Net ir netekę dviejų starto penketo žaidėjų ir lyderių – Bamo Adebayo su Goranu Dragičiumi – „Heat“ krepšininkai sušvelnino serijos iki keturių pergalių rezultatą iki 1:2. Velniškai svarbus ketvirtasis mūšis vyks naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. Rungtynės prasidės 4 val. Lietuvos laiku, jas tiesiogiai transliuos „TV3 Sport“ kanalas ir go3.lt.
Prieš šias rungtynes kviečiame susipažinti su neeiline „Heat“ žvaigždės gyvenimo istorija.
Ji prasidėjo ne pačios geriausios reputacijos Hjustono priemiestyje. Tėvas J. Butlerį paliko, kai šis dar buvo kūdikis. Tačiau didžiausias gyvenimo sukrėtimas dar buvo priešakyje – kai būsimai NBA žvaigždei buvo vos trylika metų, mama išvarė jį iš namų.
„Man nepatinka, kaip tu atrodai. Tu turi išeiti“, – tokius sunkiai suvokiamus žodžius iš mamos išgirdo J. Butleris. Apie tai krepšininkas papasakojo pats, kai pateko į NBA.
J. Butleris tada pradėjo klajoti – trumpam apsistodavo pas įvairius draugus, kol galiausiai atrado prieglobstį ir draugystę, pakeitusią gyvenimą.
Vidurinėje mokykloje jis susipažino su dabartiniu amerikietiškojo futbolo žaidėju Jordanu Leslie. Vaikinai greitai tapo draugais ir netrukus šeimos nariais.
J. Leslie kartą pakvietė J. Butlerį pernakvoti šio namuose – taip viena diena tapo savaite, vėliau mėnesiu, kol galiausiai J. Leslie mama Michelle Lambert priėmė klajojusį benamį į savo šeimą, kurioje ir taip jau buvo 7 vaikai.
„Jie priėmė mane į savo šeimą ir ne dėl to, kad žaidžiau krepšinį. Jordano mama yra labai mylinti, ji tiesiog taip elgėsi. Tada negalėjau tuo patikėti“, – sakė J. Butleris.
Baigęs mokyklą J. Butleris nebuvo itin vertinamas skautų ir persekiojamas didžiųjų universitetų – galiausiai įstojo į vietinę Teksaso kolegiją, kuri net nežaidė aukščiausioje studentų krepšinio lygoje.
Tačiau puikus debiutinis sezonas atkreipė pirmojo diviziono ekipų dėmesį ir jam pirmą kartą teko palikti Teksasą – J. Butleris išvyko žaisti į „Marquette“ universitetą. Pirmieji metai buvo sunkūs – per rungtynes jis rinko 5,6 taško ir 3,9 atkovoto kamuolio.
J. Butleris norėjo viską mesti ir grįžti namo, bet naujoji mama M. Lambert įtikino to nedaryti – patarė žiūrėti ne į dabartinį momentą, o tai, ką jis gali duoti ateityje.
Patarimas suveikė – jau kitą sezoną J. Butleris gavo ženkliai svarbesnį vaidmenį komandoje, o statistiniai rodikliai šoktelėjo iki 14,7 taško ir 6,4 atkovoto kamuolio.
Dar vieni sėkmingi metai atvedė jį į NBA naujokų biržą, kur jį 30-uoju šaukimu pasirinko Čikagos „Bulls“.
Dar prieš šią naujokų biržą, neįvardintas NBA klubo vadovas apie J. Butlerį sakė: „Jo istorija yra viena įspūdingiausių, kurią girdėjau per savo darbo metus NBA. Jimmy gyvenime buvo tiek daug momentų, ties kuriais jis turėjo susimauti, bet kiekvieną kartą jis įveikdavo bet kokias išankstines nuostatas. Kai kalbi su juo – o Jimmy nelabai mėgsta apie tai kalbėti – jauti, kad šis vaikis savyje nešiojasi didybę“.
Ir šią didybę greitai pajuto visa NBA – pirmaisiais keliais karjeros metais J. Butleris buvo vertinamas kaip gynybos specialistas, bet palaipsniui prie šio elitinio įgūdžio jis vis gerino ir puolimo skaičius, kol ketvirtajame sezone pasiekė 20 taškų ribą.
