Šiandien Dakaro dalyviai skynėsi kelią tarp akmenų link Al Ulos vedančioje trasoje ir ne visus čia lydėjo sėkmė.
„Teltonika Racing“ komandos ekipažas, Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza, neįpusėjus greičio ruožui jau nebeturėjo atsarginių ratų ir buvo priversti laukti pagalbos. Viltis šiemet pasivaržyti su greičiausiais automobilių įskaitos dalyviais galutinai nubraukė reduktoriaus gedimas.
V. Žalos ekipažas galiausiai nebaigė antrojo Dakaro etapo, nes tiesiog nebūtų spėję į laiko limitą.
„Pasiėmė atsarginius ratus iš sunkvežimio ramiai spėjome nuvažiuoti gal 10 kilometrų ir tada ant priekinės dugno apsaugos tiesiog nukrito reduktorius.
Nulūžo visi keturi tvirtinimo varžtai. Taip gavome darbo dar porai valandų, nes reikėjo nuimti pusašius, išimti priekinį reduktorių – tik tuomet galėjom judėti į priekį vien su galiniais varančiaisiais ratais. Nuvažiavome dar 20 kilometrų iki neutralizacijos zonos ir tapo aišku, kad nespėsime per nustatytą laiką įveikti trasos“, – įvykių eigą nupasakojo komandos pilotas.
Problemos sekė viena kitą
Uždėję naują atsarginį ratą sportininkai skubėjo grįžti į trasą – tuomet dar turėjo visas galimybes įveikti trasą per organizatorių numatytą laiką. Visgi sprendžiant reduktoriaus problemą sugaištos valandos nepaliko „Teltonika Racing“ ekipažui realios galimybės užbaigti greičio ruožą iki numatytos laiko normos.
„Paskutinę, trečiąją, padangą prakirtome 100-ajame kilometre. Išėjo taip, kad su Guerlainu Chicherit sustojom maždaug netoli vienas kito – automobilius skyrė vos keli kilometrai. Abiem teko maždaug tris valandas laukti sunkvežimio.
Pirmasis atvežė tik du ratus, kurių vieną užsidėjo pats G. Chicherit, o mums skirtą atidavėm, kad nuvežtų S. Loebui. Žinojom, kad po 10 minučių turi atvažiuoti kitas sunkvežimis: mes jau ir taip buvom sugaišę pernelyg daug laiko, bet galėjom padėt kitam ekipažui“, – kalbėjo V. Žala.
Iš neutralizacijos zonos V. Žala ir P. Fiuza pasuko tiesiai į Al Ulos prieigose įkurtą bivaką. Dabar ekipažas sieks lėkti į priekį kiekviename greičio ruože bei bandys geriaus susipažinti su automobiliu.
„Pasikalbėjome su komanda ir dabar mūsų užduotis pasidarė pakankamai paprasta – kiekviename greičio ruože turime varyti iki galo ir pažiūrėti mūsų lygį, taip pat sukaupti patirties ir kilometrų su šiuo automobiliu. Nes akivaizdu, kad bendroje įskaitoje rezultatas jau mums nėra aktualus.
Bet turime dar 12 ruožų prieš akis, tad kiekviename iš jų reikai važiuoti maksimaliai greitai ir pasižiūrėti, kas iš to gaunasi. Kartu reikia dar daug darbo įdėti bei susipažinti tiek su padangomis, tiek su slėgiais ir su valdymo specifika“, – sakė V.Žala.
Sunki dienai visai komandai
Sunkiai diena klostėsi visiems „Prodrive Hunter“ visureigius vairuojantiems lenktynininkams. Nuo pirmosios ralio maratono dienos įspūdingą tempą demonstravusiems prancūzams G. Chicherit ir S. Loebui taip pat teko stoti trasoje ir laukti atsarginių ratų. Orlando Terranova pirmadienį užėmė tik 40-ąją vietą. Pirmajame greičio ruože visi „Prodrive“ automobilių ekipažai pateko į pirmąjį šešetuką, todėl tokia keturguba nesėkmė komandai – itin skausminga.
Po ilgo 150 kilometrų pravažiavimo iki antrojo greičio ruožo starto pirmadienį Dakaro dalyviai turėjo įveikti net 430 kilometrų ilgio trasą. Itin rimtas iššūkis laukė komandų šturmanų, kadangi siauriuose kalnų tarpekliuose pasirinktus netinkamą pravažiavimą dažniausiai tenka apsisukti ir važiuoti atgal. Didžiąją dalį pragariško greičio ruožo sudarė akmeningas gruntas.
Greičiausi antradienį buvo „Toyota“ komandos lenktynininkai: Nasseras Al-Attiyah finišavo pirmas, o nuo jo atsilikęs vos 14 sekundžių Erikas Van Loonas užėmė antrąją vietą. Priverstinis sustojimas laukiant padangų S. Loebui kainavo itin brangiai – nuo lyderio šiame greičio ruože prancūzas atsiliko beveik pusantros valandos.
