Neseniai praskriejusiame pasaulio moterų 3x3 krepšinio čempionate garsiai nuskambėjo puikiai pasirodę šalies atstovai. Vyrų rinktinė laimėjo sidabro medalius, o moterų komanda, kurią sudarė Monika Grigalauskytė, Kamilė Nacickaitė, Gabrielė Šulskė ir M. Petrėnaitė įveikė ne vieną lyderėmis laikytą komandą ir užėmė ketvirtąją vietą.
Kaip pati Martyna sako, jos gyvenime viskas yra stipriai susiję su krepšiniu – čia ir didžiausios svajonės, ir svarbiausi įvykiai.
Kaip ir praėjusią savaitę, kai tikrąją to žodžio prasme išsipildė sapnas. Kažkada M. Petrėnaitė susapnavo, jog susižadės krepšinio aikštėje, o taip ėmė ir įvyko. Vykstan 3x3 vyrų pasaulio čempionato apdovanojimams jai pasipiršo mylimasis Marijus Užupis.
„Aš negalėčiau būti laimingesnė. Dar viena didžiausia mano svajonė išsipildė. Dalyvavimas pasaulio čempionate ir tokia jo pabaiga – jaučiuosi kaip laimėjusi aukso medalį“, – tv3.lt sakė ji.
Dažnai minite, kad dievinate krepšinį, bet labiausiai – 3x3. Kuo jis pavergė širdį?
3x3 mano širdį pavergė nuo vaikystės. Dalyvaudavau ir tuose turnyruose, kur net nesusidarydavo mergaičių grupės. Visą laiką įsiprašydavau į vaikinukų grupes. 3x3 krepšinis yra kitoks, nes jis yra fiziškesnis. Todėl dauguma merginų jo tikrai nesirenka.
Pats darbas yra kitoks, mažesnė komanda, bet atmosfera nereali. Tampame kaip šeima – natūralu, kad susibendrauti yra lengviau keturiems žmonėms negu dvylikai. Pats žaidimas yra daug greitesnis.
Pavyzdžiui, penki prieš penkis komandoje aš esu trečios pozicijos žaidėja, vadinasi, esu priklausoma nuo kitos žaidėjos. Čia žaidžia visos vienodai. Komandoje jokios konkurencijos tikrai nėra, žaidžiame kaip kumštis.
Žaidimas trunka daug trumpiau, bet tam reikia nežmoniško įdirbio. Reikalingas daug rimtesnis fizinis pasirengimas, labai daug vyrauja taktikų žaidime. Ir turi mokėti viską daryti, pažaisti ir kaip mažas, ir kaip didelis žaidėjas.
Prieš trejus metus klūpėdama prie televizoriaus žiūrėjau, kaip moterys žaidžia aukščiausio lygio trijulių krepšinį ir aš tada pasakiau draugui, kad tai yra mano didžiausia svajonė ir noriu kažkada ten atsidurti. Tikrai nesitikėjau, kad svajonė taip greitai išsipildys.
Kokie pojūčiai aplankė būnant pasaulio čempionate ir žinant, kad atstovaujate savo šalį?
Man jau didžiausia svajonė buvo Europos čempionate dalyvauti, o apie pasaulio čempionatą net negalvojau. O kai tai tapo realybe, tai buvo labai sunku patikėti. Čia buvo labai didelis spyris mums, o kaip sakoma – apetitas kyla bevalgant. Tai dabar esame dar alkanesnės tų pergalių.
Su kokiais stereotipais tenka susidurti moterų krepšinyje, ar yra kažkokie išskirtiniai būtent 3x3?
Kai kurie galvoja, kad 3x3 yra labai kažkas kitokio, tačiau tai – olimpinė sporto šaka. Supratimas ateis ir stereotipai išnyks, kai žmonės pradės vertinti 3x3 krepšinį kaip lygiavertį įprastiniam.
Dabar buvo mūsų debiutinis startas pasaulio čempionate ir mes tikrai gavome mirtininkų grupę su pačiomis stipriausiomis komandomis. Jau vien tai, kad išeisime iš tokios mirtininkų grupės tikrai niekas netikėjo, tai labai smagu.
Mes jau nuo praeitų metų tyliai dirbom ir siekėm mūsų tikslų ir manau, kad ateityje tie stereotipai tikrai pakis.
Jeigu vyrų krepšinio rinktinė grįžtų su tokiais pasiekimais, tai oro uostas būtų pilnas sirgalių, o mūsų vyrukai iškovojo sidabrą ir jų niekas taip nesutiko. Žmonės dar nesuvokia 3x3 krepšinio kaip rimtos olimpinės sporto šakos. Manau, kad prireiks laiko, kol lietuviai supras, kad tai yra olimpinė sporto šaka, kurioje galima daug pasiekti ir nuveikti.
