• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Mes – ne atsarginių suolas“. Taip vadinasi naujasis Lietuvos paralimpinio komiteto leidinys, skirtas fizinio ugdymo pedagogams, tarp savo auklėtinių turintiems vaikų su specialiaisiais poreikiais. Šiame leidinyje pateikiami praktiniai patarimai, žaidimai ir priemonės, kaip įtraukti vaikus su negalia į fizinio ugdymo pamokas.

„Mes – ne atsarginių suolas“. Taip vadinasi naujasis Lietuvos paralimpinio komiteto leidinys, skirtas fizinio ugdymo pedagogams, tarp savo auklėtinių turintiems vaikų su specialiaisiais poreikiais. Šiame leidinyje pateikiami praktiniai patarimai, žaidimai ir priemonės, kaip įtraukti vaikus su negalia į fizinio ugdymo pamokas.

REKLAMA

Lietuvos paralimpinis komitetas tikisi, kad leidinys padės mokytojams įtraukti daugiau vaikų su negalia į sportą. Leidinį „Mes – ne atsarginių suolas“ sudarė Vilniaus kolegijos dėstytoja, triračių sporto trenerė Ramūnė Motiejūnaitė ir Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė.

„Nuo šių metų rugsėjo visos mokyklos atvėrė duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Šiuo leidiniu siekiame padėti mokytojams ir mokykloms įtraukti vaikus su negalia į fizinio ugdymo pamokas, kad nė vienas vaikas nesėdėtų ant tariamo atsarginių suolo. Daugybė paralimpiečių pasakoja, kad bendrojo ugdymo mokyklose fizinio ugdymo pamokų jiems tiesiog neleido lankyti. Tokia praktika yra itin ydinga. Suprantame, kad iššūkių daug, o problema yra kompleksinė. Tikimės, kad, kad šis leidinys padės rasti būdų, kad kiekvienas vaikas galėtų patirti sporto ir bendrystės džiaugsmą“, – pasakojo A. Narmontė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Narmontės, viena pagrindinių problemų, dėl ko įtraukusis ugdymas į fizinio ugdymo pamokas ateina lėčiau nei į kitas, yra mokyklų, pedagogų žinių trūkumas. Leidiniu siekiama šias spragas užpildyti: pateikiami patarimai, kaip bendrauti su auklėtiniais, kokius pratimus ir žaidimus pasiūlyti.

REKLAMA

„Suprantame, kad iššūkių yra daug, trūksta ir žinių, ir prieinamos infrastruktūros, ir mokytojų padėjėjų. Mūsų leidinys sudarytas remiantis ilgamete darbo su negalią turinčiais žmonėmis praktika, o taip pat ir moksliniais šaltiniais. Viskas išdėstyta paprasta kalba, pateikti labai konkretūs pavyzdžiai su aiškiu vienų ar kitų pratimų naudų paaiškinimu. Norime padėti pedagogams, kurie iki šiol galbūt dvejojo ar nedrįso pakviesti vaikus su negalia į fizinio ugdymo pamokas. Nebūtinai kiekvienas jų taps sportininku, bet fizinis aktyvumas tikrai padės tapti sveikesniu, stipresniu“, – sakė A. Narmontė.

REKLAMA
REKLAMA

Pokyčių įtraukiant vaikus su negalia į fizinio ugdymo pamokas bendrojo lavinimo mokyklose norėtų ir Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkai. Ne vienas jų, lankydamas mokyklą, susidūrė su požiūriu, kad negalia yra kliūtis sportuoti ir būdavo nuo šių pamokų tiesiog atleidžiami.

Dvejų paralimpinių žaidynių dalyvė, lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja atsimena, kad jai dėl regėjimo negalios bendrojo lavinimo mokykloje fizinio ugdymo pamokų lankyti neleido. Su sportu ji susipažino gana vėlai, tačiau tai nesutrukdė merginai siekti aukštumų paralimpiniame sporte.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš esu tas pavyzdys, kad viskas yra įmanoma, jei ko nors labai nori ir savo svajonių niekada ne vėlu siekti. Man tik liūdna, kad prabėgo jau dešimtmetis nuo tada, kai išlaikiau abitūros egzaminus, bet bendrojo lavinimo mokyklose sportuoti norintys negalią turintys vaikai dažnai vis dar nėra įtraukiami į kūno kultūros pamokas. Su panašiomis problemomis, su kuriomis susidurdavau aš, dabar susiduria aštuntokė mano dukterėčia ir penktokas sūnėnas“, – pasakojo O. Dobrovolskaja.

REKLAMA

Sportas ar tik paprasčiausias judesys gali duoti itin daug naudos sveikatai, bet kartais kiti kažkodėl nusprendžia, kad kam nors judėjimas gali būti kenksmingas. Man pasisekė, kad kūno kultūros mokytojai nesistengė manęs stabdyti, nors ir turėjau teisę nelankyti jų pamokų. Dėl negalios išties ne viską galėjau

atlikti, bet stengiausi ir nė nekilo mintis pasitraukti. Sportas kiekvienam žmogui gali duoti nepaprastai daug, net beveik nevaikštantį žmogų jis gali pastatyti ant tvirtų kojų, todėl tikiuosi, kad iš šiuolaikiniai kūno kultūros mokytojai, kuriems teks dirbti su vienokią ar kitokią negalią turinčiais vaikais, ras būdų, kaip šie galėtų sportuoti, o ne numos ranka“, – sakė dvejų paralimpinių žaidynių dalyvis, daugkartinis Europos žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionas ir prizininkas Andrius Skuja.

REKLAMA

Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė A. Narmontė kviečia visas mokyklas ir mokytojus susisiekti ir pasikonsultuoti įtraukas fizinio ugdymo klausimais.

„Daug važinėjame po Lietuvos mokyklas su paralimpiečiais, pasakojame apie žmonių su negalia sportą, negalią, kad ji nėra kliūtis siekti tikslų gyvenime. Kviečiu susisiekti su mumis, mielai pabendrausime ir pakonsultuosime kiekvieną mokyklą, kiekvieną mokytoją. Viskas dėl bendro ir svarbaus tikslo – kuo įtraukesnės visuomenės mūsų šalyje. Taip pat visos mokyklos gali pakviesti paralimpiečius pravesti užsiėmimų – kviečiame registruotis elektroniniu paštu [email protected]“, – sakė A. Narmontė. Lietuvos paralimpinio komiteto leidinį „Mes – ne atsarginių suolas“ galite skaityti čia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Leidinį sudarė Lietuvos paralimpinis komitetas, įgyvendinantis Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektą „Paralimpinio judėjimo stiprinimas, plėtra ir teisių gynimas, finansuojamą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų