Likimas žavus tuo, kad į gyvenimo verpetus reguliariai mesteli netikėtų sutapimų. Lygiai prieš dešimt metų, 2014 m. birželio 17 d., B. Matkevičius pasirašė kontraktą su tituluočiausiu visų laikų NBA klubu ir oficialiai tapo „keltų“ dalimi.
Praėjus dešimtmečiui, birželio 17 d., „Celtics“ krepšininkai legendinėje „TD Garden“ arenoje 106:88 užtikrintai nugalėjo Dalaso „Mavericks“ ir 18-ąjį kartą tapo NBA čempionais.
Triumfo sūkuryje buvo ir Lietuvos Trispalve apsigaubęs 41-erių B. Matkevičius. Taip baigėsi jau 78-asis NBA sezonas, o „Celtics“ organizacija iki šiol yra triumfavusi net 23 proc. iš jų. Tai yra didžiausias skaičius tarp visų 30 klubų, o arčiausiai „keltų“ – vienu titulu mažiau turintys principiniai varžovai iš Vakarų pakrantės – Los Andželo „Lakers“.
„Prisipažinsiu, ypač pradžioje, pakeitus darbo pobūdį, buvo dvejonių, minčių apie permainas. Buvo įvairių psichologinių iššūkių, svarsčiau galimus scenarijus, klausiau savęs, kam man to reikia? Nebūčiau sau atleidęs, jeigu būčiau palikęs Bostoną ir klubas būtų tapęs NBA čempionu“, – naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistui Baliui Šmigelskui pasakojo NBA čempionas Benas Matkevičius.
„Santykiuose taip jau yra – kuo daugiau į juos investuoji, tuo skaudžiau būna išsiskirti. O mes su Bostonu į savo santykius investavome labai daug. Sunku pasakyti tai žodžiais, bet būti NBA čempionų organizacijoje... Man tai reiškia nepaprastai daug.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusį sezoną NBA čempionais tapo du Denverio „Nuggets“ lietuviai – klubo generalinio direktoriaus asistentas Tomas Balčėtis ir skautų personalo direktoriaus asistentas Martynas Pocius.
2011 m. pirmuoju lietuviu laimėjusiu NBA čempionatą tapo tarptautinis Dalaso „Mavericks“ skautas Alvydas Pazdrazdis.
Tiesa, NBA čempionate, kaip krepšininkas, kol kas nėra triumfavęs nė vienas lietuvis.
Daugiau B. Matkevičiaus minčių apie auksinį Bostoną, NBA ir savo gyvenimo filosofiją – išskirtiniame tv3.lt interviu.
Klubo darbuotojams – išskirtinis dėmesys
Kaip jaučiasi naujasis NBA čempionas ir ar Bostonas dar švenčia?, – pradėjo pokalbį su „Celtics“ skautu.
Iš tikrųjų, tai ruošiamės paradui, kuris bus penktadienį (pokalbis Lietuvos laiku vyko ketvirtadienį vakare, – autoriaus pastaba). Reikia daug ką sužiūrėti ir suplanuoti – kur eiti, kur dalyvauti ir pan. Visas miestas dabar nusidažęs žaliai – labai smagu tai matyti.
Šiaip, kalbant apie šventimą, jau kitą rytą po triumfo turėjome būti treniruočių salėje, kur vyko potencialių NBA naujokų peržiūra. Manau, pavyko išlaikyti sveiką balansą tarp šventimo, emocijų ir profesionalumo (šypsosi).
Kaip suprantu, savo darbus pasidėliojote taip, kad NBA finalo serijos metu būtumėte kartu su pagrindine komanda?
Kai patekome į finalus, „Celtics“ vadovybė visus klubo skautus ir darbuotojus iškart pakvietė į Bostoną. Visi buvome vienoje vietoje, kartu viską išgyvenome kaip šeima. Buvo rezervuoti viešbučiai, apmokėta kelionė į Dalasą – kartu skridome su komanda į ketvirtąsias rungtynes.
Pergalės atveju buvo užsakytas viešbutis ir visa šventė. Aišku, tas rungtynes pralaimėjome ir švęsti neteko – tą pačią naktį po rungtynių grįžome į Bostoną.
Apie „Celtics“ vadovybę galiu pasakyti tik geriausius žodžius – ji labai draugiški, labai gerbia ir vertina visus darbuotojus.
Daugeliui gali kilti klausimas – NBA čempionų žiedus gauna tik žaidėjai ir treneriai, ar visi klubo administracijos darbuotojai?
Tai priklauso nuo kiekvieno NBA klubo ir jo taikomos politikos darbuotojų atžvilgiu. Paprastai yra padaromas sąrašas, kurie organizacijai nusipelnę ir svarbūs žmonės turėtų gauti žiedus. Kiek žinau, tų žiedų versijos kažkiek skiriasi – vieni būna dalijami žaidėjams ir treneriams, kiek kiti – kitiems susijusiems asmenimis.