Kokių pasiekimų tikėjotės 3x3 krepšinyje? Ar galėtumėt teigti, jog su komanda pasiekėt savo tikslus?
Mes širdyje tikrai labai daug tikėjomės. Kaip minėjau, mes patekome į mirtininkų grupę. Mums pats didžiausias pasiekimas buvo išeiti iš grupės. O dar nukeliauti iki ketvertuko – tai išvis nerealu. Tos visos dienos buvo bemiegės – nė miegoti, nė valgyti negalėjome dėl jaudulio ir įtampos. Ir dar kai tu žinai, kiek nedaug trūksta iki istorinio pasiekimo, tai visą širdį sudedi.
Man asmeniškai vien būti pasaulio čempionate buvo svajonės išsipildymas. Daug girdėjome, kad žmonės yra šokiruoti dėl tokio gero mūsų pasirodymo. Mums tai bus dar didesnis stimulas ir įrodmas, kad tikrai galime kažką pasiekti – nesustosime ir toliau dirbsime. Dabar pailsime kelias dienas ir keliausime į turnyrą Prancūzijoje.
Kokius tikslus keliate šiame turnyre?
Mūsų tikslai – tik aukščiausi. Tikrai stengsimės ir kovosime, nes visada norime aukščiausių pasiekimų. Svarbiausia būtų išeiti į finalą, o kaip jau bus – matysime. Čia toks krepšinis, kur niekada nežinai, kaip gali būti.
Pasaulio moterų 3x3 krepšinio čempionate matėsi, kad su merginomis turite puikią komandinę dvasią.
Mes tampame kaip šeima. Mes visur kartu keliaujame, kartu miegame, valgome, ilsimės, žaidžiame. Aš savo komandai esu be galo dėkinga, nes man, kaip jauniausiai žaidėjai, tai didžiausia svajonė buvo čia atsidurti. Mes visos susiklijavome – viena kitai padėdavome, patardavome, paskatindavome.
Net aikštelėje padarius klaidą, žinai, kad prie tavęs kažkas pribėgs, paskatins ir tu toliau dirbsi. 3x3 krepšinyje apie 70 proc. sėkmės lemia ne kažkoks meistriškumas, bet būtent komandos atmosfera. Po viso darbo ir visų išbandymų, tos komandos, kurios lieka vieningos, galiausiai ir laimi.
Geriausias pavyzdys yra amerikietės. Jos atvažiavo iš WNBA, elitinės, aukščiausio meistriškumo žaidėjos, bet nepateko į ketvirtfinalį. Tai ir parodo, kad nėra svarbiausia, kad būtų surinktos pačios geriausios žaidėjos. Jos neturėjo tokios dvasios ir norėjo daugiau pasirodyti individualiai. O ši mūsų komanda yra tikrai nereali.
Kas komandoje labiausiai kuria gerą atmosferą?
Nėra tokio vieno žmogaus. Mes visos viena kitą papildome. Aš toks jaunas varikliukas. Kamilė yra mūsų lyderė ir mano kambariokė, tai tikrai mane visą laiką užkurdavo ir paskatindavo. Gabrielė su Monika mūsų komandos mamytės, pas jas šalčiausias protas. Tai net neišskirčiau nė vieno žmogaus, tačiau dar ir trenerį turime emocingą, su kuriuo neužsivesti žaidimui tiesiog neįmanoma.
Panašu, kad susidomėjimas 3x3 krepšiniu stipriai išaugo. Kiek jums pačioms jautėsi lietuvių palaikymas pasaulio čempionate?
Per patį čempionatą tikrai jautėsi. Aišku, pats didžiausias palaikymas buvo iš mūsų artimųjų. Taip pat 3x3 vyrukai stebėdavo visas mūsų rungtynes ir labai palaikydavo. Manau, kad ateityje, kai susidomėjimas išaugs, mes sulauksime tokio skambaus palaikymo, kaip ir kitų šalių krepšininkės. Bet dabar po čempionato tikrai smagu skaityti, kaip žmonės mus palaiko.
Kokio dėmesio sulaukia 3x3 krepšinis, lyginant su įprastu?
