Buvęs Mančesterio komandos vartininkas prisiminė, kaip net kelias savaites mąstė apie būsimą pokalbį ir nuolat galvoje perbėgo galimus scenarijus.
„Visa tai galvoje sukau visą mėnesį ar dar ilgiau, – pasakojo N. Bishopas. – Galiausiai nueinu prie jo kabineto, pasibeldžiu, durys atsiveria, o E. Ten Hagas tik trumpai pasako: „Ne šiandien“ bei uždaro duris. Aš stoviu ir galvoju – ką po velnių man dabar daryti?“
N. Bishopas neslėpė, kad iš pradžių pats dvejojo dėl savo vertės klubui.
„Galvojau, kas aš toks, kad galėčiau belstis į trenerio duris? Juk nesu pagrindinis vartininkas – gal verčiau pasirašyti kontraktą kitur ir tyliai išvykti.“
Tokios abejonės, anot jo, lydėjo nemažai jaunesnių žaidėjų, klajojančių tarp „Premier“ lygos milžinų ir žemesnių divizionų komandų. Visgi ši situacija vėliau jam tapo juokingo futbolo užkulisių simboliu.
„Profesionaliame futbole dažnai kuri galvoje sąmokslo teorijas, organizuoji pokalbius, o realybėje viskas gali baigtis taip paprastai ir nepatogiai. Tai buvo tarsi pamoka ir realybės patikra – kartais pokalbio tiesiog nebūna“, – atviravo N. Bishopas.
Po šio nutikimo jo karjera pasuko į žemesnius divizionus, tačiau šiandien vartininkas yra pagrindinis žaidėjas AFC „Wimbledon“ klube ir atviri prisiminimai iš „United“ rūbinės kelia šypsenas tiek jam, tiek futbolo sirgaliams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
