėjai ir treneris vis dar gali iš čempionato išsinešti žinių, kurias panaudos kad ir klubiniame krepšinyje. Būtina tą naudoti, kad tai nebūtų vienadienis stebuklas, o turėtų savo tąsą.“
Kaip sporto psichologas A. Liachovičius prisimins 2023 m. Lietuvos krepšinio rinktinę?
„Laisvumas, rolių žinojimas. Pagaliau buvo galima stebėti malonų, akiai gražų, o ne kančios krepšinį. Jie patys mėgavosi žaisdami krepšinį, čia yra svarbiausia. Jeigu mes kažką gyvenime darome kentėdami, tai ir kitiems yra sunku žiūrėti.“
Tuo metu psichologas A. Jančiauskas laikosi kiek kitokios nuomonės ir teigia, kad siekti penktosios vietos yra išties svarbu ir prasminga.
„Aš norėčiau, kad slovėnams atkeršytume už tą olimpinę atranką. Tikiu, kad mūsų mažai šaliai kiekvienose rungtynėse reikia ieškoti prasmės. Iš čempionato išeisime žymiai dėkingesni būdami penktoje vietoje ir sakydami, kad padarėme vieną klaidą, iš kurios pasimokysime ir kitą kartą elgsimės kitaip.“
A.Jančiauskas teigia, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai jo galvoje jau yra didvyriai. Vis tik čia pat specialistas papildo, kad rinktinė vis dar kuria savo istoriją ir prisiminimus žmonių sąmonėje.
„Jeigu rinktinė užims aštuntą vietą, mano prisiminimuose ji liks komanda, kuri sužibo ir neradusi savyje kovotojo jėgų buvo nuleista ant žemės. Jeigu Lietuva užims penktąją vietą, tai bus rinktinė, kuri komandinės dvasios, ryžto, bendro tikėjimo dėka sugebėjo iššokti virš bambos. Ir kartu išsiųsti žinutę visiems neatvykusiems krepšininkams, kad su jumis mes būtume iškovoję medalius ir nesvarbu, prieš ką būtume žaidę ketvirtfinalyje. Visgi kad ir kaip baigsis čempionatas, ačiū vyrams, kurie atvažiavo – tiek trenerių štabui, tiek žaidėjams, tiek visam aptarnaujančiam personalui. Visi jie – didvyriai.“
Rungtynes tarp Lietuvos ir Slovėnijos rinktinių ketvirtadienį nuo 15:30 val. stebėkite naujienų portale tv3.lt ir TV3 televizijos eteryje.
