NBA sezonas prasidės spalio 18 d., o šio kovas galėsite stebėti TV3 Sport kanalais ir naujos kartos televizijoje „Go3“.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia pažvelgti į tai, kas šį sezoną NBA lygoje laukia dviejų ryškiausių Lietuvos krepšininkų – J. Valančiūno, D. Sabonio ir jų klubų.
Wiliamsono sugrįžimas ir ambicijos
Ar šis sezonas bus tas, kuriame „Pelicans“ nustos liūdinti sirgalius ir ekspertus? Kai ekipa 2019 m. pašaukė didžiausiu talentu nuo LeBrono Jameso vadintą Z. Williamsoną, buvo vis laukiama, kada ši ekipa ims dominuoti lygoje ir atsidurs tarp geriausių.
Tačiau pastaruosius trejus metus matėme visai kitokią realybę – traumų kamuotas Z. Williamsonas sužaidė vos 85 rungtynes, „Pelicans“ nuolat startuoja vangiai, o į atkrintamąsias pateko vos kartą – praėjusį sezoną.
Būtent tai teikia optimizmo – „pelikanai“ antroje sezono pusėje pradėjo rinkti pergales ir nepaisant labai prasto starto (3/16), galiausiai sukrapštė 36 pergales, įkrintamosiose varžybose patiesė San Antonijaus „Spurs“ ir Los Andželo „Clippers“, taip įšokdami į atkrintamąsias. Šių pirmame etape pagadino nervus 64 pergales reguliariame sezone iškovojusiems Fynikso „Suns“ krepšininkams, kuriems galop nusileido 2:4.
Visa tai „Pelicans“ pasiekė be Z. Williamsono – šis išsigydė pėdos traumą ir solidžiai atrodė pasiruošimo sezonui etape. Šio pabaigoje puolėjas susižeidė čiurną, bet pranešama, kad šį kartą trauma – nerimta.
Vis tik tai išlieka signalu, kurio nuvertinti nereikia – Zionas vis dar neįrodė, kad gali išlikti sveikas ilgą laikotarpį, o tai itin svarbu „Pelicans“ ambicijų tvirtumui.
Koks jis gali būti, Z. Williamsonas parodė 2020-2021 m. sezone, kai sužaidė 61 rungtynes, rinko po 27 taškus, atkovojo 7,2 kamuolio ir buvo išrinktas į „Visų žvaigždžių“ mačą.
Praktiškai visa šio teksto pradžia buvo skirta Z. Williamsonui ir su šio krepšininko sugrįžimu siejamu entuziazmu džiazo mieste, tačiau keisčiausia dalis yra ta, kad tai iš esmės nesprendžia pagrindinių „Pelicans“ silpnybių.
J. Valančiūno ekipa ir taip turi gana platų rotacijos pasirinkimą priekinėje linijoje, o esminės bėdos – pataikymas iš toli ir kiaura gynyba. Z. Williamsonas taškus renka tik iš baudos aikštelės ir yra prastas metikas, o per trumpą karjeros atkarpą puolėjas kol kas buvo skylė gynyboje.
Keli „Pelicans“ ėjimai kiek užkamšė šias bėdas – Herbas Jonesas įrodė, kad yra elitinis gynybos žaidėjas, o CJ McCollumo atvykimas po mainų buvo šviežio oro gurkšnis, kalbant apie taškų rinkimą iš tolimesnių distancijų.
Galimi Valančiūno mainai
Kol kas pats klubas turbūt neturi atsakymų į tai, kokia komanda gali tapti „Pelicans“. Vienas iš mus labiausiai intriguojančių klausimų – ar Z. Williamsonas ir J. Valančiūnas gali kartu žaisti viename penkete?
„The Athletic“ kelia klausimą, ar šie du puolėjai gali apsiginti prieš varžovus ir ar nereikėtų lietuvio išmainyti į įvairiapusiškesnį ir gintis susikeičiant gebantį centrą?
Tai skamba logiškai – nors J. Valančiūnas tapo tritaškius daug patikimiau metančiu centru ir kažkiek gali pasitarnauti išplečiant aikštę, tačiau vis tiek netapo ta grėsme, ties kuria jokiu būdu negalima taikyti rizikos, paliekant jį laisvą.
