Trys disko metimo rungties atstovai – Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Ieva Gumbs – į žaidynes pateko įvykdę olimpinį normatyvą, o pagal reitingų sistemą bilietą gavo ir Martynas Alekna.
Tokia disko metikų grupelė yra ypač malonus pasiekimas olimpiniam čempionui Romui Ubartui, kuris iš mūsiškių tikisi kuo geresnių rezultatų, o galbūt ir aukščiausios prabos medalio.
„Labai smagu. Kuo toliau, tuo daugėja mūsų disko metikų. Tokiose varžybose kaip olimpinės žaidynės trys vyrai ir viena mergina, tai turbūt dar nėra buvę taip. Reiškia, kad tradicijos tęsiasi ir Lietuvos diskininkų gretos turėtų dar padidėti, ateis nauji žmonės dar. Tradicijos ir žmonės rodo gerą pavyzdį“, – kalbėjo olimpinis čempionas.
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs R. Ubartas ne tik apžvelgė mūsiškių šansus Paryžiuje, tačiau ir prisiminė savo patirtį žaidynėse, kuri jam įstrigo visam gyvenimui.
Nueitas ilgas kelias
Pats R. Ubartas per savo titulais pažymėtą karjerą yra dalyvavęs trejose olimpinėse žaidynėse – 1988 m. Seule, 1992 m. Barselonoje ir 2000 m. Sidnėjuje.
Įdomu ir tai, kad nuo 1988 m. visose be išimties olimpinėse žaidynėse yra dalyvavęs bent vienas Lietuvos disko metikas. Į tokią diskininkų kartų kaitą sureagavęs olimpinis čempionas atsigręžė į praeitį.
„Pirmiausia, tai yra tęstinumas mūsų trenerių, sportininkų. Prasidėjo viskas ne iš karto.
Pirmiausia buvo gerbiamas Jonas Anatolijus Pocius, kuris 1950-aisiais Lietuvos rekordus gerino, vėliau atėjo Algimantas Baltušnikas, po to mano treneris Vytautas Jaras, mes su Vaclovu Kidyku, vėliau Virgis (Alekna) ir dabar Virgio sūnūs.
Įsivaizduokite, koks kelias praeitas, o kad tai tęsiasi yra gerai“, – džiaugėsi jis.
Dabar tarp pajėgiausių pasaulio disko metikų vyrų rungtyje bus ir trys lietuviai – Martynas ir Mykolas Aleknos bei A. Gudžius. Paklaustas, ko galime tikėtis iš šių sportininkų, R. Ubartas atsargiai prognozavo ir aukščiausios prabos medalį.
„Pagal viską, tai medalis turėtų būti ir gali būti net aukščiausios prabos – auksas. Bet žinote, prognozės yra viena, o varžybose svarbu, kokios sąlygos bus, koks pasiruošimas, kaip tą dieną sportininkai jausis“, – kalbėjo jis.
Šį sezoną akivaizdus lyderis ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje yra Mykolas Alekna. 38-erius metus gyvavusį pasaulio rekordą šiemet pagerinęs sportininkas daugumoje varžybų taip pat iškovojo pergales, tad akivaizdu, kad ir Paryžiuje jis bus rikiuojamas tarp lyderių.
„Pagal rezultatus, kurie pasiekti šitą sezoną, tai aišku, kad Mykolas turėtų būti gana aukštoje vietoje.
Aišku, manau, kad ir Andrius Gudžius dar turėtų savo žodį tarti. Andrius nori gerai sudalyvauti, nes galima sakyti, kad jam paskutinės olimpinės žaidynės. Žinant jo amžių, jis yra vyresnis, todėl norės užbaigti geru akordu šitas olimpines žaidynes“, – ir kitam tituluotam lietuviui aukštas vietas prognozavo R. Ubartas.
Tiesa, trečiajam vyrų disko metikų atstovui olimpinis čempionas prognozes dėliojo kiek kuklesnes, tačiau tikisi, kad jis aukštumas pasieks vėliau.
„Martyno galbūt geriausi rezultatai bus ateity ir bus gerai, jeigu jis dabar papuls į 12-uką, o jei į 8-uką papuls, tai bus labai gerai. Bet čia tik prognozės“, – šyptelėjo jis.
Stebinantis rezultatas lyderių gretose
Tiesa, nors M. Alekna daugelyje įvairių varžybų užėmė pirmas vietas ir ne kartą įrankį švystelėjo už 70 m ribos, tačiau kiek prastesnis rezultatas buvo Europos čempionate.
Nors atranką lietuvis įveikė be jokio vargo ir jau pirmuoju bandymu nusviedė toliau nei reikalauja finalo normatyvas (67,50 m), tolimesnėje kovoje M. Alekna kiek strigo.
Po keleto nesėkmingų bandymų, geriausiu metimu lengvaatletis diską numetė 67,48 m ir pasipuošė bronza.
