Tai reiškia, kad Rusijos futbolo rinktinė negalės dalyvauti nei 2020 metais Tokijuje vyksiančiose Olimpinėse žaidynėse, nei 2022 metais Katare vyksiančiame pasaulio futbolo čempionate. Įdomu tai, kad Rusijai bus leista dalyvauti 2020 metais vyksiančiame Europos futbolo čempionate, kuriame ši šalis jau yra užsitikrinusi vietą. Kai kurios čempionato rungtynės taip pat vyks Rusijos teritorijoje. Nurodoma, kad UEFA organizuojami turnyrai nelaikomi dideliais turnyrais, kuriuose galios sankcijos Rusijai.
Dideliuose turnyruose negalės būti demonstruojama Rusijos vėliava, taip pat nebus leidžiamas Rusijos himnas. Kaip ir anksčiau, individualūs sportininkai, kurie įrodys, kad neturi sąsajų su dopingo vartojimu, galės vykti į turnyrus kaip neutralūs dalyviai.
Taip pat buvo uždrausta visiems Rusijos olimpinio komiteto atstovas ir sporto vadovams lankytis olimpinėse žaidynėse ar kituose didžiuosiuose renginiuose per artimiausius ketverius metus. Tarp nubaustųjų pateko ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Manau, kad tai reikšmingos sankcijos ir nesakykite, kad tai jų nepaveiks. Juk mes kalbame apie nacionalinį pasididžiavimą. Kas nutiks, jei kokia neutrali rusų rinktinė laimės pasaulio taurę, o Putinas ten negalės būti? Nesakykite, kad tai nieko nereiškia“, – kalbėjo britų teisininkas Jonathanas Tayloras.
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas į situaciją reagavo dviprasmiškai: „Šioje situacijoje yra akivaizdu, kad tam tikros problemos dėl dopingo vartojimo Rusijoje išlieka. Mes to neneigiame. Kita vertus, tokie sprendimai reiškia, kad bus nubausti ir tie sportininkai, kurie savo bausmę jau atliko. Susidaro įspūdis, kad tai yra chroniškos antirusiškos isterijos tęsinys.“
Kiek anksčiau panašiai kalbėjo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: „Yra tokių žmonių, kurie nori Rusija pastatyti į gynybinę poziciją visais gyvenimo atvejais. Nesvarbu, apie ką mes kalbėtume. Konfliktai, ekonomika, dujos, ginkluotės pardavimai, visur mes kaltinami.“
Tiesa, tokia Rusijos retorika neišmušė iš vėžių WADA prezidento Craigo Reedie. Panašu, kad jis tokių rusų pasisakymų ir tikėjosi.
„Rusijai buvo suteiktos visos galimybės išsivalyti. Ji galėjo vėl prisijungti prie antidopingo visuomenės. Tai būtų į naudą Rusijos atletams ir apskritai šalies sportui. Vietoj to, rusai pasirinko apgaulę ir visko neigimą“, – sakė C.Reedie.
Rusijos antidopingo agentūros vadovas Jurijus Ganusas po paskelbtų sankcijų pareiškė, kad yra tik vienas žmogus, galintis pakeisti situaciją: „Vladimiras Putinas turi įsitraukti ir inicijuoti pokyčius.“
Panašu, kad 2020 m. švariems Rusijos sportininkams vėl reikės įrodinėti savo tiesą teismuose, kad jie galėtų startuoti olimpinėse žaidynėse kaip neutralūs atletai. Kol kas neaišku, kaip bus pasielgta su tais, kurie anksčiau jau buvo pagauti dėl dopingo vartojimo. Pavyzdžiui, Julija Jefimova prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadą ne kartą kovojo teisme dėl teisės startuoti žaidynėse ir galiausiai jį laimėjo.
Rusijos krepšinio rinktinė artėjančią vasarą turėjo dalyvauti Tokijo olimpinių žaidynių atrankos turnyre ir jos likimas išlieka neaiškus.
Rusija vis dar turi galimybę kreipti į Tarptautinį sporto arbitražo teismą, pateikti apeliaciją galima per 21 dieną.