O kaip pats nujaučiate, gausite NBA čempiono žiedą?
Tikėtina, kad taip. (šypsosi). Kol kas mes apie tai nekalbame, nes visi supranta, kad žiedai bus dalijami tik kito sezono pradžioje. Bet matant klubo savininkų ir vadovų dosnumą, profesionalumą, požiūrį į darbuotojus, turėčiau gauti. Dabar apie tai negalvoju, norisi tik džiaugtis ir išgyventi šią akimirką.
Norint geriau suprasti NBA klubų mastus, ar galite pasakyti, kiek apytiksliai įvairių sričių specialistų dirba „Celtics“ organizacijoje?
Sudėjus visus trenerius, skautus, finansų skyriaus darbuotojus, bilietų pardavimo komandas ir t. t., klube dirba maždaug 220 žmonių.
Kelyje link čempionų žiedų – ir psichologiniai iššūkiai
Nėra abejonių, kad šis „Celtics“ titulas buvo užtarnautas ir visiškai pelnytas. Ar nėra vidinio jausmo, kad šita Bostono komanda yra tokia gera, kad NBA čempionu buvo galima tapti kiek anksčiau?
Reikia pripažinti, kad 2013 m. į klubą atvykęs Bradas Stevensas (klubo treneris, vėliau tapęs „Celtics“ prezidentu), kiek paspartino visą procesą.
Paprastai viskas būtų vykę lėčiau, bet puikiai atlikti mainai, pasirinkimai NBA naujokų biržoje atvedė į situaciją, kad per paskutinius 8 sezonus mes turėjome 6 Rytų konferencijos finalus.
Kalbant apie mane, aš visada turėjau tikslą laimėti čempionatą su šia komanda, su šio klubo logotipu. Šitas laimėjimas yra tarsi šviesa tunelio gale. Aš mačiau, kaip sunkiai dėl to dirbo klubo vadovybė, kaip stipriai ir gerąja prasme jie yra išprotėję dėl „Celtics” pergalių.
Man nepaprastai patinka klubo vertybės ir vidinė kultūra. Nėra taip, kad viešoje erdvėje savininkai ir vadovai kalba vienaip, o iš tikrųjų elgiasi kitaip. Ne, viskas vyksta taip, kaip buvo pasakyta – nėra jokių prasilenkimų su viešai deklaruojamais dalykais. „Celtics“ yra ne darbas, tai – gyvenimo būdas.
Kaip suprantu, šis čempionų titulas jums asmeniškai suteikia dar daugiau motyvacijos ateityje?
Per tą dešimtmetį buvo ir labai džiugių, ir sudėtingų momentų. Buvo įvairių pasiūlymų iš Eurolygos klubų. Prisipažinsiu, ypač pradžioje, pakeitus darbo pobūdį, buvo dvejonių, minčių apie permainas. Buvo įvairių psichologinių iššūkių, svarsčiau galimus scenarijus, klausiau savęs, kam man to reikia?
Nebūčiau sau atleidęs, jeigu būčiau palikęs Bostoną ir klubas būtų tapęs NBA čempionu. Santykiuose taip jau yra – kuo daugiau į juos investuoji, tuo skaudžiau būna išsiskirti. O mes su Bostonu į savo santykius investavome labai daug. Sunku pasakyti tai žodžiais, bet būti NBA čempionų organizacijoje... Man tai reiškia nepaprastai daug.
Galime kalbėti apie bet kurią šalį ar organizaciją, bet visur svarbiausia yra patys žmonės. Jie ir apsprendžia – nori į ten sugrįžti ar ne. „Celitcs“ klube būtent žmonės ir bendravimas su jais yra tai, kas man patinka labiausiai – jie atsidavė ir labai žemiški.
„Celtics“ yra unikali vieta ir šiaip sau į čia nepateksi, todėl labai vertinu kiekvieną dieną šiame klube.
Su Bostonu turiu dar du sezonus galiojantį kontraktą. O kaip bus toliau, parodys pats gyvenimas. Šiuo metu esame patenkinti bendradarbiavimu, bet dienos pabaigoje tai vis tiek yra verslas.
Sėkmės priežastis – iš kartos į kartą perduodama išmintis ir žinios
Jaysonui Tatumui dar vos 26-eri, Jaylenui Brownui – 27-eri. Kiek ilgai dabar Bostonas bus konkurencingas kovoje dėl žiedų?
Taip, pagal šį rodiklį viskas atrodo labai gerai, bet daug ką apsprendžia išaugusi krepšininkų vertė, algų kepurė ir prabangos mokesčiai. Tai jau klausimai klubo savininkams ir vadovybei. Jie turės pasirinkti kelią, kuriuo Bostonas eis toliau.
Kur slypi priežastys, kad Bostonas sugeba būti tokiu sėkmingu tiek mainų karuselėje, tiek naujokų biržose?
