Į LKF prezidento postą pretenduojantys Mindaugas Balčiūnas ir Robertas Javtokas apie savo planus pranešė rugpjūčio viduryje, o per pastarąjį mėnesį užsikūrusi rinkimų kampanija finišo tiesiojoje kunkuliuoja lyg verdantis katilas.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia į LKF rinkimų batalijas pažvelgti analitiniu kampu – kaip rinkimų kampanijos procesus, strategijas ir technologijas mato Vilniaus universiteto politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius?
Pasak pašnekovų, svarbu, suprasti, kad šiuose rinkimuose reikia įtikti ne visai visuomenei, o konkretiems balso teisę turintiems LKF nariams, todėl tikroji kova vyksta privačiuose susitikimuose, o ne viešoje erdvėje.
Esminis momentas – individualūs susitikimai?
Pažvelkime į kandidatų asmenybes paviršutiniškai ir vizualiai. Iš pirmo žvilgsnio, tai yra kova tarp intelektualaus akademinio pasaulio nario, krepšinio vadybininko Mindaugo Balčiūno ir „Alfa patino“, tituluoto krepšininko Roberto Javtoko. Kiek žmogaus išvaizda ir minčių dėstymo būdai daro įtakos rinkėjams?
Linas Kontrimas: „Labai didelę reikšmę turi auditorija, į kurią kreipiasi kandidatas. Jeigu auditorija, pavyzdžiui, linkusi savo meilę dedikuoti grubiam stačiokui, jis ir bus išrinktas. Čia jau klausimas būtų kitam kandidatui – kaip reiktų pakeisti savo komunikacinę stilistiką, kad ryšys auditorijos prieinamumas būtų kuo didesnis.
Mesu turime labai aiškiai suvokti, kad šiuose rinkimuose patikti reikia ne daugeliui, o pagrindiniams rinkėjams. Tai nėra nacionaliniai rinkimai, o uždaros speciifinės grupės rinkikai. Jie turės pasverti ne tik vizualinę, bet ir dalykinę pusę.
Dėl M. Balčiūno biografijos kaip ir viskas aišku, bet R. Javtoko pristatymuose, kiek pastebėjau, nėra kalbama apie jo intelektualinį, edukacinį potencialą, kurį jis gali atnešti į bene svarbiausią Lietuvos sporto federaciją.
Rinkėjai, kurie priims sprendimą, turės atsakyti į klausimą, ar R. Javtokas atneša tą pokytį, kurio reikia federacijai? O gal M. Balčiūnas gali pasiūlyti kažką naujo, ko dar nebuvo išbandęs dirbdamas federacijose?“
Kokį įspūdį jums, kaip žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalui, palieka viešoje erdvėje vyraujantis LKF rinkimų emocinis fonas?
Dainius Radzevičius: „Reikia pasakyti, kad vyksta dveji rinkimai. Vieni – tikri, o kiti matomi viešoje erdvėje. Panašu, kad vyksta labai daug komunikacijos, kuri nėra matoma didžiajai daliai visuomenės. Antra dalis yra tai, ką matome viešoje erdvėje. Gali susidaryti įspūdis, kad tam tikra informacija, kuri pasirodo žiniasklaidoje, gali turėti tiesioginės įtakos juridiniams vienetams, turintiems balso teisę. Mano giliu įsitikinimu, tai yra du visiškai atskiri rinkimai, o tikroji kova vyksta ne viešoje erdvėje. Manyčiau, informacija viešoje erdvėje šiuo atveju gali padėti apsispręsti tik labai mažai daliai žmonių, kurie dar neturi nuomonės.
Man labai užkliuvo, kokio tipažo informacija praslysta į viešąją erdvę – apie LKF narius, kandidatus, kas juos remia ar neremia.“
Panašu, kad viskas nėra taip „lygiai ir vienodai“, kaip būtų akcijoje „Žinau, ką renku“, kur politikus galima vertinti pagal vienodus standartus. Dabar mes akivaizdžiai matome, kad standartai yra skirtingi. Jeigu tai būtų gatvės peštynės, sakyčiau, kad tai primena kovas be taisyklių.