Kartu su Z. Williamsonu jie mėgsta taškus rinkti arčiau krepšio – tai yra jų stiprybė. Abu turi ir panašias silpnybes gynyboje, o šiuolaikinis NBA klubas nelabai sau gali leisti po krepšiu laikyti du tokius žaidėjus.
„Pelicans“ neturi ir tikro įžaidėjo – šio sezono pradžia atsakys ar šio jiems tikrai reikia. Kartu ekipa turi neblogą jaunų žaidėjų būrį ir galimybių atlikti mainus, galinčius sustiprinti klubą.
„The Athletic“ prognozuoja, kad jeigu Z. Williamsonas liks sveikas ir komandos mechanizmas veiks, ši gali pasiekti 55 pergalių ribą reguliariame sezone. Tačiau svarbiausi klausimai lieka – dėl žaidėjų sveikatos, pataikymo ir gynybos. „Pelicans“ turi per daug penketų, kuriuose vietą užima prastai iš toli atakuojantys ir keitimosi gynyboje silpni žaidėjai.
To gali užtekti patriukšmauti reguliariame sezone, bet atkrintamosiose tokios bėdos yra išryškinamos ryškiausioje prožektorių šviesoje.
O atkrintamosiose „Pelicans“ tikrai turi pasirodyti – klausimas, su J. Valančiūnu ar jau be lietuvio.
Sabonio mainai nutaikyti į dabartį
Sakramento „Kings“ jau šešiolika metų nesugeba sezone iškovoti bent 50 proc. pergalių ir pasiekti atkrintamųjų, tačiau dabar subūrė komandą, kuri balansuos ties šia riba.
Vienas žingsnis į priekį, du atgal, trys šefai virtuvėje – taip „The Athletic“ apibūdina „Kings“ elgesį pastaraisiais dešimtmečiais.
Komanda taip nori nutraukti gėdingą pralaimėjimų seriją, kad ėmėsi tik į dabartį orientuotų sprendimų. Ryškiausiu to pavyzdžiu pateikiamas Tyrese’o Haliburtono išmainymas į D. Sabonį.
Lietuvis – labai geras žaidėjas, bet po dviejų metų taps neapribotuoju laisvuoju agentu, o jaunasis T. Haliburtonas – žaidėjas su itin aukštomis lubomis, kurio ateitį „Kings“ galėjo planuoti net aštuonerių metų laikotarpyje.
Tačiau grįžikime prie teigiamų dalykų – „Kings“ tikrai gali kovoti dėl aštuntos vietos Vakarų konferencijoje, nes atliko nemažai kitų neblogų ėjimų.
Vyriausiuoju treneriu pasamdytas Mike’as Brownas, mainų būdu gautas Kevinas Huerteris, pasirašyta sutartis su Maliku Monku.
Surinkta komandos sudėtis neleidžia tikėtis puikaus pasirodymo ginantis, o viena to priežasčių – silpna D. Sabonio gynyba, tačiau ir kiti ekipos nariai nespindi prie savojo krepšio.
Jeigu ši komanda rinks pergales, tai tik dėl puolimo, kuriame svarbiausias vaidmuo teks D. Sabonio ir De’Arono Foxo tandemui ir žaidimas „du prieš du“.
Praėjusį sezoną jiems dar kilo sunkumų žaidžiant kartu, bet tai natūralu. Šį sezoną jau reikės daug geresnės „chemijos“ tarp jų.
Šį duetą apsups patikima metikų trijulė – K. Huerteris, M. Monkas ir Harrisonas Barnesas puikiai išplės aikštę ir suteiks erdvės.
„Kings“ potencialą kiek menkina rotacija – komanda turi 7 tikrai solidžius žaidėjus, bet likusi komandos dalis ir jos kokybė kelia rimtų abejonių.
„The Athletic“ prognozuoja, kad Sakramento ekipa taikysis į pirmą Vakarų konferencijos dešimtuką ir įkrintamąsias varžybas, bet 50 proc. pergalių ir pralaimėjimų balanso pasiekti jiems nepavyks.
