Likus metams iki olimpinių žaidynių Lietuva turi šešis olimpinius kelialapius – penkis asmeninius, kuriuos iškovojo keturi sportininkai, ir vieną laimėtą šaliai. Tikimasi, kad jų bus gerokai daugiau.
Apie pasiruošimą žaidynėms pasakojo olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Kaip vyksta pasiruošimas olimpinėms žaidynėms?
Intensyviai. Sportininkai varžosi dėl olimpinių kelialapių, o mes darome viską, kad Paryžiuje jiems užtikrintume geriausias įmanomas sąlygas. Tiesa, po reformos visiškai nebeprisidedame prie sportininkų rengimo, kas apsunkina ir mums darbą: sunkiau planuoti aptarnaujančio personalo skaičių, logistiką.
Sporto federacijos atsakingos už sportininkų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą. Tai reiškia, kad turime sužiūrėti absoliučiai viską – nuo akreditacijų, lėktuvo bilietų, apgyvendinimo iki medikų komandos formavimo ir t.t. Visu tuo rūpinasi olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.
Liepos mėnesį jie dalyvavo paskutiniame misijos vadovų susitikime Paryžiuje, kur ieškojo atsakymų į mums svarbius klausimus.
Gal jau matote, kokie iššūkiai laukia žaidynių metu?
Vienas pagrindinių – Paryžiaus transporto sistema. Nors veiks olimpinė transporto linija, dar nėra aišku, ar tai išspręs problemą. Matome, kad sportininkams reikės naudotis viešuoju transportu, o tiems, kurie gyvens toliau nuo sporto bazių – atidžiai planuoti kelionės laiką.
Taip pat svarbus klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir apgyvendinimas. Galinčiųjų gyventi kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, todėl ne visi treneriai galės gyventi šalia sportininkų. Tai sudarys nepatogumų sporto federacijoms, o iš mūsų reikalaus papildomų finansinių resursų, nes už apgyvendinimą turėsime susimokėti.
Gal žinoma, kada bus aišku, ar žaidynėse bus leista dalyvauti karą Ukrainoje vykdančios Rusijos ir jos veiksmus palaikančios Baltarusijos sportininkams?
Kol kas ne. Mūsų pozicija nepasikeitė – jų dalyvavimui nepritariame. Europa šiuo klausimu yra gana vieninga, todėl Europos nacionalinių olimpinių komitetų organizuojamose varžybose šių šalių sportininkams nebuvo leista dalyvauti. Šiuo metu pranešama, kad kvietimo į olimpines žaidynes, kuris paprastai išsiunčiamas likus metams iki renginio, Rusijos ir Baltarusijos nacionaliniai olimpiniai komitetai negaus.
Kuo apskritai šios žaidynės bus ypatingos tiek sportininkams, tiek žiūrovams?
Žaidynės po 12 metų pertraukos grįžta į Europą, be to, tai pirmosios žaidynės po pandemijos, todėl neabejojama, kad renginys bus įspūdingas. Taip pat tikimasi gausaus žiūrovų būrio. Organizatoriai praneša, kad iš 10 mln. bilietų į žaidynių varžybas, per 7 mln. jau yra išpirkta. Todėl visi norintieji pamatyti geriausius pasaulio sportininkus iš arti turėtų paskubėti.
Lietuvai šį kartą pavyko gauti rekordinį žiniasklaidos akreditacijų skaičių – net 16. Tiesa, prie šio skaičiaus dar prisidės renginio transliuotojų TV3 atstovai. Todėl neabejoju, kad žaidynių sklaida bus ypatingai plati.
Nemažai varžybų vyks gražiausiose Paryžiaus vietose. Pavyzdžiui, pirmą kartą žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, o miesto centre. Sportininkų paradas bus surengtas Senos upėje. Tai bus įspūdinga patirtis tiek sportininkams, tiek žiūrovams, tačiau tuo pačiu ir gana varginanti. Atidaryme dalyvausiantiems sportininkams šis procesas turėtų užtrukti apie 12 val.
Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: sportininkų kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims. Šioms žaidynėms keliami nauji tvarumo standartai. Palyginti su 2012 m. ir 2016 m. olimpinėmis žaidynėmis planuojama perpus sumažinti renginio metu pagaminamą anglies dvideginio kiekį.
Neabejoju, kad šios žaidynės įsimins tiek patiems sportininkams, tiek mums – ten dirbsiantiems, tiek sirgaliams.