Manau, kad tai yra iš kartos į kartą perduodama išmintis. Ja dalinasi tik labai siauras ratas žmonių ir priėjimą prie tokios informacijos, kokia disponuoja buvę ir esami „Celtics“ generaliniai vadybininkai, turi tik išrinktieji. Tai yra daugelio dešimtmečių įdirbis.
Man iki to – dar labai tolimas kelias. Lygoje „vaikšto“ labai daug neteisingos informacijos ir gandų – labai lengva šioje vietoje paslysti. Tuo metu „Celtics“ vadovai visada gauna tik teisingą informaciją, todėl žino, kaip planuotis tolimesnius savo žingsnius.
Kokie klubo prezidento Brado Stevenso planai? Jis šiuo metu yra faktinis klubo generalinis vadybininkas. Ar jis save ateityje dar mato kaip trenerį, ar koncentruojasi į vadybos darbus?
Aišku, geriausiai į šį klausimą atsakytų jis pats. Bradas yra dar labai jaunas specialistas ir, manau, ateityje galėtų svarstyti įvairius karjeros variantus. Dabar jis džiaugiasi, kad galėjo būti Bostone ir praėjusį sezoną stebėti didžiąją dalį savo sūnaus koledžo rungtynių. Būdamas vyr. treneriu jis to tikrai sau negalėtų leisti. Visur yra skirtingi gyvenimo etapai, todėl sunku prognozuoti, kas bus ateityje. Aš manau, kad jeigu B. Stevensas ateityje nuspręstų grįžti į treniravimą, jis vėl būtų labai sėkmingas treneris.
B. Stevensas klubo vyr. treneriu tapo būdamas vos 36-erių. Joe Mazzulla, būdamas 35-erių, tapo jauniausiu visų laikų treneriu, kuriam pavyko laimėti NBA čempionatą. Akivaizdu, kad tokia solidi organizacija kaip „Celtics“ nebijo pasitikėti jaunais specialistais. Ką tai sako apie Bostoną?
Vis tiek viską lemia kompetencijos ir tai, kaip treneris išmano bendravimo su žaidėjais dalį. Joe Mazzulla visa tai išmano labai gerai. Nėra taip, kad Bostonas renkasi trenerius pagal pasą ar amžių. Svarbu kompetencijos, trenerio komunikacija, psichologijos išmanymas. Pats J. Mazzulla turi labai artimą ryšį su Jaysonu Tatumu – jis daug metų dirbo jo asmeniniu treneriu.
Bostonas – pasaulio sporto sostinė
Kuo yra išskirtinis Bostono miestas? Mums, gyvenantiems Lietuvoje, tai atrodo labai sportiškas megapolis.
Bostone sporto klubai jau 06:00 val. ryto būna pilni. Sakyčiau, kad čia išskirtinumas, nes Europoje į sporto klubus dauguma eina ne prieš, o po darbo (šypsosi).
Kalbant apie profesionalų sportą, Bostonas tikrai yra išskirtinis, nes čia yra visi keturi didžiausi ir populiariausi JAV sportai – krepšinis, ledo ritulys, beisbolas ir amerikietiškas futbolas. Visos keturios komandos – „Celtics“, „Bruins“, „Red Sox“, „New England Patriots“ – turi pergalingą istoriją ir yra čempioniški klubai. Sporto kalendorius sudėliotas taip, kad čia sporto sezonai tęsiasi ištisus metus ir sporto mėgėjai visada turi ką veikti ir ką palaikyti.
Nebijočiau pasakyti, kad Bostonas yra viso pasaulio sporto sostinė.
Benai, jūsų veikla neapsiriboja vien krepšiniu. Vedate tinklalaides, kuriose svečiuojasi garsios NBA ir Europos krepšinio asmenybės, domitės įvairiomis filosofijos kryptimis, todėl matote gyvenimą plačiu kampu. Kuo šiandien remiasi jūsų gyvenimo filosofija?
Aukščiau visko man yra žmogiškos vertybės, kiek tu esi sąžiningas bendraudamas su kitais žmonėmis ir kiek nutyli, nuo ko pats gali vėliau nukentėti.
Aš noriu gyventi gražiausią gyvenimą, kuris yra įmanomas. Už 30–40 metų nesigailėti, kad kažką praleidau ar kažko nepadariau, nors norėjau ir galėjau padaryti. Noriu pasiimti iš kiekvienos dienos maksimumą.
Noriu gyventi su šypsena. Vengiu gyvenime situacijų, kurios mane įtraukia į negatyvą ir intrigas. Žinoma, sporte būna visko – stresas ir pykčiai neišvengiami. Bet egzistuoja blogasis ir gerasis stresas. Blogasis stresas ėda tavo organizmą, ėda tavo sveikatą. Dažniausia tai būna situacijos, kai žmogus pasimetęs, nežino savo paskirties, neturi tikslų, jį supa negatyvas.
Gerasis stresas pakelia žmogaus tonusą, paskatina turėti ir įveikti iššūkį. Man labai svarbu visa tai išgyventi ir prisiminti savo gyvenimą kaip įdomų ir pilnavertį.