„Mykolas per 10 dienų turėjo 3-4 varžybas ir manau, kad galbūt jis nespėjo atsigauti, – apie tokio rezultato priežastis kalbėjo R. Ubartas. – Jo pagrindinis varžovas, kuris laimėjo Europoje, Čehas paskutinėse varžybose nedalyvavo. Galbūt jis buvo sukaupęs ir tos psichologinės energijos daugiau, ir fiziškai pailsėjęs.“
„Aš galvoju, kad Mykolui reikėjo praleisti tas vienas varžybas ir rezultatas būtų buvęs geresnis. Mūsų sporto šaka yra techninė sporto šaka ir labai reikia, kad žmogus būtų pailsėjęs ir fiziškai, ir psichiškai“, – pridūrė legendinis sportininkas.
Tiesa, kaip sakė ir pats Mykolas, medalis yra medalis, tad džiaugtis vis tiek ne tik galima, bet ir reikia, tačiau kitokios nuotaikos šį sezoną tvyro Švedijoje.
Vienu iš pagrindinių M. Aleknos varžovų statomas pasaulio čempionas Danielis Stahlis šį sezoną buksuoja. Europos čempionate jis neužėmė prizinės vietos, o kitose varžybose kai kurie rezultatai yra ir dar prastesni.
Apie tai paklaustas R. Ubartas gūžčiojo pečiais, tačiau sakė, kad tokia švedo forma tikrai kelia antakius.
„Klausimas geras, nes man irgi truputį kelia nuostabą. Jis pernai tapo pasaulio čempionu, o dabar staiga toks rezultatų kritimas… Galbūt jis mažiau treniravosi, galbūt kažkokią traumą turi.
Aišku, jo taip pat negalima nurašyti, nes iki olimpinių dar yra laiko, tai žinome, kad jis ruošiasi.
Šitos žvaigždės, manau, kad bus varžovai patys stipriausi. Bus 4-5 žmonės, kurie pretenduos į aukščiausias vietas olimpinėse žaidynėse.
Dėl Stahlio klausimas įdomus, bet labai sunku pasakyti, kodėl toks kritimas rezultatų. Ypač paskutinėse varžybose, atrodo, turėtų jau būti geresnis rezultatas, bet pas jį atvirkščiai – nukrito“, – svarstė pašnekovas.
Nepaisant to, kad D. Stahlis, rodos, tarp lyderių šiemet neįsiterpia, tačiau 4-5 sportininkai, pretenduojantys į medalius, yra didelis skaičius. Įdomu, ar taip buvo ir tada, kai sektoriuje varžėsi ir pats R. Ubartas?
„Kiekvieni metai buvo skirtingi, – sakė sportininkas. – Priklausydavo nuo diskininkų kartos, nuo to sezono, nes visada sprendžia pagal rezultatus, kurie buvo iš anksto. Nebuvo taip, kad būtų išreikšti 4-5 stipriausi, buvo labai įvairiai.
Pavyzdžiui, Barselonoje buvome du – aš su Jurgenu Schultu, o trečias buvo Roberto Moya, kubietis, kuris buvo šiek tiek sensacija.“
Prisiminimai visam gyvenimui
Be trejų jau minėtų olimpinių žaidynių R. Ubartas yra dalyvavęs ir daugybėje kitų čempionatų. Visgi sportininkas sakė, kad kiti startai nė iš tolo neprilygsta žaidynėms.
„Aš manau, kad tai yra pagrindinis startas sportininko gyvenime, karjeroje. Jeigu tu laimi medalį, tai niekada nebūsi eks, visada ir būsi olimpinis čempionas. Manau, kad čia yra svarbiausias startas sportininko karjeroje ir jei kai kurie išvažiuoja į trejas ar ketverias žaidynes, tai čia išvis svarbus gyvenime įvykis.
Kartais tereikia tik atvažiuoti, pabūti tame olimpiniame sūkuryje. Visai kitas džiaugsmas, kitas jutimas būna“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Nors pirmose olimpinėse žaidynėse R. Ubartui jau buvo 28-eri ir jis jau buvo patyręs disko metikas, tačiau jaudulio sutramdyti nepavyko. Visgi vėliau sportininkas jau turėjo kitokį požiūrį.
„Pirmą kartą, kai dalyvavau, buvo jaudulys, o paskui kažkaip pripranti, daraisi profesionalas ir rezultatai gerėja, matai, kaip mėto priešininkai ir supranti, kad daraisi vienas iš geresnių. Tada jaudulys yra, bet jis jau būna sutramdomas. Tada ateina supratimas, kad turi arba nugalėti, arba nepralaimėti“, – juokėsi jis.
1992 m. Barselonoje vykę žaidynės buvo ypatingos kiekvienam lietuviui. Būtent tada sportininkai varžytis jau vyko po Lietuvos trispalve, o ne SSRS rinktinės sudėtyje. Tokį įvykį R. Ubartas pažymėjo skambiai ir iškovojo aukso medalį.
„1992 m. jausmas buvo labai malonus, geras, nes pirmą kartą grojo Lietuvos himnas, pirmą kartą kėlė Lietuvos vėliavą. Mano širdyje buvo jausmas, kad įvykdžiau, ką norėjau, ko iš manęs tikėjosi Lietuvos valdžios, sporto atstovai ir žmonės, kurie už mane sirgo. Tai buvo labai malonus jausmas“, – į prisiminimus pasinėrė pašnekovas.
