Jau pirmojoje dvikovoje Lietuvos vicečempionai suklupo 85:96 ir prarado namų aikštės pranašumą prieš pirmą sykį pusfinalyje žaidžiantį klubą. Tiesa, tai toli gražu nereiškia, kad „vilkai“ ir kitame mače jausis kaip žaisdami namie, kadangi sostinėje jų oponentai šiuo metu palaikomi kur kas gausiau.
Visgi priešiška atmosfera tribūnose – jau nebe naujiena „Wolves Twinsbet“ treneriams bei krepšininkams, kurie spėjo prie to priprasti ir suteikti džiaugsmingų akimirkų nedidelei turkio spalvos marškinėliais pasipuošusiai fanų grupelei.
„Parodykite rungtynes, kuriose mes turėjome nepriešišką atmosferą, – po pirmojo serijos mačo spaudos konferencijoje kalbėjo ekipos vyr. treneris Nedas Pacevičius. – Ar su „Rytu“, ar su kita didesne Lietuvos komanda, visada žaidžiame taip pat. Mes tą žinome, mes tą jaučiame, mes to tikėjomės, galvojame, kad to bus dar daugiau kitose rungtynėse.“
Panašios nuomonės laikosi ir Artūras Žagaras, kuris, nors ir atvedė Latviją į istorinę penktąją vietą pasaulio čempionate, savo karjeros bagaže neturi daug minučių atkrintamųjų serijose, tad sostinės derbį pusfinalyje pasitiko kaip pirmą tokią patirtį, kuri, be kita ko, yra persmelkta ir klubų priešpriešos.
„Mėgaujuosi kiekvienu momentu ir mėginu išlikti dabartiniame momente, negalvoti apie trečiąsias ar ketvirtąsias serijos rungtynes. Reikia susikoncentruoti ties sekančiu žingsniu“, – portalui LKL.lt tvirtino Latvijos rinktinės talentas, pirmajame susitikime per 16,5 minutės pasižymėjęs 6 taškais ir 4 rezultatyviais perdavimais.
Tas sekantis žingsnis gali būti žengtas jau šįvakar, kuomet „Twinsbet“ arenoje užvirs antrojo serijos mačo kova. „Vilkams“ tai proga nustumti „Rytą“ ant bedugnės krašto, o pastarieji mėgins atstatyti pusiausvyrą ir viską pradėti iš naujo. Susitikimą nuo 18.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3.
Prieš didžiulės svarbos mūšį portalas LKL.lt kviečia paskaityti, ką per laisvą dieną tarp rungtynių kalbėjo „Wolves Twinsbet“ atakų organizatorius A. Žagaras.
Pradėkime nuo šviežiausių dalykų – pirmosios jūsų pergalės serijoje. Pirmavote beveik visą mačą. Papasakokite, kaip pavyko pasiekti šią solidžią pergalę?
Visų pirma, manau, kad supratome, jog tai jų namų sirgaliai ir „Rytas“ mėgins užšokti ant mūsų nuo pat pradžios. Buvome pasiruošę tam ir atsakėme savo pačių energija. Bandėme uždaryti savo krepšį, kovoje dėl atšokusių kamuolių, nes jie labai gerai dėl kamuolių puolime kovojanti komanda. Jie vis tiek sugriebė 20 kamuolių, tad su tuo turime būti geresni. Galų gale, krepšinis yra atkarpų žaidimas. Net kai jie turėjo geras savo atkarpas, kuriomis mėgino sugrįžti į rungtynes, mes išlikome ramūs, išlaikyti ir žaidėme ataka po atakos.
Tris ankstyvas pražangas gavo Marcusas Fosteris. Akivaizdu, kad tai turėjo įtakos likusiai mačo daliai. Ar tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, nulėmusių jūsų pergalę?
Buvo daug faktorių. Aišku, be Fosterio jie vis tiek žaidė gerą krepšinį ir tai nebuvo iškart pralaimėtos rungtynės. Nėra taip, kad jie visiškai priklausomi nuo jo. Matėme, kad ir be jo pirmoje pusėje jie žaidė gerai. Žinoma, jis pavojingas, tad tai tikrai galėjo būti viena pergalės priežasčių.
