Trečiadienį ir ketvirtadienį kiek lengviau atsikvėpusi mūsų šalies rinktinė savo pasirodymą FIBA Pasaulio krepšinio čempionate Filipinuose tęs šį savaitgalį. Penktadienį ir sekmadienį kol kas tik pergales skynusios mūsų ekipos laukia dvi svarbiausios iki šiol turėtos kovos.
Rugsėjo 1-ąją, penktadienį, 15.40 val. per TV3, naujienų portale tv3.lt ir naujos kartos televizijoje Go3 išvysime Lietuvos ir Graikijos susitikimą, o sekmadienio rytą – kovą prieš JAV.
Daugiau: www.tv3.lt/fiba2023
Svarbiausioms kovoms ruošiasi ir ne visuomet matoma, tačiau ne ką mažiau svarbi rinktinės pusė, kurios darbas prasideda gerokai anksčiau, nei komanda susirenka į stovyklą vasaros viduryje.
„Mūsų darbas viešai nėra matomas, bet jo tikslas – užtikrinti kaip įmanomai greitesnį ir efektyvesnį sveikatos problemų sprendimą ir kiekvieno žaidėjo maksimalų pajėgumą čempionato metu – nuo traumų prevencijos iki geriausios įmanomos fizinės formos“, – pasakoja L. Šiupšinskas ir atskleidžia svarbiausius medikų komandos tikslus ir uždavinius.
Keturi medikai – keturios svarbios rolės
Kartu su rinktine į svarbiausius turnyrus vykstančios medikų grupės sudėtis jau kurį laiką yra beveik nekintanti. Į Aziją kartu su lietuviais šiemet išvyko keturių medikų komanda – visi jie yra kineziterapeutai.
„Šios medikų komandos branduolys, kuriame vieni kitais pasitikime, yra stiprus ir labai svarbus, išgrynintas per daugelį metų. Komandinis darbas vyksta ne tik tarp žaidėjų ar trenerių štabe – jis būdingas ir medikų grupei“, – pasakoja L. Šiupšinskas.
Anot Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeuto, visi į turnyrą atvykę medikai Filipinuose turi aiškias funkcijas ir roles.
„Nors tą darbą galime atlikti visi, vienas iš mūsų yra pagrindinis masažuotojas. Kito pagrindinė užduotis yra teipavimas. Trečias užtikrina maisto papildų paruošimą. Ketvirto pagrindinė funkcija – darbas su įvairia fizioterapine įranga. Jei priskirtume ir mūsų Juozuką, tai būtume penkiese“, – pasakoja jis.
Pasiruošimą čempionatui pradeda gerokai anksčiau nei rinktinė
Nematomos rinktinės pusės pasiruošimas čempionatui prasideda dar gerokai prieš rinktinės stovyklą vasarą. Pirmiausiai nutariama, kas sudarys medikų komandą, o vėliau – kokių medikamentų, priklausomai nuo šalies, kurioje vyks čempionatas, prireiks.
„Taip pat svarstome, kokie žaidėjai atvyksta į rinktinę. Šiuos krepšininkus žinome pakankamai gerai – analizuojame jų sveikatos istoriją, negalavimus sezono metu, numatome, kokias problemas reikės spręsti stovykloje“, – vardija kineziterapeutas.
L. Šiupšinskas pasakoja, jog prieš kiekvieną čempionatą įvykdoma kruopšti visų sportininkų sveikatos patikra: atliekami kraujo, įvairūs širdies darbo tyrimai, užrašomos kardiogramos. Vėliau, priklausomai nuo rezultatų, medikai sprendžia, kam ir kokių papildų reikia, aiškinasi, ar kam nors reikalingas gydymas dar iki stovyklos.
Patys medikai taip pat visuomet stengiasi kelti savo kvalifikaciją – lanko seminarus, skaito medicininę literatūrą. Visų gydytojų susirinkimą prieš čempionatą organizavo ir FIBA – čia aptarti dopingo kontrolės klausimai, vietos medicininės pagalbos galimybės.
Kokios priemonės reikalingos medikams?
Anot L. Šiupšinsko, į čempionatą tenka vežtis daugybę priemonių ir inventoriaus. Medikams svarbu turėti platų vaistų pasirinkimą, įvairių pleistrų ir teipavimo priemonių – tiek, pavyzdžiui, čiurnų priežiūrai, tiek ir greitajai pagalbai suteikti.