LKF yra tarsi mini valstybė, kurioje balso teisę turi 150 narių. Robertas Javtokas, panašu, pasimokė iš savo patirties ir šį kartą rinkimų kampanijos metu jau keliauja po Lietuvą ir kalbasi su rinkėjais. Kokią įtaką rinkėjams daro tiesioginiai susitikimai? Ir tuo pačiu, kiek rinkėjams yra paveiki viešoji informacija internete, televizijoje ir kitose medijose?
Linas Kontrimas: „Čia jau būtų klasikinis atsakymas – jeigu tik yra galimybė gyvai paspausti ranką visiems rinkėjams, tai to ir reikia siekti. Taip yra visuose rinkimuose – tiek politikoje, tiek sporte, o ypač aktualu tampa uždaroje bendruomenėje. Rinkikai nori intymumo jausmo – jie nori jausti, kad asmeniškai pažįsta tą žmogų, už kurį atiduos savo balsą. Asmeninis kontaktas labai dažnai tampa lemiamu veiksniu balsuojant. Kai su žmogumi sukuri asmeninį santykį, tada jam gali pristatyti savo turinį.
Kodėl Arvydas Sabonis palaiko R. Javtoką? Todėl, kad jie turi bent keletą bendrysčių, kurios remiasi sportu, bendra atmosfera, kurioje jie yra susiformavę. Kažin, ar M. Balčiūnas galėtų „permušti“ tokį ryšį.
Nesakau, kad pagal tokią pačią, bet pagal panašią analogiją gali būti kuriami ryšiai ir su kitais rinkikais. Galbūt vieni balso teisę turintys LKF nariai pasiduos žinomumo faktoriui, kuris, tikrai galiu garantuoti, nėra lemiamas veiksnys vadovaujant tokiai organizacijai. Kiti, pasikalbėję su kandidatu, pakvies jį eiti į antrą etapą. O jame tampa svarbu tai, ką tu atsineši. Jeigu tu esi tik antraščių žaidėjas, tai nieko iš to gero nėra. Federacija – sudėtingas organizacinis ir vadybinis mechanizmas.“
Dainius Radzevičius: „Betarpiški susitikimai yra vienas svarbiausių formatų. Jeigu susitikimai perauga į bendrus interesus, tikimybė laimėti žymiai padidėja.
Tai tik mano asmeninė nuomonė, bet dažnai LKF nariai turi labai pragmatinių interesų. Tiems, kas renka LKF prezidentą, gali rūpėti žymiai mažesni ir siauresni tikslai nei Lietuvos nacionalinė rinktinė ir jos pajėgumas. Šis momentas yra esminis, norint suprasti, kaip viskas vyksta.
Be jokios abejonės, labiausiai „pasiseka“ tiems, kurie turi tiesioginį kontaktą su nariais ir didesnę galimybę pažadėti pragmatinius dalykus. Tai yra akivaizdi tendencija, kuri dominuoja daugelyje organizacijų. Čia mes prieiname prie pagrindinės temos, ar visi kandidatai turi vienodas sąlygas konkuruoti, ar federacijoje pagalvota, kad kampaniją reiktų padaryti aiškesnę, vienodesnę labiau subalansuota ir vienam, ir kitam kandidatui.
Skirtinga rinkimų strategija
Kandidatai pasirinko skirtingą rinkimų strategiją. Savotiškoje opozicijoje esanti R. Javtoko komanda pasirinko agresyvią taktiką, kurioje netrūksta skambių frazių, kurios neretai tiesiogiai menkina M. Balčiūno asmenybę. Tuo metu dabar valdžioje esanti M. Balčiūno komanda pasirinko nuosaikesnę strategiją ir tarsi nuolat priversta reaguoti ir atsakinėti į oponentų kritiką. Kuri taktika gali labiau suveikti? Galbūt rinkėjai labiau palaikys „aukos“ vaidmenyje atsidūrusį M. Balčiūną?