Čikagoje jis įtvirtino žvaigždės statusą. Vėliau sekė keli metai Minesotos „Timberwolves“ komandoje, kurią J. Butleris paliko skandalingai – vidinių nesutarimų draskyta ekipa niekada nepasiekė savo potencialo, o krepšininkas ne kartą garsiai pareiškė, jog taip nutiko dėl jaunųjų komandos žvaigždžių, tingėjusių dirbti.
Kartą treniruotės metu jis su antrojo penketo žaidėjais įveikė iš lyderių sudarytą penketuką ir taip trinktelėjo „Timberwolves“ durimis.
Vėliau sekė trumpas sustojimas Filadelfijos „76ers“, bet ir šios kai kurie nariai neitin svetingai priėmė J. Butlerio charakterį – aikštėje, kaip ir gyvenime, jis yra nuožmus karys, to paties atsidavimo darbui ir žaidimui reikalaujantis ir iš komandos narių.
Galiausiai J. Butleris nutūpė Majamyje, kur rado viską, ko norėjo ir jau pirmą sezoną atvedė ekipą į NBA finalą.
Per šią kelionę NBA apie J. Butlerį buvo prirašyta ir pasakyta visko – jis vadintas „problema, kuri apsirengusi kaip lyderis“ ir atmosferą nuodijančiu krepšininku, nuolat keliančiu konfliktus.
Tačiau tiesa yra ta, kad J. Butleriui rūpi tik pergalės ir buvimas geriausiu. Jeigu aplink esantys žaidėjai nevertina šių dalykų ir jų galutinis tikslas nėra pergalė, J. Butleris tiesiog nepritampa ir savo elgesiu bando išprovokuoti žaidėjus siekti daugiau.
Šis krepšininko elgesys net sukūrė posakį, kuris NBA reiškia sunkų darbą – „Jimmio kultūra“.
Jis nėra tipinė NBA žvaigždė – jam nerūpi asmeninė statistika, dėl komandos pergalės jis aikštėje daro viską ir jeigu mato, kad kitiems puolime sekasi gerai, gali net nežiūrėti į krepšį, o stengtis labiau įtraukti komandos draugus.
Panašu, kad nesavanaudiškumas atėjo iš šeimos, kuri jį priglobė sunkiausiomis akimirkomis. Tačiau jis nenori, kad žmonės dėl tokios gyvenimo istorijos jaustų gailestį.
„Žinau, kad kažką rašysite, bet prašau, nerašykite tokiu būdu, kad žmonės manęs gailėtų. Nekenčiu to. Nėra dėl ko manęs gailėtis. Dievinu tai, kas nutiko man. Tai padarė mane tuo, kas aš esu. Esu dėkingas už iššūkius, kuriuos patyriau. Prašau, neleiskite žmonėms jausti gailesčio man“, – vienam ESPN žurnalistui yra sakęs jis.
Nepaisant sunkių gyvenimo išbandymų J. Butleris išsaugojo viduje ir kitą svarbų jausmą – atleidimą. Neįtikėtina girdėti, bet jis visiškai nepyksta dėl savo biologinių tėvų elgesio ir su jais bendrauja.
„Nelaikau savyje nuoskaudų. Vis dar kalbuosi su savo šeima – mama, tėčiu. Mylime vienas kitą. Tai niekada nepasikeis“, – teigė jis.
Kad J. Butlerio charakteris nėra eilinis įrodo ir linksma istorija NBA „burbule“ – čia jis atsivežė savo kavos aparatą ir po 20 dolerių pardavinėja kavą.
Paklaustas, kodėl kaina tokia didelė, jis atsakė, kad „vyrukai, gyvenantys čia, gali sau tą leisti“.
Toks yra J. Butleris – tokio paties atsidavimo ir kovos galime laukti ir ketvirtame NBA finalo mūšyje, bet net jeigu jį „Heat“ pralaimės, tai dar nebus taškas. „Jimmio kultūra“ puikiai prigijo Majamyje ir ši komanda nepasiduos.
