„Apie tai labai daug kalbama, kuriami skambūs valstybinių programų pavadinimai, tačiau įstatymiškai kol kas nieko konkretaus nedaroma. Noriu, kad galiausiai būtume išgirsti ir padaryti, kad visuomenė būtų sveikesnė. Kalbu ne tik apie medalius. Medalis yra siekiamybė, bet paskui jį ateina labai daug norinčių bent pasvajoti jį laimėti“, – pabrėžė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos sporto forume skaičiusi pranešimą „Lietuvos sporto status quo. Būtini sprendimai ambicingesniems rezultatams.“
Lietuvos sporto forume, sutraukusiame kelis šimtus šalies sporto bendruomenės narių, politikų, žiniasklaidos atstovų, apie svarbiausias fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos, aukšto meistriškumo sporto aktualijas kalbėjo Lietuvos ir užsienio organizacijų atstovai, o sveikinimo žodį tarė ne vieną šios srities problemą išskyręs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
D.Gudzinevičiūtė priminė, jog paskutinę bendrą pasirengimo olimpinėms žaidynėms programą LTOK drauge su už sportą atsakinga valstybės institucija vykdė ruošiantis 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėms: „Šios programos, atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, padėdavo pasiskirstyti atsakomybes. Kas už ką atsakingas. Tai ir sveikatos priežiūra, treniruočių bazė, inventorius. Viskas, ko sportininkams reikia per olimpinį ciklą, kad olimpinės žaidynės būtų sėkmingos.“
Tačiau 2017 m. Kūno kultūros ir sporto departamentas, o vėliau ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisakė pasirašyti bendras programas, kad į pasirengimo olimpinėms žaidynėms koordinavimą įtrauktų LTOK.
Tad nuo 2017 m. LTOK olimpines programas kūrė pats ir bandė savo lėšomis jas įgyvendinti.
Dar vienas smūgis šalies sporto sistemai suduotas 2018 m., kai buvo panaikinta Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) centralizuota sportininkų rengimo funkcija.
„Buvo uždarytas ir sporto medicinos skyrius. Sutriko medicininis aptarnavimas stovyklose ir varžybose. Dabar, kai vežame medikus į kompleksines varžybas, kaskart girdime, kad sportininkai šioje srityje yra apleisti. Yra buvę, kai jaunimo olimpinėse žaidynėse sportininkė nestartavo dėl įsisenėjusios ir apleistos traumos.
Panaikinus dalį LOSC dalį funkcijų, mes perėmėme viską, ką galėjome. Finansinį, organizacinį krūvį, įdarbinome trenerius, medikus. Padidinome finansavimą sportininkams, skyrėme lėšų inventoriui, medicininei priežiūrai, transportui, olimpinės pamainos programoms“, - teigė LTOK vadovė.
Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija
Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo 67 sportininkai. „Kalbėdami su kolegomis iš kitų olimpinių komitetų sutariame, kad patekusių į olimpines žaidynes sportininkų skaičius atspindi olimpinio sporto padėtį šalyje. 2021 m. Tokijuje Lietuvos atstovų buvo 42. Tačiau 37 kelialapiai buvo iškovoti, o dar penkios vietos mums atiteko iš kitų šalių dėl įvairių priežasčių jau nuvykus į žaidynes. Žinoma, sportininkams, kurie paskutinę akimirką gavo kvietimą į žaidynes, jau nebuvo laiko joms pasirengti.
Pernai Paryžiuje Lietuvos delegacijoje buvo 51 sportininkas. Taip, atletų padaugėjo. Bet ne dėl valstybės indėlio, o dėl mobilizuotų kitų jėgų. Paplūdimio tinklininkių pora į žaidynes atsirinko neprisidedant valstybei, kaip ir du žirgų sporto atstovai. Galima būtų įvardinti ir daugiau pavyzdžių.
Skaidrė iš LTOK prezidentės pranešimo
Žinoma, džiaugiamės Paryžiuje iškovotais medaliais. Bet keli jų buvo laimėti tų supertalentų, dėl kurių Lietuvai pasisekė, kad juos turime. Tačiau dalis atletų, kurie galėjo atsirinkti į žaidynes juodu darbu, net neturėjo galimybės patekti į žaidynes.
Medalių reitinge užėmėme 70 vietą. Džiugu. Bet esame pakilę ir aukščiau. Aišku, galima svarstyti, ar reikia, ar nereikia medalių. Manau, jų labai reikia. Nes jie yra pavyzdys, stimulas, į kurių pasižiūrėjęs vaikas sako – ir aš taip noriu. Ir eina sportuoti“,–- pastebėjo LTOK vadovė.
Prieš Tokijo olimpines žaidynes LTOK mokėjo 111 stipendijų sportininkams. O sporto federacijoms pasirengimui šioms žaidynėms buvo skirta beveik 7 mln. eurų.