Linas Kontrimas: „Tokia taktika galima. Bet man atrodo, kad kur kas didesnę reikšmę turi konkrečios rinkėjų auditorijos išmanymas. Jeigu rinkėjui tas agresyvus puolimas nedaro įtakos, tokia strategija nesuveiks. Galbūt R. Javtoko rinkimų štabas yra atlikęs tyrimą ir išsiaiškinęs, kad rinkikas nori, kad M. Balčiūno komanda būtų daužoma, trankoma ir demonstruojama kieta ranka. Bet jeigu žmonės rinksis racionaliai, pasverdami kas už viso to stovi, M. Balčiūnui nėra reikalo į agresiją atsakyti agresija.“
Visada yra bjauru, kai neberandama argumentų kovoti dalykiškai ir yra pereinama į „emocinį spjaudymąsi“. Tas menkina pačią organizaciją ir, beje, toje kampanijoje dalyvaujančius žmones.
Dainius Radzevičius: „Opozicinis kandidatas turi būti gerokai aktyvesnis, ryškesnis ir aštresnis. Jeigu Lietuvos krepšinio rezultatai netenkina reikšmingos dalies rinkėjų, tai gali būti tam tikras spaudimo elementas. Būčiau nustebęs, jeigu oponentas būtų perdėtai „išlaikytas“ ir mandagus. Oponentas, kuris kritikuoja dabartinę valdžią, turi ateiti drąsiai, nešti aiškią žinią, kalbėti dažnai, stipriai ir kartais netgi stipriau nei nusipelno jo konkurentas. Tai – natūrali revoliucionieriaus retorika ir veikla.“
Koks šiuose rinkimuose yra žurnalistu vaidmuo?
Dainius Radzevičius: „Čia yra labai geras klausimas. Ko tikrai neturi daryti žurnalistai, tai užimti išankstinių pozicijų kažką stipriai palaikant ar kritikuojant. Pas taip, deja, nutinka, ypač kalbant apie specializuotus žurnalistus ir nebūtinai sporto.
Čia yra pavojinga riba, nuo kurios tampi propagandos dalimi arba rinkimų kampanijos dalyviu.
Ko labai trūksta, tai objektyvių kriterijų, skaičių, duomenų, ką galvoja federacijos nariai. Formaliais skaičiais galima labai greitai apsigauti ir jais manipuliuoti. Taip pat nepasitikiu vieno ar kito iškilaus krepšininko ar trenerio nuomone, kad atėjus vienam kandidatui bus labai gerai, o atėjus kitam – labai blogai. Puikiai žinome, kad ne visi geri žaidėjai tampa gerais treneriais ir ne visi geri treneriai tampa sėkmingais organizacijos vadovais.“
Klesti konformizmas ir bailumas
LKF rinkimų balsavimas yra slaptas. Naujienų portalo tv3.lt duomenis, ne maža dalis balso teisę turinčių organizacijų baiminasi viešai pareikšti savo nuomonę, nes jiems tai gali turėti neigiamos įtakos po rinkimų. Tai rodo, kad gyvename baimės visuomenėje?
Linas Kontrimas: „Gal ne kiek baimės, kiek bailių visuomenėje. Bailumas neateina iš išorės, bailumas ateina iš mūsų pačių vidaus. Jeigu tu esi bailys, tu būsi bailys visose aplinkybėse. Drąsūs žmonės, žinantys, ko nori, visada ras būdų, kaip pasakyti tiesą savo vadovui, nors ji nėra patogi. Tokie žmonės visada bus paklausesni, nes su jais gali daugiau padaryti. Ypač kalbant apie LKF, kuriai reikia proveržio.“
Su „nupiepusiais“ bailiais nieko čia nepadarysi. Jeigu šis interviu pasieks bent vieną iš rinkėjų, man būtų laimė, kad jie suprastų, kad būtent dabar yra tas laikas, kai reikia drąsiai, labai tiksliai kalbėti ir įvardinti, ko reikia ateityje.