„Atskira grupė – maisto papildai ir atsistatymo priemonės, kurias kiekvienam žaidimui ir kiekvienam žaidėjui paruošiame individualiai. Kiekvienas jų, priklausomai nuo krūvio, gauna savo vitaminus“, – pasakoja jis.
Tiesa, medikų krepšelyje rastumėte ne tik vien su sportu susietą inventorių. Jie visuomet pasirengę ir kitokiems negalavimams – slogos, gerklės, kondicionierių sukeliamų problemų suvaldymui bei miego sutrikimų atvejams.
„Turime net ir defibriliatorių. Tai – būtina priemonė keliaujant, jei, neduok dieve, nutiktų ekstremali situacija. Vežiojamės ir daug fizioterapinės įrangos – elektroterapijos, magnetinės terapijos, masažinius stalus“, – vardija kineziterapeutas.
Čempionatas vyksta Azijoje, todėl, kaip pastebi L. Šiupšinskas, įvairių bėdų gali sukelti ir egzotiškesnis maistas. Vis dėlto viešbutyje, kuriame apsistoję rinktinės krepšininkai, maisto pasirinkimas yra gana europietiškas.
Atsakomybę už tai, ką valgo, jaučia ir patys krepšininkai. „Į rinktinę pakviesti žaidėjai yra ne tik geri krepšininkai – jie yra profesionalai, žinantys rizikas. Jei kas nors iš jų valgo ką nors įdomesnio, žino, kaip atsirinkti saugų maistą ir nebando egzotinių dalykų, kurių organizmas gali nepriimti, ir dėl kurių sutriktų ne tik virškinimas, bet ir atsirastų papildomų problemų visai rinktinei“, – atskleidžia kineziterapeutas.
Darbas – ne tik krepšinio aikštelėje
Krepšinis – intensyvi sporto šaka, sukelianti nemenką krūvį sąnariams. Todėl, kaip pastebi L. Šiupšinskas, prieš pradedant sportuoti, visuomet reikia įsivertinti ir savo fizines galimybes – ar žmogus buvo pakankamai aktyvus anksčiau, ar turi gerą fizinį pasirengimą. Anot kineziterapeuto, įvairios traumos dažniausiai nutinka tada, kai organizmas nėra pasiruošęs krūviams.
„Antras dalykas – reikia pagalvoti apie pramankštą arba apšilimą. Nedaug kas žino, bet krepšininkai prieš varžybas ne mažiau nei valandą atlieka individualiai jiems pritaikytą pramankštą. Tai, ką mato žiūrovai – tą kamuolio mėtymą į krepšį sustojus eilute – yra tik paskutinė pramankštos fazė. Prieš ją vyksta nuoseklus, sistemingas krepšininko parengimo rungtynėms darbas“, – užkulisius atskleidžia L. Šiupšinskas.
Lygiai toks pat svarbus yra ir atsistatymas po rungtynių – pradedant ledo voniomis, baigiant masažu, magnetinėmis terapijomis ar net specialiomis procedūromis, padedančiomis palaikyti sausgyslių ir raiščių elastingumą, kad jie nesustingtų.
Kad krepšininkai po svarbesnių rungtynių neretai pasinaudoja ledo voniomis, pastebėjo ir jų gerbėjai socialiniuose tinkluose. L. Šiupšinskas atskleidžia, kam visa tai reikalinga: „Po kiekvienos sunkesnės treniruotės Taivane darėme ledo vonias – buvo pripilami kubilai, kuriais turėjome galimybe pasinaudoti rinktinės rūbinėje. Daugumai žaidėjų, siekiant sumažinti nuovargį, raumenų, sąnarių ir sausgyslių apkrovas, teko apie 10 minučių mirkyti galūnes apie 12 laipsnių temperatūros vandenyje.“
Taip pat rinktinės medikai taiko ir krioterapiją – šalčio ir kompresijos derinimą, naudoja vadinamąsias limfodrenažines kojines – oro slėgio principu veikiančias iki kirkšnies siekiančias kojines, kurios skatina limfos nutekėjimą, sumažina nuovargį.
Rytoj, rugsėjo 1 d. (penktadienį), stebėkite:
12.45 val. ISPANIJA – LATVIJA
15.40 val. LIETUVA – GRAIKIJA
Svarbiausias FIBA Pasaulio taurės rungtynes rugpjūčio 25 – rugsėjo 10 dienomis rodys TV3 kanalas ir naujienų portalas tv3.lt, o visas čempionato kovas pamatyti galės „Go3“ televizijos žiūrovai.
