Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Varyk treniruoti rinktinės,matyt bulvių lauke su krepšiais pasisėmei patirties...
Patarimų galima prigalvoti daug. Tiek visai komandai , tiek ir atskiriems žaidėjams. Keletas iš jų. Rūškanas veido išraiškas, išeinant iš rūbinės, jas ten ir palikti. Apšilimą daryti intensyviau, negu daromas dabar. Nedrebėti dėl padidintos atsakomybės metant pirmą tritaškį, t.y. pasitikėti savo gebėjimais. Nereikia gražiai mėtyti krepšio link. Tai - beviltiška. Reikia mesti į lanko vidurį. Atšokant nuo krepšio taikant į kitą lanko pusę. Artėjant - atvirkščiai. Nuo lentos metimus iš kelių metrų daug komandų kažkodėl primiršę. Perdavimai per nugarą ar iš kelių metrų metimai puskabliu - retenybė. O juk , jei dar su kaire ranka, tai dengtis sunkiau. Metant iš po krepšio verta pasitelkti įvairovę. Aukštos trajektorijos, pakeičiant atakos pusę ir t.t. Dar geriau dėti kamuolį iš viršaus. Tada bus ne "stogas" o pražanga, jei ką... Būtina greitai apsispręsti kaip perduoti kamuolį - tiesiai į rankas ar nuo žemės. Reikia matyti, kur juda ne tik kolega, bet ir kokiu atstumu priešininkas, kuris gali užkirsti kelią kamuoliui. Čia, brač, PČ, o ne draugiška treniruotė tarpusavyje. Visi greičiai kiti. Manau, kad mūsų suolelis ilgesnis, tad padidintą krūvį turėtumėm lengviau atlaikyt. Tikiu, kad Lietuva net ir po traumų turi didesnį potencialą. Sėkmės reikia visada. Ketvirtfinalyje ypač. Tad to ir linkiu.
ziauriai prastai Jankunas atrodo siame cempionate.
REKLAMA
REKLAMA
P. Jankūnas apie „amerikietiškus kalnelius“, kapitono užduotis ir laukiančius turkus