Dainius Radzevičius: „Tai yra liūdniausia dalis, jeigu organizacijos išties bijo pareikšti savo poziciją viešai. Turbūt tie žmonės turi jauseną, kuri paremta patirtimi. Apie tas vidines baimes reiktų kalbėti per kiekvienus rinkimus. Taip pat reiktų kalbėti apie tai, kiek skaidriai ir skirstomi resursai, finansinės lėšos. Jeigu viskas būtų skaidru, niekam nereiktų bijoti susidorojimo. Čia yra skaidrumo standarto klausimas.“
Kaip ir Seimo rinkimuose, taip ir LKF rinkimuose, viešoje erdvėje dominuoja ne idėjų kova, o emocinė, patyčių kova. Ar tai – viso demokratinio pasaulio liga? Kaip rinkimų kampanijas pakelti į intelektualesnį lygį?
Linas Kontrimas: „Demokratinės visuomenės tuo ir yra žavios. Jos turi galimybę keistis.
Dabar, deja, yra labai didelis krytis ir degradacija. Sukūrėme tokias aplinkas, kurioje klesti ne laisvas žodis, nuomonė ir pagarba, o konformizmas ir bailumas.
O tai gimdo komunikacines taktikas ir elgesį, kuris sukuria negatyvų foną. Nieko su tuo nedarant, yra labai didelė tikimybę peraugti į valdomą demokratiją, kuri iš principo niekuo nesiskiria nuo totalitarinės visuomenės.
Jeigu LKF nusistovėjo tam tikras bailumas, rinkimai yra būtent ta vieta, kai galima išeiti su naujais pasisakymais ir nauja pozicija.“
Kandidatai apie savo sprendimą siekti LKF prezidento posto pranešė likus mėnesiui iki rinkimų – paskutinėmis termino dienomis rugpjūčio viduryje. Anksčiau šiems kandidatams klausimai apie dalyvavimą rinkimuose buvo užduoti ne kartą, tačiau jie vengė tiesaus atsakymo. Kas skatina kandidatus tempti gumą iki paskutinės minutės?
Linas Kontrimas: „Nesakau, kad tai yra vienintelė priežastis, nes jų yra ir daugiau, bet vienas iš paaiškinimų – rinkėjų vangumas. Rinkėjai nereikalauja aktyvios kandidatų pozicijos ir reakcijos, todėl kandidatai saugoja savo nervus, pinigus ir stengiasi kampaniją pradėti kuo vėliau. Jeigu rinkėjai būtų aktyvūs, nebailūs, jie priverstų kandidatus pradėti savo kampanijas žymiai anksčiau. Šiuo atveju kandidatai elgiasi lygiai taip pat, kaip ir didžiosios Lietuvos politikos žaidėjai. Dabar yra „madinga“ nutempti rinkimus iki paskutinės dienos, nes šitaip su savimi leidžia elgtis rinkėjai.“
Ar Lietuvai reikalingas naujas nacionalinis krepšinio epas? Galbūt mes jį turime, tik nemokame jo įveiklinti ateities pergalėms? Pavyzdžiui, turėjome auksinio tarpkurio epochą, vėliau krepšinis 50 metų buvo pasipriešinimo sovietų okupacijai forma. Galiausiai, 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojome bronzos medalius ir taip apie save priminėme visam pasauliui.
Dainius Radzevičius: „Manau, kad labai daug kas pasikeitė. Mes su rusais krepšinio aikštėje dabar net kautis negalime, nes mes, kaip ir visas pasaulis, juos tiesiog ignoruojame (šypsosi). Man būtų labai gražu, jeigu Lietuvoje lygiagrečiai eitų tiek vyrų, tiek moterų, tiek vaikų, tiek 3x3, tiek visos kitos krepšinio formos. Ne tik medalis svarbu, bet ir masiškumas. Mes, kaip tauta, mažėjame labai dideliais tempais.“
Kita vertus, tokioje mažoje valstybėje mes turime labai daug įvairių krepšinio lygų – nuo vaikų, įmonių lygų iki veteranų. Tai reikia puoselėti ir vystyti. Varžymasis yra tik vienas sporto momentas. Iš tiesų sportas yra nuolatinis procesas ir gyvenimo būdas.