„Mes visi važiavome po Lietuvos vėliava, visi tikėjomės. Už Lietuvą pirmą kartą, tai visi stengėmės kiek galėdami, ne tik aš. Visi, kurie važiavo, tą jautė ir matėsi, kad visi kovojo iki paskutinio, kad tik kuo geresnį rezultatą padarytų.
Man pavyko būti pirmam, kiti irgi pasiekė savo gerus rezultatus, krepšininkai buvo treti, tai čia buvo super. Viskas buvo už Lietuvą, širdimis kovojome už Lietuvą“, – tęsė jis.
Ne ką mažiau malonu sportininkams tada buvo grįžti ir į gimtąją Lietuvą, kur oro uoste laukė būrys gerbėjų ir puikius laimėjimus švenčiančių tautiečių.
„Čia buvo labai gražu. Tėveliai sutiko, treneris, visi artimieji, daug pažįstamų ir daug žmonių, kurių aš net nepažįstu, bet jie sveikino. Didžiulį, didžiulį tortą atvežė, pasveikino, buvo daug šampano, visko. Dabar daug prisiminimų labai gražių, kad taip sutiko.
Dabar kiti tą patį gali jausti, kai grįžta, kad tai yra nuostabus jausmas, kai tu atneši Lietuvai bet kokį olimpinį medalį“, – su šypsena kalbėjo olimpinis čempionas.
Turėjo svarbų palinkėjimą
Šiemet oficialiai buvo patvirtinta 50-ies sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė. Į Paryžių vyks plaukimo, lengvosios atletikos, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, baidarių ir kanojų irklavimo, žirginio sporto, buriavimo, breiko, imtynių, sportinės gimnastikos, dviračių sporto, paplūdimio tinklinio ir 3x3 krepšinio atstovai.
„Kuo daugiau važiuoja į olimpiadą, tuo geriau, – džiaugsmingai į tokią rinktinę reagavo R. Ubartas. – Aišku, galbūt ne visi kovos dėl medalių, bet aš linkiu, kad visi pasiektų savo geriausius rezultatus, Lietuvai atneštų garbę, geresnes vietas žaidynėse. Tai irgi yra labai svarbu.“
„Lietuvoje pas mus 2,5 mln. žmonių ir jeigu toks didelis kiekis važiuoja, tai čia puiku, nuostabu. Lietuvos garbę reikia ginti visur – ir sporte, ir visur kitur“, – pridūrė jis.
Tiesa, rinktinė galėjo būti ir dar didesnė, nes per žingsnį nuo olimpinio kelialapio buvo ir vyrų krepšinio rinktinė. Deja, pralaimėję Puerto Rikui lietuviai prarado teisę dalyvauti jau antrose žaidynėse iš eilės, o tai plačiai nuskambėjo per visą Lietuvą.
Nors krepšinį R. Ubartas yra žaidęs tik mėgėjiškai, tačiau sportininkas neslėpė, kad toks krepšininkų pasirodymas nustebino ir jį.
„Prisipažinsiu, kad tas pogrupis neatrodė pats sunkiausias. Aš tikrai galvojau, kad jie praeis. Net negaliu atsakyt, dėl ko taip įvyko, nes čia reikia paklausti ir pačių krepšininkų, ir trenerių ir manau, kad padarys jie analizę didelę, spręs, ką toliau daryti.
Aišku, labai gaila, kad jie nepapuolė. Mes visi sirgome ir matėme, kad galbūt galėjo vyrai, bet nesusižaidė kažkaip, kažko pritrūko.
Bet aš manau, kad nusiminti nereikia, reikia žiūrėti į ateitį ir ruoštis kitoms varžyboms, kurių dar bus ne vienos“, – į ateitį žvelgė jis.
Tokių ar panašių pralaimėjimų ar nesėkmių išvengti sporte bene neįmanoma, nes nugalėtojas daugeliu atvejų yra tik vienas. Ilgą ir įvairiais pasiekimais pažymėtą karjerą turėjęs R. Ubartas pasidalino, kaip pats susigyvendavo su prastesniais pasirodymais.
„Aš galvodavau taip, kad po vienų varžybų iškart matosi ir kitos, – šyptelėjo jis. – Visada darydavau, kad kai ateina kitos varžybos, tai aš jose jau dirbu kaip reikalas. Niekada nereikia nusiminti, reikia eiti į priekį.“
Nors dažniausiai į svarbias varžybas išlydint sportininkus linkima medalių, tačiau R. Ubartas pusšimčiui į Paryžių besiruošiančių lietuvių turėjo kitą linkėjimą.
„Pirmiausia, kad grįžtų be traumų, pasiektų geriausius savo asmeninius rezultatus ar bent priartėtų prie jų ir kad Lietuvėlei atneštų garbę kiek įmanoma kiekvienas“, – užbaigė jis.
Primename, kad 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26-rugpjūčio 11 d. TV3 žiniasklaidos grupė yra oficiali transliuotoja Lietuvoje.
