33-ejų metų fechtuotoja atsitiesė pralaiminėdama 5:11 ir įveikė varžovę iš Pietų Korėjos Choi Se-bin bei stebint mamai, sesei bei sūnėnui, pasidabino bronzos medaliu. Jos tėvas šiuo metu negali išvykti iš Ukrainos.
Tai buvo pirmasis Ukrainos medalis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, O.Charlan buvo viena atviriausių Ukrainos sporto žvaigždžių, pasisakančių apie šalį agresorę.
Iškovojusi medalį, O.Charlan krito ant kelių ir pabučiavo takelį.
„Tai tikrai ypatinga“, – su plačia šypsena veide sakė O.Charlan. „Tai tarsi begalybė, tai yra ypatinga mano šaliai.
Tai yra už Ukrainos žmones, už gynėjus, už sportininkus, kurie negalėjo čia būti, nes juos nužudė Rusija“.
Nors O.Charlan siekė aukso, tačiau pati sportininkė sakė, kad „jos svajonė yra karo pabaiga“ bei paaiškino, kuo Paryžiaus olimpiados medalis skiriasi nuo kitų keturių jos olimpinių medalių, įskaitant komandinį auksą 2008 m. Pekino olimpiadoje.
„Jis yra kitoks“, – sakė fechtuotoja. „Mes parodome visam pasauliui, kad galime kovoti. Mes nepasiduodame ir aš tai kažkaip aprodžiau“.
O.Charlan viltis iškovoti aukso medalį pusfinalyje sužlugdė prancūzė Sara Balzer, o ukrainietį sakė, kad jautė lūkesčių svorį ant savo pečių.
„Spaudimą labai jaučiau“, – sakė fechtuotoja. „Nes tu nori tai padaryti, tu nori tai padaryti dėl savo šeimos ir dėl savęs“.
O.Charlan retai grįžta namo, o pirmą kartą, kuomet sugrįžo, jai teko su mama eiti į priešlėktuvinę slėptuvę vakariniame Lvovo mieste.
Karo pradžioje O.Charlan išvežė savo seserį ir sūnėną iš Ukrainos, tačiau vėliau ji sugrįžo.
O.Charlan sakė, kad šis medalis kompensavo visas nedalyvavimo šeimos šventėse nuo karo pradžios akimirkas.
„Namuose buvau penkis kartus, tikriausiai savaitei“, – sakė O.Charlan. „Visos aukso, visos žinios, visos tragiškos akimirkos, kai Rusija bombardavo ir žudė žmones. Mes visi tai priimame, todėl tai yra sunku“.
O.Charlan manė, kad likimas supyko ant jos, kad ji nepatektų į Paryžiaus olimpines žaidynes, kai pernai ji buvo diskvalifikuota iš pasaulio čempionato už tai, kad nepaspaudė rankos varžovei iš Rusijos.
Visgi įsikišo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas ir suteikė jai pakvietimą, nors galiausiai to neprireikė, nes Ukraina pateko į olimpiadą kaip komanda.
