Pirmąja J. Valančiūno trenere Utenoje tapo Sinilga Bartuševičiūtė. Moteris su būsima krepšinio žvaigžde darbavosi kelis metus, kol 14-metį Joną, tuomet, 2006-aisiais, pastebėjo pirmasis specialistas vyras – Gintautas Regina.
Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) treneris dabar su dideliu malonumu prisimena tas pirmąsias pažinties su būsima šalies krepšinio ikona akimirkas.
„Ūgis“, – šypsodamasis į klausimą „kas gali taip nustebinti žiūrint į keturiolikmetį aikštelėje?“, – visų pirma atsako G. Regina.
Nuvažiavo treneris į Uteną vieną, antrą ir netgi trečią kartą, kol galiausiai nusprendė ir garsiai sau bei kitiems ištarė: „Mums reikia Jono. Dabar. Vilniuje“.
Taip po kelių pokalbių su vietiniais treneriais G. Regina pasikvietė keturiolikmetį J. Valančiūną pas save į komandą – tiesa, iš pradžių laukė kelionė į Prancūziją, po kurios klausimų dėl uteniškio talento nebeliko niekam.
„Jam nebuvo problemų, atrodo, niekur. Nei bendraujant su manimi, nei su komanda. Jį gerai priėmė visi. Jau tada, būdamas keturiolikos, sakyčiau, buvo virš dviejų metrų ūgio, matėsi, kaip gerai supranta, ką ir kur daryti. Pasitarėme su mama, su vietiniais treneriais, ir Jonas su mumis išvyko į Prancūziją. Grįžus, jis persikėlė gyventi į Vilnių“, – prisimena specialistas.
Tiesa, keliolika sekundžių mintyse pergalvojęs prisiminimus G. Regina nusišypso ir prasitaria, kad pačiam paaugliui iš Utenos tos pirmosios dienos sostinėje nebuvo pati maloniausia patirtis gyvenime.
„Apsigyveno bendrabutyje. Aišku, tai jam buvo iššūkis, nes reikėjo išvykti iš namų į savotišką nežinią, į bendrabutį, be itin superinių sąlygų. Kaip jis pats sako – lengva nebuvo. Bet viskas praėjo sklandžiai, juk atgal nebegrįžo“, – tikina treneris.
Tai koks gi atvyko keturiolikmetis J. Valančiūnas?
Atvykdamas jis labai gerai žinojo, ko nori. Krepšinis jam buvo prioritetas, jo darbo etika buvo puiki, jis nebuvo aikštingas, su juo dirbti buvo labai lengva. Manau, jis tikėjo, kad, jei treneris duoda kažkokias užduotis, tai tų užduočių reikia. Stengdavosi, dėdavo visą save, kad tas užduotis atliktų, kad jos būtų išpildytos gerai. Bendrai, jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Visų pirma, jo bendravimas nėra sunkus. Malonus žmogus.
O jei reiktų apibūdinti Joną keliais žodžiais?
Žmogus sutvertas krepšiniui.
Kokie prisiminimai jus užplūsta dabar, kai matote, kokio ryškumo žvaigžde jis išaugo?
Man labai smagu, kai matai, kad žmogus iš tokio paauglio užauga tokiu žmogumi, kuris turi savo aiškią gyvenimo kryptį, gyvenimo nuostatą, matai visą jo elgseną, kaip jis elgiasi viešoj erdvėj, kaip jis elgiasi Lietuvos rinktinėje.
Man taip savotiškai paglosto širdį, kad ir aš galėjau prie to žmogaus kažkokio gyvenimo etapo prisidėti, prisiliesti, tai aš visada jaučiu viduj kažkokią tai šilumą.
Tenka dabar pabendrauti? Nepasikeitė, nesužvaigždėjo?
Ir šiai dienai jo bendravimas, kai jis grįžta į Lietuvą, su juo labai lengvas, toks betarpiškas. Tai parodo, kad jau ir būdamas žvaigžde, jis savęs taip nesureikšmina, yra toks pats kuklus, draugiškas, komunikabilus žmogus – tai mane labai džiugina.
Kinijoje mūsiškiai netrukus stos į pirmąją kovą pasaulio čempionate. Sutinkate, kad tai – būtent Jono rinktinė?
Aš galvoju, kad kertinės bus dvi figūros – Jonas ir Domantas (Sabonis). Bet bendrai kalbant apie rinktinę, ji šiuo metu atrodo solidžiai, nes daugelis žaidėjų, kurie gal yra truputį Jono ir Domanto šešėlyje, bet jie turi didelę žaidybinę patirtį, yra pakankamai aukšto meistriškumo žaidėjai. Tai ir Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas ir jaunesni žaidėjai – Ulanovas (Edgaras), Grigonis (Marius), Lekavičius (Lukas) irgi turi geros patirties kaip žaidėjai.
Turiu tokios vilties, kad jei nebus kokių nenumatytų dalykų, kokių traumų, rinktinė tikrai pakankamai subrendusi parodyti gerą rezultatą. Manau, žaidėjai, kada reikės, gebės susikoncentruoti ir parodyti tą gerą kokybę.
Kokie varžovai J. Valančiūnui patys neparankiausi?
Aš manau, kad Jonui neparankūs tie greitesni centrai, žaidžiantys toliau nuo krepšio, žaidžiantis veidu. Jis kitokio plano žaidėjas, todėl tokiose situacijose yra sudėtingiau. Bet visa rinktinė, mūsų vyrai, tai jie turi stiprią savybę, kad gali variuoti, jie turi daug įvairių opcijų.
Ką prognozuotumėte Lietuvai?
Aš manau, kad Lietuva tikrai pateks į tolimesnį etapą. Vėliau priklausys kokioje vietoje bus grupėje, bet manau, kad pagal šiandieninę situaciją grupėje jie turėtų į kokią 2 vietą pretenduoti. Esu nusiteikęs optimistiškai.