Ant parketo netrūko konfliktų tarp žaidėjų, į juos įsivėlėte ir jūs, o sirgaliai į viską taip pat reaguodavo audringai. Ar komandai nebuvo sunku neprarasti savo susikaupimo tokiais momentais?
Taip, nebuvo sunku. Visi mūsų vaikinai yra tarsi didelė šeima. Nesvarbu, ar tribūnose serga už mus, ar prieš mus – žinome, kad turime vienas kitą ir jei kažkas pradeda pamesti galvą, yra dar vienuolika vyrukų, kurie sugrąžins jį į rungtynes ir privers susikoncentruoti.
„Rytas“ serijos laukė apie savaitę, kadangi jūsų ketvirtfinalis užsitęsė. Galbūt tai buvo jūsų pranašumas, nes nepraradote ritmo ir jau susidūrėte su situacija, kuomet jūsų nugaros buvo priremtos prie sienos?
Tame yra ir pliusų, ir minusų. Akivaizdu, kad jei žaidi daugiau rungtynių, esi ritme, bet ir esi labiau pavargęs prieš kitas rungtynes. O turėdamas savaitę pasiruošimui, turi privalumų, nes gali geriau eiti per taktiką ir ruoštis, bet gali prarasti rungtynių ritmą. Tad tokioje situacijoje nėra aiškių laimėtojų.
Pirmajame mače kartu su Rasheedu Sulaimonu komandą į priekį vedė ir Kristupas Žemaitis. Jūsų minutės auga, o Vaidas Kariniauskas, sezono metu irgi turėjęs problemų su sveikata, nežaidžia daug. Kaip visiems jums, įžaidėjams, pavyksta pasidalinti šiomis minutėmis ir vaidmenimis komandoje?
Manau, kad visi tiesiog pasitikime trenerio rotacijomis. Akivaizdu, kad tai nėra geriausias laikas galvoti apie individualią statistiką ar kažką kito. Kad ir ką treneris mato aikštelėje vienu ar kitu momentu, jis leidžia būtent tą žaidėją. Krisas žaidė nuostabiai ir prieš „Neptūną“, kuomet, kaip ir sakėte, buvome priremti prie sienos. Jis gerame ritme, geroje formoje, visi dėl to esame laimingi. Jei jis tęs tokį pasirodymą – leiskime jį į aikštelę (juokiasi).
Prieš dvejus metus „Rytas“ finale pralaimėjo pirmąjį mačą, bet tuomet atsitiesė ir laimėjo titulą. Kaip jums patiems atsiriboti nuo to fakto, kad pirmaujate 1:0, jog nepaslystumėte ant to paties grėblio, kaip tai nutiko „Ryto“ varžovams tuomet?
Tai nėra svarbu iki tol, kol kažkas laimi tris kartus. Ar 2:0, ar 0:2 – kovoji iki pabaigos. Abi komandos yra geros ir rezultatui esant 1:0, niekas dar tikrai nėra baigta.
Kitame mače galima tikėtis reakcijos iš „Ryto“, kurio treneris Giedrius Žibėnas žiniasklaidai užsiminė, kad jam nepatiko, kaip jo komanda buvo nusiteikusi. Kokių pasikeitimų tikitės varžovų taktikoje? O gal tai turėtų būti paprasčiausiai kitoks psichologinis nusiteikimas?
Manau, kad dabar tai tarsi šachmatų partija. Yra daug psichologinės pusės niuansų, bet taktika irgi svarbi, viskas svarbu. Mėginsime iškart pradėti dar geriau žaisti, bet jie taip pat. Viskas priklauso nuo daug faktorių, tad tai tikrai dar bus gera serija.
Kaip jaunas žaidėjas, neturite itin daug tokios svarbos rungtynių, patirties. Ypač, kai kalba eina ne apie vienerių rungtynių atkrintamąsias, o apie serijas, kurios tęsiasi apie savaitę su visu foniniu triukšmu, emocijomis ir intensyvumu. Kaip jums patinka žaisti svarbias minutes tokiose rungtynėse?