„Tačiau grįžus iš Tokijo olimpinių žaidynių prasidėjo politinė akcija: „Keisk loterijų įstatymą, kad LTOK lėšų nebegautų“. Ir nuo 2022 m., kai įsigaliojo įstatymo pataisos, dėl kurių netekome trijų ketvirtadalių savo pajamų, mes nebegalime finansuoti sportininkų rengimo. Jis atiduotas į federacijų rankas. Per pastaruosius ketverius metus teko girdėti, kad sportininkai skundžiasi dėl kai kurių federacijų veiksmų, kad jiems neskiriamas finansavimas. Federacijos suformuoja rinktines ir jas finansuoja. O sportininko, kuris, nors gauna valstybės stipendiją, bet į rinktinę nepatenka, pasirengimu federacija nesirūpina. O taisyti įstatymo, deja, ministerija nesutiko, nors pernai apie tai labai daug diskutavome.
Iki 2022 m. mes dar vis skyrėme tikslines lėšas. Bent jau sportininkams, kurie atsirinko arba pretendavo atsirinkti į olimpines žaidynes. Šiuo metu viskas atiduota federacijoms. Pavyzdžiui, jei turi penkis panašaus pajėgumo sportininkus, o kvotų į olimpines žaidynes yra dvi, jie gali rengti tik du ar tris sportininkus“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Šiuo metu valstybė moka 146 stipendijas sportininkams be negalios. Tarp jų – 40 krepšininkų. „Įsivaizduokime krepšinio ar bet kurios kitos komandinės sporto šakos rinktinę. Jie laimi varžybas, už kurias priklauso stipendijas. Ir išsiskirsto. Stipendija skiriama ketveriems metams. Gal po dvejų metų, kai rinktinei reikės dalyvauti kitose panašaus lygio varžybose, treneris surinks visai kitą komandą. O buvusios nariai gali jau nesportuoti. Bet įstatyme nurodyta, kad jie gauna stipendiją. Atšaukimo tvarkos iš esmės nėra.
O kai mes mokėjome stipendijas, buvo sudarytos sutartys su federacijomis ir sportininkas privalėjo laikytis tam tikrų pasirengimo planų, mes tai kontroliavome. Yra buvę, kad sportininkas neteko stipendijos, nes nevykdė plano. Dabar galima nieko nedaryti ir gauti stipendiją, arba galima daug daryti ir stipendijos neturėti. Pavyzdžiui, sportininkas per Pasaulio taurės varžybas kvalifikuojasi į olimpines žaidynes, bet jam stipendija nėra skiriama“, - pateikė pavyzdį D.Gudzinevičiūtė.
Tradiciškai po kiekvienų olimpinių žaidynių vykdoma sporto šakų federacijų apklausa. Po Paryžiaus žaidynių jos rezultatai dar kartą patvirtino: labai trūksta medicininio aptarnavimo ir sporto mokslo paslaugų sistemos, ši sritis palikta pačioms federacijoms. Vienos gali tuo pasirūpinti, kitos paprasčiausiai neturi lėšų.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvusio komandos gydytojo kabinetas olimpiniame kaimelyje / Vytauto Dranginio / LTOK nuotr.
Biudžeto lėšos smarkiai vėluoja, valstybės finansavimo negaunantys sportininkai, net ir iškovoję kelialapius į olimpines žaidynes, gali negauti lėšų joms pasirengti. Federacijos negali įdarbinti savo trenerių ar specialistų, nes tam nėra lėšų. Inventoriaus pirkimas, jei jis yra, vykdomas per Nacionalinę sporto agentūrą ir yra chaotiškas. Norint įsigyti inventorių, reikia skelbt konkursą. Ir niekas negali būti tikras, kad bus nupirktas konkretus, būtent tam sportininkui reikalingas inventorius, o ne pigesnis, tačiau visai netinkamas.
„Nacionalinė sporto agentūra tik dabar paskelbė šių metų biudžeto lėšų federacijoms paskirstymą. Kurį, beje, lydi skandalai ir neatsakyti klausimai. Nes lėšų skirstymas ne tik kad neatitinka lūkesčių, bet ir logika paremtų teisingų kriterijų.
Be to, kaip federacijoms reikėjo gyventi nuo sausio 1 d.? Todėl mes iš savo drastiškai sumažėjusių lėšų bandome padėti ir skirti federacijoms paramą, kad jos turėtų lėšų nuo metų pradžios. Nes jei mes nepadėtume, neįsivaizduoju, kaip federacijos galėtų išgyventi.
Nebėra talentingų sportininkų atrankos programos ir olimpinės pamainos tikslinio finansavimo. Jau kalbėjome apie „Talentų ID“, kaip gražiai buvo pavadinta ta programa prieš ketverius metus. Tačiau jos nematome. Prieš metus siūlėme ministerijai – duokite mums galimybę ir mes ją paleisime per mėnesį. Viceministrė kukliai pasakė – mes jau darome. Kol kas nieko padaryta nėra. O mums rankos surištos. Tad laukiame, kol padarys jie“, - vardijo LTOK prezidentė.
