N.Salukvadze olimpinėse žaidynėse debiutavo būdama 19-metė, kai tą padarė 1988 m. Seulo žaidynėse, kur Sovietų Sąjungai iškovojo auksą 25 m pistoleto rungtyje bei sidabrą 10 m rungtyje.
Barselona, Atlanta, Sidnėjus, Atėnai, Pekinas, Londonas, Rio De Žaneiras ir Tokijus – nuo to laiko ji nepraleido nei vienos olimpiados.
N.Salukvadze savo medalių kraitį papildė Pekine, kai iškovojo 10 metrų šaudymo rungties bronzą, tačiau šis medalis jau buvo po Sakartvelo vėliava.
55-erių metų sportininkė, dalyvaudama Paryžiaus olimpiadoje, pasieks Kanados jojiko Iano Millaro pasiektą 10 dalyvautų olimpinių žaidynių rekordą.
„Dešimt olimpinių žaidynių – tai visas mano gyvenimas, – „Reuters“ sakė N.Salukvadze. – Po pirmosios olimpiados net negalėjau įsivaizduoti, kad dalyvausiu 10 olimpiadų. Turėsiu parašyti knygą, kad paaiškinčiau savo ilgaamžiškumą, tačiau euforija, kurią patyriau po pergalės, privertė mane kasdien sunkiai treniruotis“.
Toje knygoje neabejotinai bus skyrius, skirtas jos tėvui Vachtangui, kuris ją treniravo nuo pat pradžių.
Joje taip pat bus daug vietos jos patirčiai Rio de Žaneire, kur ji ir Tsotne Machavariani tapo pirmuoju mamos ir sūnaus duetu, dalyvaujančiu tose pačiose olimpinėse žaidynėse.
Nusivylimas dėl varžybų vietos
Tačiau buvo akimirkų, kai atrodė, jog Tokijo olimpinės žaidynės bus istorijos pabaiga.
„Po Tokijo buvau nusprendusi pasiduoti. Bet mano tėvas, kuriam buvo 93-eji, pasakė: Iki Paryžiaus olimpiados tik treji metai, gal pabandysi laimėti vietą“, – sakė N.Salukvadze.
„Pagalvojau, kad tėvas niekada nieko neprašė, o tai gali būti paskutinis jo prašymas. Sukaupiau visas jėgas ir sutikau. Šiandien, nepaisant to, kad tėvas mirė, esu laiminga, kad įvykdžiau šį prašymą“.
Be to, jos sūnus taip pat darė spaudimą: „Sūnus man grasino: jeigu pasiduosi, aš taip pat pasiduosiu“, – teigė ji
Nepaisant visų teigiamų emocijų, N.Salukvadze yra nusivylusi vienu dalyku, kuris jos lauks Paryžiaus olimpiadoje.
Šaudymo varžybos vyks už 270 km į šiaurę esančiame Šatoru mieste, o jų perkėlimas toliau nuo pagrindinių varžybų centro, pasak N.Salukvadze, prieštarauja bendrumo dvasiai.
„Man šiek tiek liūdna, kad mūsų nebus Paryžiaus olimpiniame kaimelyje. Šios olimpinės žaidynės rengiamos labiau kaip čempionatas. Olimpinių žaidynių esmė yra ta, kad tą vieną mėnesį visi turi gyventi kartu“, – sakė N.Salukvadze.