Penki prieš penkis moterų krepšinis tikrai susilaukia daugiau dėmesio negu 3x3. Aišku, kai būna tokie geri rezultatai, tada tikrai sulaukiame daugiau susidomėjimo. Kai žmonėms sekasi, tada žinoma visiems ir palaikyti norisi labiau. Labai tikimės, kad sulauksime daugiau ir žurnalistų dėmesio, nes praeitais metais tikrai buvo daug skambių pergalių apie kurias niekas nekalbėjo.
„Instagram“ paskyroje minėjote, kad po 3x3 pasaulio čempionato sulaukėte daug jaunų mergaičių žinučių. Kaip manai, kiek gali jaunimą paveikti tokie puikūs lietuvaičių pasiekimai?
Iš tikrųjų manau, kad labiausiai jaunoms mergaitėms ir yra nusvirusios rankos.
Prisimenu, kai būdama 12-13 metų aš mačiau, į ką galima lygiuotis, į moterų rinktinę. Svajojau ir visą laiką dirbau ties tuo. Bet dabar moterų rezultatai vis griūva žemyn, to susidomėjimo nėra. Tiesiog pastebėjau, kad mergaitės net nežiūri į krepšinį kaip į galimybę, daugiau tik kaip į hobį.
Aš nuo pat vaikystės mačiau, kad krepšinis gali suteiktu daug galimybių, ne tik piniginiu atžvilgiu, bet ir pasaulio pamatymu, kartu keičiasi tavo žmonių ratas ir pasaulėžiūra. Man tai leido tapti kitu žmogumi ir užaugti visiškai kitokia asmenybe. Manau, kad būtent tokie mūsų pasiekti rezultatai gal duos joms tokių minčių, kad ir moterys gali žaisti, ne tik vyrai.
Kelios mergaitės parašė taip, kad net sugraudino. Joms atrodė, kad moterų krepšinis jau niekur nebeveda, tačiau dabar viską stebėjo ir labai smagu, kad moteris per visur rodo ir apie jas rašo. Tai yra be galo gera girdėti, nes tos mergaitės gal ateis į krepšinį. Šiandien irgi kelios mergaitės atsiuntė nuotrauką, kaip su 3x3 kamuoliu mėto krepšinio aikštelėje. Tai man čia yra fantastika, kad galima taip kitas mergaites užburti žaisti.
Kokia yra moterų 3x3 krepšinio ateitis?
Aš manau, tikrai realu, kad susidomėjimas išaugs ir pralenks susidomėjimą įprastu krepšiniu. Su tokiais pasiekimais tikrai viskas įmanoma. O mes tikrai ir toliau dirbsime šia linkme, ką be atostogų darome jau ne pirmą vasarą. Susidomėjimas visada paauga, kai būna geri rezultatai.
Pavyzdžiui, moterų penki prieš penkis rinktinė jau kelis metus iš eilės nepatenka į Europos čempionatą, kas yra labai liūdna. Manau, kad 5x5 rinktinei prireiks šiek tiek laiko, kol įvyks kartų kaita ir viskas susidėlios.
O trijulių krepšinyje mes iškart galime kažką pasiekti ir parodyti gerus rezultatus. Manau, kad ateityje ir įprastinis moterų krepšinis atsigaus, bet kol kas didesnę perspektyvą matau 3x3. Ateitis priklausys nuo daug dalykų.
Čempionate kalbėjome su prancūzėmis, kurios tapo pasaulio čempionėmis. Jos pasakojo, kad Prancūzijoje 3x3 yra lygiavertis įprastiniam krepšiniui. Todėl yra dar lengviau pasiekti gerus rezultatus. Aš labai tikiuosi, kad ateityje toks suvokimas ateis ir pas mus ir galėsime rodyti dar geresnius rezultatus.
Kokie jūsų ateities planai krepšinyje?
Artimiausias planas – Europos čempionate dar su savo pavarde laimėti medalį, kadangi dabar esu susižadėjusi. O pati didžiausia svajonė – olimpiada.
Mylimasis jums pasipiršo pasaulio čempionato apdovanojimų metu. Ar tai buvo dar didesnės svajonės išsipildymas?
Viskas taip yra susiję ir surišta kartu. Šiandien, lygiai prieš tris metus, mes susipažinome ant 3x3 aikštės parketo. Mano visos svajonės susijusios su krepšiniu, tai man buvo labai svarbu. Jau prieš pora metų draugui pasakojau, kaip sapnavau, kad man pasipiršo krepšinio aikštėje. Ir dabar, po dviejų metų, taip ir įvyko. Aš negalėčiau būti laimingesnė. Dar viena didžiausia svajonė išsipildė. Vien dalyvavimas pasaulio čempionate ir tokia jo pabaiga... Jaučiuosi kaip laimėjusi aukso medalį.