Nuostabu, tai tikriausiai yra mano pirmosios atkrintamosios per profesionalo karjerą. Badalonoje niekada nežaidžiau, o dabar komandoje turiu rolę. Esu su visais, mėginu padėti komandai, tai labai geras jausmas. Mėgaujuosi kiekvienu momentu ir mėginu išlikti dabartiniame momente, negalvoti apie trečiąsias ar ketvirtąsias serijos rungtynes. Reikia susikoncentruoti ties sekančiu žingsniu.
Ar maždaug apie tokias serijas svajoja vaikai, kurie nori tapti profesionaliais krepšininkais?
Žinoma, tai serija tarp priešpriešą turinčių komandų. Palaikymas, neapykanta, foninis triukšmas – visu tuo labai mėgaujuosi.
Kokį mentalitetą turite žengdamas į seriją, kurioje kovojate ne tik dėl patekimo į finalą, bet ir dėl miesto, kuriame „Wolves Twinsbet“ nori auginti sirgalių bazę?
Nesvarbu, kad ir kas yra oponentas, mėginsime būti kaip įmanoma geri ir laimėti serijas. Nenoriu išpūsti didelių burbulų apie pašalinius dalykus. Akivaizdu, kad tai priešprieša, bet nenoriu iš to padaryti pernelyg didelio reikalo. Galų gale, tai yra pusfinalis ir mes kovojame dėl titulo. Ties čia ir yra mūsų koncentracija.
Formaliai kitame mače būsite šeimininkai, bet ko gero tribūnose vėl sutiksite priešišką atmosferą. Visgi grupelė jūsų sirgalių taip pat yra arenoje. Kaip jaučiatės tokioje atmosferoje ir ar sugebate išgirsti savo gerbėjų grupelę „Ryto“ sirgalių skanduočių fone?
Žinoma, matome mūsų marškinėlių nedidelėje žmonių grupelėje. Esame dėkingi, kad jie ateina į rungtynes ir padeda mums. Galbūt jie nesupranta, kad padeda, nes „Ryto“ sirgaliai užpildo areną ir ji atrodo raudona. Bet kai kažkas pataiko svarbų metimą ar turi gerą gynybinį epizodą, girdime savo fanus.
N. Pacevičiui, kuris yra jaunesnis už kai kuriuos jūsų žaidėjus, tai yra pirmoji tokios reikšmės serija. Kaip vertinate jo sugebėjimus tokioje situacijoje? Ar galima sakyti, kad matote ir jo tobulėjimą?
Taip, kai jis perėmė komandos vairą, dar buvau Turkijoje. Nemačiau pačios pradžios, tik rezultatus. Europos taurę užbaigėme stipriai, nors ir nepatekome tolyn. Kai jau prisijungiau, pamačiau ir treniruotėse, ir rungtynėse, kad jis taip pat tobulėja.
Ant parketo sugrįžote maždaug prieš mėnesį, tad reabilitacija tikrai buvo sėkminga. Sezonas pasiekė kulminaciją, o netrukus po jo su Latvijos rinktine mėginsite iškovoti olimpinį kelialapį. Kiek arti esame to, kad matytume 100 proc. savo galimybių išnaudojantį Artūrą Žagarą?
Akivaizdu, kad vis dar einu link to. Su kiekvienomis rungtynėmis, su kiekviena ataka jaučiu, kad atgaunu ritmą, kojos pradeda manęs klausyti. Dabar reikalas jau tame, kad turiu teisingai skaityti situacijas, kada atakuoti, kada ir kaip gintis. Lėtai, bet einu link to. Nesu dėl to susirūpinęs, esu laimingas, kad kūnas ir kelis siunčia gerus signalus.
Klubas, kuriam priklausote – Stambulo „Fenerbahče“ – tuo pačiu metu, kaip ir jūs Vilniuje, žengs ant parketo finalo ketverto pusfinalyje. Akivaizdu, kad palaikysite šią komandą, tačiau kokią prognozę turite jai ir apskritai visam finalo ketvertui?
„Fenerbahče“ laimės pusfinalį ir finalą prieš Madrido „Real“ – toks mano spėjimas. Turiu jausmą, kad MVP galėtų tapti Tarikas Biberovičius, kuris turėtų turėti gerą finalo ketvertą.
