Būsimas treneris sės ant tikrai įkaitusios kėdės, nes rezultatą reikės parodyti čia ir dabar. Lietuva neįvykdė sau kelto tikslo ir per pasaulio čempionatą Kinijoje nepelnė tiesioginio kelialapio į kitų metų Tokijo žaidynes. Tam reikėjo būti tarp dviejų geriausių Europos rinktinių.
Mūsiškiai čempionate finišuos tarp 9-16 vietų ir parsiveš tik kvietimą į olimpinį atrankos turnyrą. Jų viso bus keturi ir jie bus rengiami kitų metų birželį, prieš pat žaidynes Japonijoje.
24 komandos bus paskirstytos į keturis turnyrus po šešias, o į Tokiją keliaus tik turnyrų nugalėtojai.
Atrankoje be lietuvių iš stipriausių pasaulio rinktinių tikrai dalyvaus Italija, Rusija, tikriausiai prisijungs Vokietija ir Turkija. Prie jų dar pridėsime keturias iš šių rinktinių: Ispanija, Serbija, Graikija, Prancūzija, Čekija arba Lenkija.
Europos žemynas dar gaus du vardinius kvietimus, kurio tikrai norės Slovėnija su Luka Dončičiumi, žvaigždžių turinti Kroatija, taip pat Latvija su Kristapu Porzingiu.
Triumfuoti atrankoje tikrai nebus lengva užduotis, o Lietuva kels tik vieną tikslą – laimėti ją. Neįvykdžius šios užduoties būsimo trenerio karjera rinktinėje gali būti itin trumpa.
Užbėgant įvykiams už akių galime iš karto išbraukti užsieniečius ir dvi garsiausias vietines pavardes – Šarūną Jasikevičių ir Rimą Kurtinaitį.
Abu treneriai dirba Eurolygos klubuose ir net neturėtų galimybių treniruoti rinktinės atrankos langų metu, nes tuo metu yra žaidžiamos rungtynės stipriausioje Europos klubinio turnyro lygoje.
Tiek Š. Jasikevičius, tiek R. Kurtinaitis jau yra viešai sakę, kad dirbti nacionalinėje komandoje neketina. Šaras vasaras leidžia su šeima, kuriai sezono metu skiria mažai dėmesio. „Žalgirio“ treneris pasileidžia į kelių mėnesių kelionę po pasaulį ir taip atsigriebia bei atgauna jėgas. Pavyzdžiui šią vasarą Š. Jasikevičius spėjo aplankyti Graikiją, JAV, kitas valstybes.
43-ejų treneris kol kas nedega noru dirbti rinktinėje, kai R. Kurtinaičio situacija yra kiek kitokia. Maskvos srities „Chimki“ dirbantis lietuvis turbūt rimtai apsvarstytų darbą nacionalinėje komandoje, jeigu vis dar būtų bedarbis.
R. Kurtinaitis yra sakęs, kad neįsivaizduoja darbo vienu metu tiek klube, tiek rinktinėje, nes nei vieno, nei kito nepadarysi tinkamai.
Trečia, garsiausia, bet turbūt mažai reali pavardė yra Jono Kazlausko. 64-erių treneris, rinktinę palikęs po 2016 metų Rio žaidynių, šiuo metu neturi darbo ir viešumo bei dėmesio tikrai nėra pasiilgęs. Abejotina, kad labiausiai patyręs Lietuvos treneris pasiryžtų avantiūrai.
Tuo tarpu užsieniečių prie rinktinės vairo nenori matyti pati Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Po šių trenerių logiškai norisi kelti Kazio Maksvyčio kandidatūrą. Jaunas, 42-ejų treneris jau spėjo įrodyti, kad gali pasiekti maksimumą.
Su jaunimo rinktinėmis jis laimėjo visus aukso medalius, kurie buvo įmanomi. Dalis tų rinktinių narių dabar vilki vyrų rinktinės marškinėlius. Tai specialistas, kuri palaiko gerus santykius su žaidėjais, nėra per griežtas su jais, bet krepšininkai jo klauso.
Klubinėje aplinkoje K. Maksvytis daugiausiai dirbo su Klaipėdos „Neptūnu“, sugebėjo šią ekipą išvesti į Eurolygą ir čia neprisidaryti gėdos.
Su uostamiesčio ir Panevėžio „Lietkabelio“ ekipomis K. Maksvytis sugriovė nusistovėjusią pusiausvyrą Lietuvoje, kai į LKL finalus patekdavo tik „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“.
Perėjimas šią vasarą į Parmos „Parma“ komandą K. Maksvyčiui taip pat neturėtų trukdyti, nes ši nežais Eurolygoje.
Vienintelis argumentas prieš – K. Maksvytis pirmą kartą dirba užsienio komandoje, Rusijoje gaus didelius pinigus ir norėdamas įsitvirtinti gali nenorėti plėšytis tarp dviejų darbų bei koncentruosis tik į klubinį darbą.
Tv3.lt šaltinių teigimu, K. Maksvytis gavęs tokį pasiūlymą, priimtų iššūkį. Kaip kitas realus kandidatas įvardijamas Darius Maskoliūnas, užimantis Š. Jasikevičiaus asistento pareigas.
Be K. Maksvyčio logiškų variantų nėra tiek ir daug. Evaldas Kairys yra dar vienas jaunas ir ambicingas treneris, kylantis karjeros laiptais.
Dvejus metus puikiai Talino „Kalev/Cramo“ dirbęs E. Kairys kaip tik šiuo metu yra be darbo ir galėtų iš karto imtis tvarkyti nacionalinės komandos daržo reikalus.
Kęstutis Kemzūra? Taip pat tikėtina pavardė. Tai patyręs 49-erių treneris, su kuriuo rinktinė išgyveno tiek puikius, tiek skaudžius laikus. Buvęs rinktinės vairininkas 2010 m. laimėjo pasaulio čempionato bronzą, bet vėliau patyrė fiasko Europos čempionate tėvynėje.
K. Kemzūros patirtis aukščiausio lygio krepšinyje galėtų suveikti trumpalaikėje perspektyvoje, nes rezultato reikės čia ir dabar, norint nepraleisti pirmų olimpinių žaidynių nuo nepriklausomybės atgavimo.
Iš dabartinių D. Adomaičio asistentų tinkamų pavardžių nėra – Ramūnas Šiškauskas tikrai nėra svarstytina kandidatūra, o Benui Matkevičiui imtis tokio vaidmens dar anksti.
Logiškiausiai skamba, kad D. Adomaitis turėtų keisti K. Maksvytis. Rinktinės vadovai po vizito Kinijoje planavo skubėti pas prezidentą Gitaną Nausėdą bei kalbėtis dėl pilietybės suteikimo jaunam talentui Ignui Brazdeikiui, gimusiam Kaune, bet užaugusiam Kanadoje. Vis tik dabar atsirado krūva papildomų darbų.
Teks surasti naują rinktinės trenerį ir skambinti FIBA vadams. Ne tik padėkoti už turnyrą, kaip sakė prezidentas Arvydas Sabonis, bet ir pasidomėti galimybe surengti olimpinį atrankos turnyrą Lietuvoje.