Ji viliasi, kad spręsti didžiausius Lietuvos sporto sopulius padės pernai prieš Seimo rinkimus su politinėmis partijomis pasirašytas susitarimą dėl Lietuvos sporto strategijos, kurį iniciavo dvylika nevyriausybinių sporto organizacijų. Jį pasirašė ir visos trys šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esančios partijos.
„Mes turime strategines sporto šakas, bet neturime sporto strategijos. Yra vos dvi mažos pastraipos valstybės gerovės programoje, bet tai tikrai negali būti tai, kuo turėtume vadovautis. Būtinai reikia sukurti strategiją, o sporto įstatymą pakeisti į aiškesnį ir konkretesnį.
Nacionalinė sporto taryba šiuo metu yra tik aptakus organas, jį reikėtų padaryti veiksmingu. Pagrindinė lyderystė sporte turėtų pereiti nevyriausybinėms organizacijoms, skėtinėms organizacijoms. Nes jos gali viską padaryti greičiau viską, efektyviau ir pigiau. Nes žino, ką ir kaip reikia padaryti. Be abejo, sporto politikos formavimas ir kontrolė pasiliktų valstybės rankose“, - sakė D.Gudzinevičiūtė.
Jos teigimu, būtina sukurti centralizuotą sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms, mokslinių tyrimų ir medicininio aptarnavimo sistemą, aiškiai sureguliuoti stipendijų skyrimo ir atšaukimo tvarką. Taip pat sukurti sporto centrų – nuo mažiausių kiekvienoje savivaldybėje iki didžiausių regioninių – tinklą.
Anot D.Gudzinevičiūtės, labai svarbus būtų ir sporto registro sukūrimas, kuris leistų tiksliai žinoti, kiek ir kokio lygmens atletų turi kiekviena federacija: „Kas yra aukštas meistriškumas? Kur yra ta riba tarp to, kuris vieną kartą atėjo ir dalyvavo federacijos veikloje ir to, kuris gali pretenduoti į aukštą meistriškumą. Tam yra kvalifikaciniai laipsniai. Anksčiau tai vadinosi atskyriais. Registras padėtų suskaičiuoti ir kiekviena federacija galėtų pasakyti, kiek kokio lygio narių turi. Ir pagal juos pretenduoti į finansavimą.“
Ne vieną olimpinio švietimo bei fizinio aktyvumo projektą vykdančio LTOK vadovė mano, kad skėtinės organizacijos savo programoms privalo turėti ilgalaikį finansavimą.
„Pavyzdys – jau vienuoliktus metus LTOK su partneriais vykdomos Lietuvos mažųjų žaidynės, įtraukiančios net 50 tūkstančių vaikų. Šiemet, deja, vėl jas finansuosime patys, nes valstybė nepaskelbė fizinio aktyvumo programos. Kitas pavyzdys – Seniūnijų žaidynės, kuriose dalyvauja daugybę įvairaus amžiaus sporto mėgėjų. Tokie renginiai yra būtini. Tačiau kodėl jų rengėjams kiekvienais metais reikia iš naujo prašyti šiems ilgalaikiams projektams finansavimo?
Buvo sunaikintos Lietuvos jaunių ir jaunučių žaidynės, kurios buvo pagrindinis savivaldybių sporto veiklos žemėlapio įrankis.
Visomis šiomis programomis gali pasirūpinti nevyriausybinis sektorius. Veteranų organizacijos užtikrinti veteranų sportavimą, moksleivių ir studentų – savo amžiaus fiziniu aktyvumu. Tačiau jos paliktos užribyje.
Turbūt geriausiai požiūrį į nevyriausybinių organizacijų ir pačių sportininkų galimybes dalyvauti kuriant ir tobulinant sporto sistemą apibūdina kažkada vieno KKSD direktoriaus pavaduotojo žodžiai. Jis sakė: „O ko jūs norite – kaliniai juk taip pat nedalyvauja kalėjimų departamento veikloje.“ Todėl labai kviečiu nebūti kaliniais. O kviečiu būti aktyviais. Noriu, kad galiausiai būtume išgirsti ir padaryti, kad visuomenė būtų sveikesnė“, – savo pranešimą Lietuvos sporto forume baigė D.Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovė forume taip pat dalyvavo diskusijoje „Sporto infrastruktūros plėtra kaip nacionalinio saugumo prioritetas. Kokią Lietuvos visuomenės, jaunos kartos ir sporto ateitį kursime?“
Čia ji taip pat akcentavo būtinybę orientuotis ne tik į aukštą sportinį meistriškumą, bet ir fizinio aktyvumo plėtrą, paremtą ilgalaikėmis programomis, o ne vienadieniais projektais, sporto įstatymo pataisas, kurios daugiau galių suteiktų nevyriausybinėms organizacijoms ir sporto centrų sistemos tobulinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
